Raumenų Distrofija Kūdikiams: Išsamus Vadovas ir Ankstyvoji Diagnostika
Raumenų distrofija yra sudėtinga genetinė liga, pasireiškianti progresuojančiu raumenų silpnumu ir nykimu. Nors ši liga gali paveikti bet kokio amžiaus žmones, ypač svarbu atpažinti jos simptomus kūdikystėje, nes ankstyva diagnostika ir intervencija gali žymiai pagerinti ligos eigą ir gyvenimo kokybę. Rugsėjo 7-ąją visame pasaulyje minima Diušeno raumenų distrofija sergančių žmonių diena, simbolizuojanti kovą ir viltį.
Kas yra raumenų distrofija?
Raumenų atrofija - progresuojanti raumenų liga, kuri pasireiškia silpnumu bei raumenų plonėjimu. Ši liga dar kitaip vadinama raumenų distrofija ir jos eigoje raumenys yra pažeidžiami taip, kad ilgainiui jų nebeįmanoma valdyti: nykimas, silpnumas, plonumas ir panašiai. Ji yra genetiškai paveldima, tad nerandama jokių veiksnių, kurie galėtų sukelti raumenų retėjimą. Liga gali pasireikšti vaikystėje arba suaugusiame amžiuje. Raumenų distrofija yra grupė genetinių susirgimų, kurie perduodami iš kartos į kartą. Susirgimą sukelia problemos su genu, kuris gamina proteiną, vadinamą distrofinu. Šis proteinas padeda palaikyti raumenų ląstelių formą ir stangrumą. Ligą lemia genų pažeidimai.
Raumenų atrofija pasitaiko vienam asmeniui iš 4 000 berniukų. Įdomu tai, kad mergaitės šia liga neserga, kadangi genas perduodamas tik per vyrišką lytį. Vis dėlto, moterys yra mutavusio geno nešiotojos, jos perduoda geną savo vaikams. Sūnūs moterų, kurios yra šio susirgimo nešiotojos (pažeistas genas, bet moterims nepasireiškia jokie simptomai) turi 50% riziką susirgti, o dukros, 50% riziką tapti nešiotojomis. Pasitaiko, kad Diušeno raumenų distrofija nustatoma ir mergaitėms, vis dėlto tai - pavieniai atvejai iš milijonų.
Diušeno raumenų distrofija
Diušeno raumenų distrofija yra reta, sparčiai progresuojanti genetinė raumenų liga, pamažu atimanti judėjimą. Ligos paplitimas panašus visame pasaulyje - 1 atvejis iš 3500-5000 naujaginių berniukų. Lietuvoje Diušeno raumenų distrofija šiuo metu serga 45 žmonės.
Vaikų neurologė Milda Dambrauskienė primena, kad įprastai Diušeno raumenų distrofija pasireiškia ankstyvame amžiuje, ji gali būti diagnozuojama trejų ar ketverių metų vaikams. Ligai progresuojant, kvėpavimo ir širdies sutrikimai pasireiškia apie 20-tus metus, todėl sergantiesiems privaloma širdies ir plaučių specialistų priežiūra. Jiems taip pat gali išsivystyti skoliozė (stuburo iškrypimas) ir sąnarių standumas/įtampa. Ligos simptomai: progresuojantis vaikščiojimo sunkėjimas (galimybė vaikščioti gali būti prarasta apie 12 metus).
Kardiologinės komplikacijos dažniausiai kyla sergantiems Diušeno, Bekerio raumenų distrofijomis, kai kuriais atvejais galūnių-juosmens raumenų distrofija. Taip pat gali pasireikšti kvėpavimo ir širdies sutrikimai. Praradus rijimo galimybę dėl rijimo raumenų nepakankamo funkcionavimo, pacientas gali būti maitinamas enteriškai. Diušeno raumenų distrofijos atveju vaikui augant raumenų skaidulos po truputį nyksta.
Kiti raumenų atrofijos tipai
Bekerio (Becker) tipas. Ši susirgimo forma yra labai panaši į Diušeno, bet simptomai atsiranda vėliau, gali būti ne tokie sunkūs ir lėčiau progresuoja. Ligos simptomai: Sergantieji BRD dažniausiai turi kvėpavimo, širdies, kaulų, raumenų ir sąnarių problemų. Jaučiamas bendras silpnumas ir raumenų atrofija, klubų, dubens, pečių raumenyse. Liga progresuoja lėtai, tačiau nevienodai kiekvienam pacientui. Progresuojantis vaikščiojimo sunkėjimas (galimybė vaikščioti gali būti prarasta apie 25-30 metus).
Emerio-Dreifus (Emery-Dreifuss) tipas. Emerio-Dreifus raumenų distrofija pasireiškia vaikams apie 10-ies metų amžių. Taip pat jaučiamas silpnumas, pečių, žastų, blauzdos atrofija, taip pat, plaštakos raumenų atrofija. Ligos simptomai: Ligos forma, kuomet labiausiai pažeidžiami judėjimo (skeletaliniai) ir širdies raumenys. Liga veikia pečių, viršutines rankų ir blauzdų sritis ir dažnai sukelia sąnarių problemas (sąnariai tampa standūs/įtempti). Dažniausiai ši ligos forma progresuoja labai lėtai, taigi žmogus pragyvena ligą ir gana pilnavertį gyvenimą. Ilgainiui gali prireikti širdies aparato, kadangi silpnėja širdies raumuo.
Galūnių-juosmens (Limb Girdle) tipas. Pirmiausia susilpnėja pečių ir klubų raumenys, kurie dažniausiai pasireiškia periode nuo vaikystės iki paauglystės. Ilgainiui pasireiškia ir nugaros raumenų atrofija. Vėlgi, šis ligos tipas yra gana lėtas, kadangi pati liga progresuoja irgi gana lėtai, o didžiausios su sveikata susijusios problemos pasireiškia kur kas vėlesnėse ligos stadijose.
Veido-mentės-žasto (Facioscapulo-umeral) tipas. Ši raumenų atrofija paprastai diagnozuojama asmenims iki 20-ies metų. Pirmiausia simptomai jaučiami aplink burną ir akis, o paskui dažniausiai pereina ir į visą kūną. Ligos simptomai: Liga paveikia veido, menčių ir viršutinės rankų dalies ruožinius raumenis, kartais ir juosmens bei šlaunų raumenis. Dažnai silpnumas yra asimetriškas, sergantiesiems kyla sunkumų kelti rankas, švilpti ar stipriai užmerkti akis. Dažniausiai liga progresuoja labai lėtai, tačiau galima pastebėti tam tikrus organizmo pablogėjimus. Tokiais atvejais reikia skubiai ieškoti terapijos, kuri gali padėti dar labiau sulėtinti ligą. Tolesnė eiga ir prognozės: Liga progresuoja lėtai, pasitaiko pablogėjimo periodų.
Okulofaringinė (Oculopharyngeal) tipas. Šio tipo raumenų distrofija nepasireiškia anksčiau nei asmeniui sueina 40, o kartais ir 50 metų. Raumenų atrofijos požymiai net ir tokiame brandžiame amžiuje pasireiškia lygiai taip pat. Pirmiausia juntamas silpnumas, o paskui keliaujama pas gydytojus, kur jie dažniausiai patvirtina, kad jus kankina ši nemaloni liga. Ši neuralinė raumenų atrofija pirmiausia išsiskiria tuo, jog nusilpsta veido raumenys, o tik paskui viso kūno. Okulofaringinė raumenų distrofija yra neuromuskulinis sutrikimas, kuriam būdingas progresuojantis akių (akių raumenų) ir gerklės (ryklės raumenų) raumenų silpnumas. OPMD diagnozė prasideda nuo išsamaus klinikinio įvertinimo, įskaitant išsamią paciento anamnezę ir fizinę apžiūrą.
Okulofaringinės raumenų distrofijos simptomai gali būti įvairaus sunkumo ir laikui bėgant gali progresuoti. Asmenims, kuriems sunku ryti, labai nukarę vokai arba staiga pasikeičia raumenų jėga, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Raumenų distrofijos simptomai kūdikiams ir ankstyvoji diagnostika
Neurologė Milda Dambrauskienė pabrėžia, kad pirmuosius ligos simptomus įprastai pastebi tėvai, darželio auklėtojos, vaikų auklės. Berniukams atsiranda motorikos sutrikimų, būna sulėtėjusi kalbos raida. Su Diušeno raumenų distrofija gimę kūdikiai pradeda vėliau kelti galvą, sėdėti, ropoti.
Štai pagrindiniai simptomai, į kuriuos tėvai turėtų atkreipti dėmesį:
- Jei iki pusantrų metų berniukas nepradeda vaikščioti.
- Jei dvejų ar trejų neužlipa laiptais, negali šokinėti.
- Jei jau eidamas į darželį nebėgioja ir nelipa laiptais taip greitai kaip visi, jei sunkiau įsiropščia į mašinos kėdutę.
- Jei nukritęs sunkiai atsistoja.
- Nepašokinėja ant dviejų kojų; nepašoka ant vienos kojos.
- Greitai pavargsta; prašo nešiojamas.
- Vaikščiodamas lyg nori stiebtis; lyg blauzdos atrodo storesnės, didesnės.
- Sutrikusi laikysena (atsikišęs pilvas ir mentės).
- Dažnai juntamas nemalonus dusulys.
Greta motorinės verta atkreipti dėmesį ir kalbinę raidą. Praktikoje esama atvejų, kai vaikas pas neurologą atvyksta dėl elgesio, emocijų, kalbos raidos sutrikimo ar įtariant autizmo spektrą, o po tyrimų diagnozuojama Diušeno raumenų distrofija.
Naujagimio raumenų tonuso sutrikimai yra susiję su raumenų ir nervų sistemos anatomija. Raumenų tonusas apima raumenų įtempimą ir atsipalaidavimą, kuris yra kontroliuojamas centrinės nervų sistemos. Naujagimiams raumenų tonusas gali būti žemas (hipotonija) arba aukštas (hipertonija), o tai gali paveikti motorinius įgūdžius, laikyseną ir bendrą fizinę raidą. Vaikai, turintys žemą raumenų tonusą, dažniausiai atrodo suglebę, jiems sunku išmokti naujų judesių bei išlaikyti kūno padėtį - lengvai pasiduoda gravitacijai. Kūdikis dažnai būna varlytės pozoje, t. y., jo kojytės ir rankytės atpalaiduotos, plačiai atmerktos.
Jeigu pastebėjote išvardytus simptomus, būtina pasikonsultuoti su šeimos gydytoju, neurologu ir kineziterapeutu.
Diagnostika
Trečias reikšmingas faktorius, jei vaikui ar atsitiktinai, ar po kokios nors ligos randami aukšti kepenų fermentai - transaminazės. Motorinė, kalbos raida ir aukštos transaminazės būtų tie pagrindiniai kabliukai, kai pacientą reikėtų nukreipti labai paprastam kreatinkinazės tyrimui iš veninio kraujo. Jei rodiklis padidėjęs, pacientas turi patekti pas neurologą ir genetiką. Kai yra atrofija, rezultatas sieks 10-20 tūkst., kai norma iki 300.
Ligos pradžioje raumenų distrofija progresuoja lėčiau, todėl mažasis dar bėgioja, jam darželyje pagalbos nereikia. Testai ir tyrimai padeda gydytojui nustatyti, kokia raumenų distrofijos forma pacientas serga ir atmeta kitus susirgimus, kurie veikia raumenis ir nervus. Vieni testai matuoja nervų ir raumenų darbo efektyvumą, kitais, tikrinamas enzimų, t.y. proteinų, kurie lemia cheminę apykaitą (pvz. verčia maistą energija), lygį kraujyje. Kartais reikalinga raumenų biopsija, kurios metu paimamas mažas raumenų audinio gabalėlis ir tiriamas per mikroskopą. Jei pacientas serga raumenų distrofija, vienos raumenų audinio skaidulos yra neįprastai plačios, o kitos sunykusios arba benykstančios.
M. Dambrauskienė pasidžiaugė, kad Diušeno raumenų distrofijos diagnostika Lietuvoje artėja prie pasaulinio vidurkio ir yra nustatoma vis ankstesniame amžiuje. Paskutiniams dviem Kauno klinikų pacientams - trejų ir ketverių metų.
Žinojimas apie ligą svarbu ne tik pačiam sergančiajam dėl jos kontrolės ir gydymo, bet ir artimiesiems. Turime kelias šeimas, kai gimė antras sūnus, mamai nežinant, kad pirmasis turi šią ligą. Žinojimas leistų atitinkamai planuoti šeimos pagausėjimą, pasinaudojant pagalbinio apvaisinimo technologijomis - atrenkant embrioną, kuris neturi šios ligos. Galų gale diagnozė suteikia daugiau pagrįstų galimybių priimti sprendimus ir dėl būsto pobūdžio, ugdymo įstaigos, darbų ir t.t. Šeimos sako: būtume kiek kitaip planavę gyvenimą.
Be to, išaiškėjus vienam atvejui galimybę išsitirti turi visa moteriškoji giminės dalis: seserys, pusseserės, tetos ir t.t. Moteris, kol nesusilaukia vaiko, paprastai net nežino, kad yra to geno pokyčio nešiotoja. Esant ankstyvam ištyrimui, atsižvelgiant į riziką atitinkamai irgi galima planuoti savo nėštumus. Svarbu žinoti, kad sūnus su Diušeno raumenų distrofijos liga auginančioms mamoms irgi egzistuoja širdies raumenų pažeidimo rizika jaunesniame amžiuje, todėl jos irgi turėtų būti stebimos kardiologo, gali būti skiriamas gydymas prevenciškai širdies raumeniui apsaugoti.
Raumenų distrofijos gydymas ir valdymas
Nors vaistų, gydančių ligą, kol kas nėra, esama gydymo priemonių, kurios keičia gyvenimo trukmę ir kokybę. Su šia diagnoze vaikai užauga, mokosi, pradeda dirbti, kuria savarankišką gyvenimą. Gerokai atitolintas ir atsisėdimo į neįgaliojo vežimėlį laikas, širdies, kvėpavimo sistemos veiklos sutrikimai. Šiuo metu jau galima užbėgti už akių komplikacijoms. M. Dambrauskienė pasakoja, jog diagnozę galima įtarti atlikus kreatinkinazės tyrimą, vėliau ji patvirtinama genetiniais tyrimais: „Deja, net ir mūsų laikais pasitaiko, kad liga nustatoma pernelyg vėlai. Pastaruoju metu turime septynerių ir aštuonerių ir metų berniukus, kuriems liga tik ką diagnozuota.“
Vaistai
Anksčiau vaikai buvo gydomi tik prednizolonu, dabar jau atsirado kur kas modernesnis ir mažesnį šalutinį poveikį turintis deflazakortas. Vis dėlto šiuo metu naudojami vaistai nepadeda atkurti raumenų, tik neleidžia jiems žūti ir slopina uždegimų procesus. Preparatas, kuris padeda ilgiau išsaugoti raumenį, jau registruotas Europoje, Lietuvoje jo kompensuojamo dar neturime, bet tvarkomi dokumentai ir tikimės kompensacijos. Tai irgi būtų viena iš priemonių ilgiau išsaugoti vaiko savarankiškumą, vaikščiojimą, sulėtinti ligos progresavimą, atitolinti komplikacijas, kas galbūt pagelbėtų sulaukti efektyvaus gydymo, kuris padėtų įveikti ligą.
Šiuo metu vyksta labai daug mokslinių tyrimų, tikimasi, kad netrukus gydant Diušeno raumenų distrofiją įvyks esminis proveržis. Daug tikimasi ir iš genų inžinerijos. Medikė pasidžiaugia, kad Kauno klinikų Nervų ir raumenų ligų centras įsijungė į Europos referencijos tinklą, tad galės dalyvauti klinikiniuose tyrimuose, konsultuotis su kitų šalių ekspertais. Kuo mažiau liga pažengusi, tuo vaikai turės daugiau šansų tapti atliekamų naujausių tyrimų dalimi, išbandyti moderniausius vaistus.
Naujas raumenų distrofijos gydymas
Genų terapija
Ilgą laiką apie genų terapiją girdėdavome tik kaip apie klinikinių tyrimų metu taikomą gydymą ir buvo sunku įsivaizduoti, ar kada nors ji bus prieinama pacientams Lietuvoje. Spinalinės raumenų atrofijos gydymas tapo vilčių teikiančiu pavyzdžiu ir kitomis genetinėmis ligomis sergantiems žmonėms. Tačiau genų terapija Diušeno raumenų distrofijos atveju Europoje kol kas nėra registruota dėl dviejų priežasčių: pirma, jos ilgalaikis efektyvumas kol kas nėra įrodytas, antra - dvejonių kelia terapijos saugumas. Šiemet ją paskyrus yra buvę keletas atvejų, kai pacientai mirė dėl ūmaus kepenų nepakankamumo. Taigi, efektyvumo ir saugumo, naudos ir rizikos santykis kol kas yra ne genų terapijos naudai.
Sergančiųjų Diušeno raumenų distrofija pasaulyje yra apie 300 tūkst. Genų terapiją yra gavę apie 900 vaikų. JAV maisto ir vaistų administracija preparatą jau yra patvirtinusi 2023 m. Pradinė registracija buvo 4-5 metų berniukams. Atrodo, terapiją jie toleruoja. Tačiau pradėjus taikyti vyresniems paaiškėjo, kad šalutinių reiškinių gerokai daugiau. Esame turėję šeimą, kur Diušeno raumenų distrofija buvo diagnozuota labai jauno amžiaus berniukui. Jiems siūlyta dalyvauti klinikiniame tyrime Europoje. Tačiau tėvai, susipažinę su visa informacija, atsisakė.
Fizioterapija ir mankštos
Pamačius pirmuosius ligos požymius būtina kuo skubiau imtis terapijos, kuri gali padėti raumenis kuo ilgesnį laiko tarpą išlaikyti aktyviais bei darbingais. Fizinė terapija padeda pacientams pagerinti raumenų tvirtumą ir funkcijas. Namuose galima sulėtinti bet kurios formos ligos progresą. Žinoma, kuo daugiau pacientas skirs dėmesio ligai - tuo geresnių rezultatų kovoje su ja pavyks pasiekti. Spinalinė raumenų atrofija sulėtinama nuolatos užsiimant reguliariomis mankštomis. Dažniausiai jas rekomenduoja gydytojas ir kiekvienas savo namuose jas turėtų atlikti reguliariai, kad paprasčiausiai būtų kuo labiau stiprinami raumenys.
Ankstyvasis vaikystės laikotarpis be intensyvių mankštų, kurios labai pagerina bendrą būklę ir atitolina komplikacijas, praleistas. Be to, dėl ankstyvos diagnostikos vaikas anksčiau gautų kineziterapiją, mankštas, tempimo pratimus, kas pristabdo sausgyslių trumpėjimą, bendro judrumo sumažėjimą.
Kūdikių kineziterapija: Įvertinęs kūdikio būklę specialistas skiria individualias mankštas. Kūdikiui naudingas guldymas ant pilvo, sensorinė stimuliacija, masažas. Masažas turėtų būti stimuliuojantis, o ne atpalaiduojantis. Visos šios veiklos orientuotos į kūdikio raumenų jėgos didinimą, pajėgumo lavinimą.
Elektrostimuliacija
Elektrostimuliacija dažniausiai įvardijama kaip pati efektingiausia priemonė galinti padėti išsaugoti žmogaus judrumą. Tiek rankos raumenų atrofija, tiek kojų raumenų atrofija gali būti kiek sulėtinama naudojant elektrostimuliaciją. Elektrostimuliacija namuose atliekama naudojant specialius įrenginius, kurie aktyvina nervų stimuliaciją, kuri tuo pačiu padeda panaikinti nemalonius vangumo simptomus. Visgi, tai puiki terapinė priemonė ne tik nervų stimuliacijai, t.y. skausmo malšinimui, tačiau taip pat ir raumenų stimuliacijai. Spinalinė raumenų atrofija paprasčiausiai taip greitai nesigeneruos, kadangi įranga prisidės prie nuolatinio raumenų aktyvinimo. Natūralu, kad neįmanoma pusę dienos praleisti sportuojant. Tuo tarpu patogiai gulint lovoje galima stiprinti savo raumenis šio įrenginio pagalba. Sporto profilaktika yra geriausias būdas užsitikrinti, kad jūsų raumenys kuo ilgesnį laiko tarpą išliks aktyvūs ir gebėsite juos kontroliuoti. Net ir progresuojanti raumenų atrofija (miodistrofija) gali būti kiek sulėtinama reguliariai sportuojant ir naudojant elektrostimuliatorius.
Psichoterapija
Dažniausiai šia liga sergantys asmenys susiduria su psichologinėmis problemomis. Nepaisant to, kad pirmieji jos požymiai yra matomi jau labai ankstyvame amžiuje ir atrodo, kad vaikas turėtų susitaikyti su kiek kitokiu kūnu, deja, psichoterapija dažniausiai yra būtina. Tiesa, ne tik pačiam pacientui, tačiau ir artimiesiems, kurie dažnai nebeturi laiko sau, kadangi stengiasi kuo daugiau laiko skirti ligoniui, padėti jam pasiekti geresnių rezultatų. Psichoterapijos tikslas padėti tiek pacientui, tiek jo artimiesiems priimti ligą ir ieškoti būdų, kurie galėtų padėti pakeisti gyvenimą ir tuo pačiu prisitaikyti prie naujos aplinkos. Tyrimai rodo, kad pokalbiai su psichologais labai padeda, kadangi daugelis žmonių, artimųjų, kurie labai daug laiko skiria pacientui, paprasčiausiai neturi laiko susitvarkyti su savo emocijomis. Paaugliams ir jų šeimoms tai didelis psichologinis išbandymas, todėl gydytojų patarimai, šeimos ir draugų supratingumas bei palaikymas yra ypač reikalingas.
Mityba
Tinkama mityba gali užtikrinti, kad raumenys ilgesnį laiką išliks aktyvesni. Kadangi silpnėja raumenys, natūralu, kad į mitybą reikia įtraukti kuo daugiau baltymų. Taigi, valgykite kuo daugiau ankštinės kilmės maisto, taip pat žuvies gaminių, žinoma, nevenkite ir pieno produktų. Tačiau tuo pačiu maitinantis reikia užsitikrinti, kad pacientas neužsiaugins per daug svorio, kadangi viršsvoris jam gali trukdyti sportuoti bei tinkamai atlikti pratimus, kurie yra gyvybiškai svarbūs ir gali padėti ilgesnį laiko tarpą džiaugtis judančiu veiksniu kūnu.
Raumenų atrofijos gydymas taip pat apima ir reikalingų vitaminų vartojimą. Ne tik baltyminių papildų, tačiau taip pat ir kitų vitaminų, kurie gali padėti užtikrinti visapusišką organizmo imuninės sistemos apsaugą. Lietuviams labai dažnai trūksta vitamino D, kuris yra gaunamas tik iš saulės. Kadangi pas mus labai dažnai niūru - būtina ir gerti vitaminus D, kurie padeda užsitikrinti, kad organizmas tinkamai funkcionuos. Taip pat, žinoma, reikalingas ir kalcis, kuris padeda stiprinti kaulus. Tvirti kaulai padės kur kas tinkamiau atlikti įprastus mankštos pratimus.
Dietologo ir gastroenterologo konsultacijos reikalingos esant nutukimui arba mitybos nepakankamumui, vidurių užkietėjimui, rijimo sutrikimams. Mityba ir augimas gali blogėti ir dėl disfagijos (rijimo sutrikimas). Dėl rijimo sutrikimo atsiranda aspiracija (maisto patekimas į trachėją), seilėtekis, nuolatinis springimas ir kosėjimas valgant.
Ilgalaikė perspektyva ir mitai apie raumenų distrofiją
Milda Dambrauskienė pasidžiaugia, kad liga, kuri ilgus metus buvo negydoma, beviltiškai progresuojanti, dabar jau valdoma. Ilgą laiką suaugusiuosius gydantys medikai net nebuvo girdėję apie tokį sutrikimą - berniukai tiesiog neišgyvendavo iki aštuoniolikos. Pastaruoju metu daug kas pasikeitė. Pacientai jau gyvena ir iki trisdešimties, ir iki keturiasdešimties metų, jų gyvenimo trukmė pailgėjo maždaug dvigubai. Be abejo, labai svarbi ir gyvenimo kokybė. Ligos progresavimą galima pristabdyti, o gaunant tinkamą priežiūrą - atitolinti negalią ir kontroliuoti gretutines ligas.
Apie šią nemalonią ligą sklando labai daug ir įvairių mitų, kurie kartais gali trukdyti suprasti jos sudėtingumą bei peripetijas. Daugelis tikina, kad ši liga sukelia labai nemalonius raumenų skausmus, todėl retas per skausmus nori sportuoti ar net mėgautis elektros stimuliacija. Visgi, labai dažnai skausmai kyla todėl, kadangi pacientas per mažai juda tai rodo, kad raumenys paprasčiausiai atsisako tinkamai atlikti funkcijas. Taip pat daugelis teigia, kad šios ligos nutolinimas yra neįmanomas ir ja sergantieji turi susitaikyti su tuo, jog teks gyventi su nevaldomomis kūno dalimis. Visgi, medicina labai ženkliai žengia į priekį ir jeigu anksčiau raumenų atrofijos diagnozę išgirdę asmenys nesulaukdavo senatvės ir didžiąją dalį gyvenimo praleisdavo prikaustyti prie lovos, šiuo metu tai nėra taisyklė. Vien elektrostimuliacija gali padėti pasiekti gana efektyvių ir puikiai matomų rezultatų. Svarbiausia yra kuo anksčiau reaguoti į kūno pokyčius ir pradėti užsiimti raumenų aktyvinimu kuo anksčiau. Daugelis klaidingai galvoja, kad ši diagnozė yra net mirtina. Tai nėra tiesa, kadangi suderinus kompleksiškus gydymo metodus galima pasiekti labai gerų rezultatų.
Dar vienas mitas, kad šios ligos gydymas, tiksliau, terapija yra labai brangi. Elektrostimuliacijos aparatas yra vienkartinė investicija, kuri sėkmingai tarnauja kelis dešimtis metų. Sportas - visiškai nemokamas. Lietuvos klinikose specialistai parodo, kokius pratimus reikia atlikti ir kaip dažnai jie turi būti kartojami, kad raumenys būtų pilnai apkrauti ir tuo pačiu būtų įmanoma išlaikyti jų stangrumą bei kiekį, kad pavyktų juos atnaujinti. Visi šie mitai trukdo žmonėms įvertinti, kad raumenų atrofija gali būti gydoma ir tinkamai taikomos terapijos padeda pasiekti efektyvių rezultatų.
Pirmieji raumenų atrofijos požymiai dažniausiai labai išgąsdina tiek pacientus, tiek jų artimuosius. Visgi, pasirinkus kompleksišką gydymą galima pasiekti gana neblogų rezultatų. Svarbiausia, kad viskas būtų derinama kartu ir tuo pačiu sportas bei kita veikla būtų reguliari, be pertraukų. Taip ligą galima nukelti net dešimtimis metų.
tags: #raumenu #distrofija #kudikiui
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
