Žinoma laidų vedėja Rūta Lapė, auginanti 4 ir 5,5 m. vaikus, visuomet pabrėžia skiepų svarbą. „Mums nekilo jokių klausimų dėl vaikų skiepijimo. Geriau nupirkti kuklesnį vežimėlį ar maitinimo kėdutę, tačiau būtina surasti lėšų svarbiems skiepams ir žinoti, kad viską padariau dėl vaikų sveikatos apsaugos“, - sako ji.

Rūta Lapė pasakoja, kad tuo metu, kai sūpavo mažamečius vaikus, atrodė, kad nežinoti apie meningokoką B neįmanoma. Žiniasklaidoje buvo daug pranešimų apie susirgimus, kai kurie jų, deja, baigėsi mirtimi. „Teko skaityti tokių situacijų, kai vaikas buvo greitai atvežtas į ligoninę, jam skubiai suteikta medicininė pagalba, bet jo nepavyko išgelbėti“, - prisimena Rūta.
Ši patirtis padėjo jai suprasti, kad net ir dedant visas pastangas, greitai diagnozavus meningokoką B ir nuvežus kad ir į geriausią šalies ligoninę, vaikui niekas negalės padėti. Žaibinis meningokokas gali pasibaigti mirtimi, tačiau net ir jį išgyvenus gali būti visą gyvenimą lydėsiančių pasekmių. Apie 10-20 proc. visų amžiaus grupių asmenims, išgyvenusiems šią ligą, gali būti tokie liekamieji reiškiniai kaip daugybiniai randai, galūnių amputacija, protinė negalia, klausos praradimas.

Nors dalis visuomenės tikisi, kad jų vaikas meningokokine B tipo infekcija nesusirgs, skaičiuojama, kad oro lašeliniu būdu plintančios meningokokinės B tipo infekcijos nešiotojų visuomenėje yra apie 10-20 proc., ir dalis jų apie tai net nežino.
Tuomet, kai žinoma moteris sūpavo mažamečius vaikus, į skiepų kalendorių įtrauktų vakcinų nuo užkrečiamųjų ligų buvo mažiau nei dabar. Pavyzdžiui, skiepai nuo meningokokinės B tipo infekcijos įtraukti tik 2018 m. liepos mėnesį. Pasirinkdama, kokiais papildomais skiepais skiepyti savo vaikus, Rūta Lapė pasitikėjo medikų patarimais.
„Paklausiau šeimos gydytojos, kokiais mokamais skiepais ji savo vaikus skiepytų, ir ji patarė rinktis mirtiną meningokoką B bei erkinį encefalitą, nes mes gyvename prie miško“, - pasakoja R. Lapė.

Pastaraisiais metais Lietuvoje fiksuojama kiek mažiau susirgimų meningokokine B tipo infekcija nei ankstesniais metais. Tačiau R. Lapė taip pat pastebi, kad žiniasklaidoje mažiau pranešimų apie meningokoko B atvejus, todėl liga tikrai niekur nedingo.
„Šiemet nėra girdėti mirties atvejų, galbūt todėl daugelis kiek atlaidžiau žiūri į šią ligą“, - svarsto ji. Kaip rodo naujausia apklausa, penktadalis tėvų, auginančių vaikus iki 20 m. amžiaus, tikisi, kad jų vaikas meningokokine B tipo infekcija nesusirgs.
Statistiniai duomenys rodo, kad ligos pavojus išlieka:
| Rodiklis | Duomenys (Pernai) | Pastabos |
|---|---|---|
| Registruoti susirgimai | 37 | Daugiau nei pusė - vaikams iki 5 metų amžiaus |
| Mirties atvejai | 6 | |
| Skiepijimo aprėptis (pirma doze) | ~74% | Reikalinga bent 90% |
Susirgimų skaičiaus mažėjimas nesiejamas su padidėjusiomis skiepų aprėptimis. Skaičiuojama, kad skiepijimo aprėptys turi pasiekti bent 90 proc., o dabar pirmąja vakcinos doze paskiepijama apie 74 proc.

Rūta Lapė pataria tėvams pasirinkti tokį šeimos gydytoją, kuriuo gali visiškai pasitikėti. „Keičiau šeimos gydytoją ne kartą, tai normali praktika, nes reikia surasti tokį specialistą, su kuriuo galima rasti bendrą kalbą ir pasitikėti“, - pabrėžia ji.
Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad skiepijimas neturėtų būti vienintelė tėvų rūpestis dėl vaikų sveikatos. „Pasigirsta kalbų, kad jeigu skiepiji, vadinasi nesirūpini savo vaiko sveikata. Tai netiesa. Šalia skiepijimo aš rūpinuosi ir sveika gyvensena, ir vaikų grūdinimu, ir imuniteto stiprinimu, taip pat ieškome ir sveikesnio maisto alternatyvų. Viskas suderinama ir tai yra dėl sveikų vaikų“, - teigia Rūta Lapė.