Kiaušinių biologija: nuo roplių iki vištų

Klausimas, kas atsirado pirmas - kiaušinis ar višta, yra amžius siekiantis galvosūkis, kuris žavi mąstytojus ir mokslininkus. Dauguma biologų vienareikšmiškai teigia, kad kiaušinis atsirado pirmas. Kieti išoriniai kiaušiniai, kuriuos galima dėti sausumoje (dar vadinami amniotiniais kiaušiniais), pakeitė stuburinių gyvūnų gyvenimą. Kiaušinis yra toks svarbus žingsnis stuburinių evoliucijoje, nes jis leido amniotams vis labiau tolti nuo vandens.

Prieš atsirandant kiaušiniams su kietu lukštu ir maistingais tryniais, stuburiniai gyvūnai, norėdami daugintis, turėjo kliautis vandens telkiniais. Dauguma varliagyvių vis dar susiduria su šiuo vandens apribojimu - kad išgyventų, jiems reikia išlaikyti želatininius kiaušinius drėgnus. Mokslininkai mano, kad pirmieji kiaušiniai su lukštais išsivystė gerokai anksčiau - maždaug prieš 325 mln. metų.

Roplių kiaušinių ypatumai

Ropliai (Reptilia) yra chordinių tipo stuburinių gyvūnų klasė. Dauguma roplių deda kiaušinius, juos užkasa į smėlį ar pūvančius lapus. Kiaušiniai dažniausiai vystosi užkasti į žemę, o suaugę gyvūnai juos saugo retais atvejais. Kiaušiniai gali būti kietu lukštu, kaip ir paukščių, tačiau daugumos roplių kiaušinių dangalas odiškas, kuris besivystančiam embrionui praleidžia deguonį ir vandenį.

Driežų ir gyvačių kiaušinio dangalas būna pergamentinis, o vėžlių ir krokodilų - sukalkėja ir tampa kevalu. Roplių kiaušiniai yra dideli, turi daug trynio, kuriuo maitinasi gemalas, kol išsivysto gyvybingas jauniklis, galintis išgyventi sausumoje be tėvų priežiūros. Įdomu tai, kad vėžlių kiaušinių temperatūra lemia jauniklių lytį: esant šiltesniam smėliui, iš kiaušinių išsiris patelės, ir atvirkščiai.

Vištos kiaušinio sandara

Prieš pradedant kelionę vištos viduje, svarbu suprasti paties kiaušinio struktūrą. Kiekvienas kiaušinio komponentas turi savo paskirtį:

• Lukštas: kieta išorinė danga, sudaryta daugiausia iš kalcio karbonato (apie 94-97%). Lukšte yra tūkstančiai mažyčių porų, leidžiančių vykti dujų mainams.
• Polukštinės plėvelės: dvi plonos, bet tvirtos plėvelės, veikiančios kaip barjeras nuo bakterijų.
• Oro pūslė: susidaro bukajame kiaušinio gale; ji svarbi viščiukui prieš išsiritant kaip pirmasis oro gurkšnis.
• Baltymas (Albumenas): skaidri, klampi masė, sudaranti didžiąją dalį kiaušinio masės ir apsauganti trynį.
• Vytulai (Chalazos): į virveles panašūs dariniai, išlaikantys trynį kiaušinio centre.
• Trynys (Vitellus): geltonas arba oranžinis rutulys, pagrindinis maistinių medžiagų šaltinis.

Formavimosi procesas

Kiaušinio formavimasis yra linijinis procesas, vykstantis specializuotame vištos organe - kiaušintakyje. Visas procesas nuo ovuliacijos iki kiaušinio padėjimo trunka maždaug 24-26 valandas. Kiaušidėje folikulas plyšta, paleisdamas trynį į kiaušintakio pradžią. Piltuvėlyje gali įvykti apvaisinimas, jei višta poravosi su gaidžiu.

Toliau kiaušinio užuomazga keliauja per magnumą, kur pasidengia baltymu, ir sąsmauką, kur suformuojamos polukštinės plėvelės. Gimdoje vyksta pati svarbiausia stadija - lukšto formavimasis. Šis procesas reikalauja milžiniškų kalcio resursų iš vištos organizmo. Galiausiai, prieš pat dėjimo procesą, ant lukšto uždedamas paskutinis apsauginis sluoksnis - kutikulė, kuri apsaugo kiaušinį nuo bakterijų patekimo.

Nors biologinis mechanizmas yra universalus, kiaušinių dėjimo intensyvumas priklauso nuo daugybės veiksnių: amžiaus, veislės, mitybos, šviesos trukmės ir patiriamo streso. Jaunos vištaitės pradeda dėti maždaug 18-24 savaitę amžiaus, o dėjimo pikas pasiekiamas per pirmuosius dėjimo metus. Šviesa yra kritinis faktorius: bent 14-16 valandų šviesos per parą stimuliuoja hormonus, atsakingus už kiaušinių dėjimą.

tags: #ropliu #kiausiniai #sandara

• Patarimai žindančioms mamoms
• Tėvas Stanislovas: gyvenimo istorija
• moters iššūkiai ir atradimai
• Picos pado receptai
• Vairavimo apribojimai po cezario