Rusijos valstietės, neva pagimdžiusios 69 vaikus, istorija: mitas ar tiesa?

Gineso rekordų knygoje fiksuojama neįtikėtina istorija apie moterį, kuri pasaulyje daugiausia yra susilaukusi 69 vaikų. Tai pavyko padaryti XVIII amžiuje Rusijoje gyvenusiai Teodoro Vasiljevo žmonai. Ši moteris, kurios vardas nėra aiškus, žinoma tik tiek, kad ji buvo valstiečio Fiodoro Vasiljevo (1707-1782) žmona, kai kurių šaltinių duomenimis, galimai vadinta Valentina. Jos vardas įvardijamas kaip daugiausia vaikų pagimdžiusios rekordininkės, ir šis nepaprastas žygdarbis oficialiai užfiksuotas ir pripažintas Gineso rekorduose.

Nepaprastas vaisingumas: 27 gimdymai per 40 metų

Oficialiai užregistruotas daugiausiai mažylių susilaukusios motinos rekordas priklauso pirmajai vieno Rusijos kaimo gyventojo Feodoro Vasiljevo žmonai. Laikotarpyje nuo 1725 iki 1765 metų moteris viso gimdė 27 kartus.

Remiantis vietos vienuolyno pateiktais duomenimis, F. Vasiljevo žmona pagimdė:

• 16 porų dvynių
• septynis kartus susilaukė trynukų
• keturis kartus pagimdė ketvertukus

Taigi bendras šeimoje gimusių vaikų skaičius neva siekė 69. Keisčiausia ir sunkiausiai suvokiama, kaip būdama tik 40 metų, moteris galėjo susilaukti tokio milžiniško būrio vaikų. Tai reiškia, kad moteris būdavo nėščia didžiąją savo gyvenimo dalį. Iš šių 69 kūdikių, kaip teigiama, 67 išgyveno ankstyvą vaikystę, kas savaime skamba įtartinai, mat kūdikių mirtingumas senovėje buvo labai didelis.

Gimdymų statistika

Detalesnis F. Vasiljevo žmonos gimdymų pasiskirstymas atrodo taip:

Skepticizmas ir mokslinis vertinimas

Nors F. Vasiljevo žmona iš tiesų įrašyta į Gineso rekordų knygą kaip daugiausia vaikų pagimdžiusi moteris, net oficialioje Gineso rekordų knygos svetainėje į jos gyvenimo faktus siūloma žvelgti kritiškai. Svetainėje pateiktame straipsnyje įvardyti amžininkų šaltiniai, kuriuose minimi V. Vasiljevos gimdymų faktai, tačiau į juos nepateikiamos nuorodos bei nenurodoma, kur išlikę rankraščiai šiuo metu yra saugomi. Net XVIII ir XIX amžiuose žmonės sunkiai tikėjo šia istorija.

Laikas ir vaisingumas

„Skamba neįtikėtinai, 69 vaikai!” - nuostabos neslepia vaisingumo specialistas Jamesas Segarsas. Šis atvejis aptartas su reprodukcinės medicinos ekspertais, siekiant išsiaiškinti, ar tai realu. Norėta nustatyti, kiek vaikų moteris gali pagimdyti natūraliai per savo gyvenimą.

Visų pirma vertėtų atlikti matematinius skaičiavimus, siekiant įvertinti F. Vasiljevo ir jo žmonos atvejo realistiškumą. Ar iš tikrųjų ši moteris turėjo pakankamai laiko 27 nėštumams per 40 metų laikotarpį? Iš esmės atsakymas į šį neįtikėtinai svarbų klausimą gali būti teigiamas, ypač įvertinus faktą, kad trynukai ir keturnaičiai dažniausiai gimsta anksčiau laiko. Štai ne itin detalių paskaičiavimų rezultatai: 16 kartų po 37 savaites išnešioti dvynukai, 7 kartus po 32 savaites išnešioti trynukai ir 4 kartus po 30 savaičių išnešioti keturnaičiai. Iš viso - apie du dešimtmečius trukę neštumai. Apie mokslą rašantis Adamas Hadhazy pabandė matematiškai paskaičiuoti V. Vasiljevos atvejį. BBC jis rašė: „... ponia Vasiljeva turėjo būti nėščia 18 iš 40 metų - pusę laiko arba du dešimtmečius norėjosi raugintų agurkėlių ir ledų“.

Tačiau ar moters vaisingumas galėjo būti pakankamas visą šį laikotarpį? Paprastai moterys pirmųjų mėnesinių sulaukia 15 m. ir nuo to laiko kiaušidės dažniausiai kas 28 išleidžia po vieną kiaušialąstę. Ovuliacija vyksta tol, kol ateina menopauzė, paprastai įvykstanti moteriai sulaukus 51 m. Tiesa, dar gerokai prieš menopauzę moters vaisingumas ženkliai smunka. „Procentinė tikimybė susilaukti kūdikio moteriai pasiekus 45 m. ribą siekia apie 1 proc.“, - patikino ginekologijos ir akušerijos profesorė Valerie Baker. Metams bėgant kiaušialąsčių kiekis ir kokybė neišvengiamai smunka. Dauguma tokių nėštumų nutrunka savaime. Maža to, tikimybė pastoti po kiekvieno nėštumo taip pat mažėja, nes nėštumai neišvengiamai daro poveikį moters reprodukcinei anatomijai. Gineso pasaulio rekordų interneto svetainėje V. Vasiljeva pristatoma kaip visų laikų „vaisingiausia motina“, tačiau patariama šį atvejį vertinti „skeptiškai“. Svetainėje toliau rašoma, kad V. Vasiljeva galėjo turėti „genetinį polinkį į hiperovuliaciją (vieno ciklo metu suformuoja daugiau nei viena kiaušinėlis), kas reikšmingai padidina tikimybę susilaukti dvynių ar kelių vaikų“.

Gimdymų iššūkiai ir retumas

Gimdymo vargai - vienas rimčiausių F. Vasiljevo žmonos istoriją paneigiančių argumentų, ypač įvertinant prieš kelis dešimtmečius Rusijos kaimo vietovėse dominavusias gyvenimo sąlygas. „Anksčiau kiekvienas nėštumas tapdavo dideliu pavojumi motinos gyvybei“, - patikino J. Segarsas. Didžiausią pavojų keldavo nukraujavimo rizika, gimdant po kelis kūdikius vienu metu išauganti dar labiau. Taigi akivaizdu, kad kiekvienas nėštumas praeityje tapdavo komplikacija, net ir gimdant vieną kūdikį. Sumavus visa tai, kas buvo pasakyta, panašu, kad mažai tikėtina, jog moteris galėjo išnešioti ir pagimdyti 69 vaikus. Nėra įrodymų, leidžiančių tvirtinti, kad būtent taip ir buvo, tačiau niekas niekada nepasakė, kad tai neįmanoma.

Daugybė mažylių F. Vasiljevo žmonos neva pagimdyti dvynukai, trynukai ir keturnaičiai dar labiau mažina šios gražios istorijos realumą. Identiški dvyniai, tryniai ar netgi keturnaičiai gali pasaulį išvysti dviem būdais: kai kelios iš kiaušidžių išėjusios kiaušialąstės sėkmingai apvaisinamos spermos, taip vadinamieji neidentiški dvyniai, arba kai viena apvaisinta kiaušialąstė pasidalina į du ar daugiau gyvybingus embrionus. Antruoju atveju gimsta identiški dvyniai, turintys vienodą genetinį kodą. Taigi tenka konstatuoti faktą, kad tokie atvejai yra gana reti. Pavyzdžiui, remiantis „Multiple Births Foundation“ organizacijos pateikiamais duomenimis, 2012 m. JK iš visų nėštumų dvynių gimimu baigėsi vos 1,5 proc. nėštumų, trynukai gimė vos 0,0003 proc. atvejų, o keturis ar daugiau vaikus vieno gimdymo metu pagimdė vos 3 iš 778 805 gimdyvių.

Feodoro Vasiljevo šeimos plėtra

Istoriją dar labiau komplikuoja tai, kad Valentinos sutuoktinis galiausiai paliko ją ir vedė antrą kartą. Jo seksualinis potraukis vis dar buvo neišblėsęs, kaip ir prokreacijos noras, tad Fiodoras su antrąja žmona susilaukė dar aštuoniolikos atžalų. Šią informaciją pateikė Nikolsko vienuolynas, registravęs gimimus Rusijos kaime, kuriame ir gyveno Vasiljevų šeima. Pasak vienuolyno įrašų, 1782 metais F. Vasiljevas iš viso turėjo 87 vaikus. Tuo metu jam turėjo būti apie 75 metus ir tariamai tuo metu buvo gyvi 82 jo vaikai.

Netikros nuotraukos ir iškraipyta tiesa

Socialiniuose tinkluose galima rasti šimtus identiškų žinučių, kuriose pasakojama apie rusę Valentiną Vasiljevą. Dauguma žinučių apie Valentiną iliustruotos dviem nuotraukomis. Vienoje matyti pagyvenusi moteris, o kitoje - gausi šeima, sustojusi priešais namą arba pozuojanti fotografo studijoje. Net jei istorija apie itin gausią Valentinos šeima yra teisinga, nei šios moters, nei jos šeimos nuotraukose negalėtume išvysti. Valentina mirė 1782 m., nesulaukusi fotografijos meno aušros, nes pirmoji pasaulyje fotografija datuojama tik 1827 m. ir tai buvo visai ne portretas, o peizažas, užfiksuotas prancūzo Josepho Nicéphore’o Niépce’o.

Nuotraukoje matoma pagyvenusi moteris yra maždaug 1840-aisiais naudojant dagerotipijos techniką nufotografuota niujorkietė. Manoma, kad moteris pozavo fotografui Matthew Brady. Šalia namo stovinti didelė šeima taip pat nėra V. Vasiljevos atžalos. Šioje nuotraukoje užfiksuotas amerikiečio Richardo Mynatto, gyvenusio XVIII ir XIX a. sandūroje, palikuonių susitikimas. Nuotrauka daryta maždaug 1940 m. birželio 30 d. ant Little Flat Creek bažnyčios Tenesyje laiptų. Tuo tarpu fotografo studijoje daryta didelės šeimos nuotrauka vaizduoja daryta XX a. pradžioje. Joje užfiksuota visa Josepho F. Smitho, Jėzaus Kristaus paskutiniųjų dienų šventųjų bažnyčios prezidento ir žinomo poligamisto, šeima.

tags: #ruse #pagimdziusi #69 #vaikus

• Pedagogo, muziko ir etikos mokytojo istorija
• Išsami Andriaus Butkaus biografija
• Nepamirštama diena vaikams Palangoje
• geriausios lietuviškos vaikiškos dainelės bei jų autoriai
• Taisyklingas žindymas