Rolando Damijonaičio biografija ir santuokos iššūkiai
Rolandas Damijonaitis - asmuo, pastaruoju metu atsidūręs viešojoje erdvėje dėl sudėtingo skyrybų proceso su žinoma dainininke Rūta Ščiogolevaite. Šiame straipsnyje aptariama jo biografija ir santuokos su Rūta Ščiogolevaite peripetijos, remiantis jo paties pasakojimais ir interviu.
Santuokos pradžia ir iššūkiai
Rolandas ir Rūta kartu santuokoje pragyveno 6 metus, o dar apie metus draugavo iki santuokos. Rolandas prisimena, kad ne visą tą laiką jie pykosi ir nesutarė. Didžiausi nesutarimai tarp jų kildavo tada, kai Rūta laukdavosi, ir dar kurį laiką po gimdymo. Tie keli mėnesiai būdavo sunkūs, nes atsirasdavo dar vienas vaikelis, kuriuo reikėjo rūpintis, pasikeisdavo ir jos būdas, gal dėl hormonų audrų. Tais etapais kildavo pačių aštriausių nesutarimų.
Žvelgiant bendrai, Rolandui ir Rūtai nepavykdavo sutarti dėl buities. Auginant tokį gausų būrį vaikų jausdavosi pavargę. Taip pat ne visada sutapdavo ir jų požiūris į vaikų auginimą, pavyzdžiui, medicininiai klausimai, skiepijimasis. Rolandas visą laiką buvo linkęs laikytis tos nuomonės, kad savo srities specialistas, ar tai būtų medikas, ar kitas profesionalas, tą sritį išmano geriau. Rūta buvo labiau iš tų žmonių, kurie mėgsta skaityti informaciją, rastą feisbuke ar bendrame interneto sraute, ir iš to susidaryti savo nuomonę. O tai dažnai kirsdavosi su logika.
Rolandas teigia, kad visada vyravo tokia praktika, kad jeigu tai nėra Rūtos tiesa, jeigu nėra jos viršus, jeigu tu nesutinki su jos nuomone, tada kyla konfliktų ir nesutarimų. Yra viena tiesa, ir viskas. Nepaisant to, daug metų teko nusileisti. Tą darydavau dėl bendro gėrio, dėl šeimos, dėl ramybės namuose. Rolandui šeima ir vaikai buvo ir yra svarbiausias dalykas gyvenime. Jis to labai norėjo ir kūrė tokį gyvenimą. Tad kartojantis situacijai, jis dažnai nusileisdavo, sutikdavo su ja, net jei jausdavo, kad yra teisus. Kaip pats Rolandas Damijonaitis teigia: „Sakoma, kad santuokoje gali būti arba laimingas, arba teisus. Ilgą laiką aš rinkdavausi pirmąjį variantą.“
Vestuvės Kauno Rotušėje
Netrukus dainininkės gyvenime atsirado naujas mylimasis - R. Damijonaitis, jis ir tapo jos vyru. Vestuvės Kauno Rotušėje įvyko. Atvykusi į Kauno rotušę dainininkė buvo nekalbi. Rotušės rūmuose pora ir liudininkai prieš ceremoniją parašais patvirtino, kad atvyko duoti santuokos įžadų. Po kelių minučių jaunieji su svita jau kopė laiptais į ceremonijų salę, kurioje po keleto minučių ir buvo sutuokti.
Rūtos vestuvinę suknelę su atlasine viršutine dalimi siuvo stilistas Kęstutis Rimdžius. Rolandui, savo ruožtu, K. Rimdžius parinko juodą eilutę su liemene ir šilkiniu, kreminės spalvos, raštuotu kaklaraiščiu. Tradiciškai, po ceremonijos pro šonines duris išėję jaunieji paskambino virš durų kabančiu varpu. Tai iš senų laikų atėjusi tradicija. Jei per vestuves skamba varpai, šeimos židiniui pranašaujama laimė.
Tuoktuvių ceremonijoje taip pat dalyvavo jaunojo tėvai Rimvydas ir Asta Damijonaičiai. „Džiaugiuosi sūnaus pasirinkimu. Rūta labai skaniai gamina ir yra labai gera bei maloni. Bandyti užsitarnauti mano simpatijų jai tikrai nereikėjo, nes ji man iškart paliko gerą įspūdį", - patikino A. Damijonaitienė. Artima R. Ščiogolevaitės draugė, dainininkė Rosita Čivilytė sakė, kad tiki, jog Rūtai šį kartą vedybinis gyvenimas pasiseks: „Rūta su Rolandu jaučiasi saugi ir laiminga. Tikiu, kad su šiuo vyru ji nugyvens visą likusį gyvenimą".
Skyrybų procesas: Rolando perspektyva
„Įvykiai ir komentarai“: Skvernelio skandalas. Už ką mokėti kyšiai?
Prieš beveik dvejus metus R. Ščiogolevaitė su vaikais išsikraustė iš bendrų namų, nes, kaip pati sakė, nebegalėjo daugiau gyventi su sutuoktiniu ir vaikų tėvu. Tačiau skyrybų procesas, panašu, bus itin ilgas ir sudėtingas - santuoką dainininkė siekia nutraukti dėl vyro kaltės, o R. Damijonaitis su tuo nesutinka. Delfi pašnekovas nesutinka ne tik su tuo, jis taip pat neigia, kad prieš Rūtą naudojo fizinį ar psichologinį smurtą. Be to, Rolandas pasakoja, jog žinia apie skyrybas jį apskritai išmušė iš vėžių. Pasak jo, jokių rimtų pokalbių apie tai nebuvo. Nekalbėta ir apie galimybę, kad ji kuriam laikui su vaikais išeis gyventi kitur. „Man tai buvo didžiulis šokas“, - prisiminė jis.
Ne mažesnė nuostaba Rolandą ištiko tada, kai, jo žiniomis, būstą, į kurį žmona išėjo po paskutinio jų kivirčo, išsinuomojo gerokai anksčiau, nei įvyko pats barnis. Tai ne vienintelė nauja detalė, apie kurią išskirtiniame Delfi interviu prabilo vis dar oficialus dainininkės sutuoktinis. R. Damijonaitis sako, kad praėjus porai metų su pačiu skyrybų faktu jis jau susitaikė, stengiasi dėl vaikų ir bando kabintis į naują gyvenimo etapą, todėl daug mieliau ištuokos siektų draugišku keliu. Visgi skyrybų procese bandoma įrodyti, kad dėl nepavykusios santuokos yra kaltas būtent jis, o tai, pasak pašnekovo, yra nepelnyti teiginiai, su kuriais jis nesutinka nei tikrajame, nei visuomenės teisme.
Paklaustas apie Rūtos pareiškimus, kad ilgą laiką gyveno baimėje, kentė smurtinius santykius ir terorą, Rolandas kategoriškai nesutinka. „To nebuvo. Ji gana gudriai įvardijo tai, ką neva patyrė, - smurtiniai santykiai. Tarsi duoda suprasti, kad patyrė smurtą, bet tiesiai šviesiai taip ir nepaaiškina, kaip ji su tuo susidūrė. Jokių konkrečių pavyzdžių. Jei teigtų, kad patyrė fizinį smurtą, tuomet visi prašytų įrodymų, o kadangi to nebuvo, įrodymų nėra, todėl ji kalba apie psichologinį smurtą, kurį daug sunkiau įrodyti. Tai stiprūs kaltinimai, bet verta suprasti, kad tuo galima manipuliuoti. Ji nepagrįstai švaistosi tokiais teiginiais“, - teigė jis.
Rolandas Damijonaitis taip pat svarsto, kad Rūta pasirenka šią taktiką ne šiaip sau, nes smurto artimoje aplinkoje tema yra labai jautri. Rūtos pasakojimai apie neva patirtus smurtinius santykius ir terorą kelia žmogui gailestį, žiūrovas natūraliai nori ją užjausti, taip tarsi patikėdamas ja. Be to, kaltinant jį, kyla daug mažiau klausimų, kodėl įvyko skyrybos. Juk ji nepasakys, kad tai buvo jos sprendimas, nes tiesiog taip sugalvojo, juk tada visuomenės užuojautos nesulauksi. O turint tokią priežastį daug lengviau stoti ir prieš visuomenę, ir prieš teismą.
Kalbant apie jų santykius, R. Damijonaitis minėjo: „Visada vyravo tokia praktika, kad jeigu tai nėra Rūtos tiesa, jeigu nėra jos viršus, jeigu tu nesutinki su jos nuomone, tada kyla konfliktų ir nesutarimų. Yra viena tiesa, ir viskas. Nesvarbu, su kuo ir dėl ko kildavo ginčas, ar su manimi, ar su draugais, ar su medicinos gydytoju, jeigu tas žmogus nepritaria Rūtos iš anksto nusistatytai nuomonei, jis yra neteisus ir su juo diskusija net netęsiama. Net neverta diskutuoti, nes jis neva nėra Rūtos lygio. Pas mus taip buvo. Rūta labai norėjo, kad visą laiką būtų jos viršus, aš, žinoma, ne visą laiką sutikau su tuo. Juk natūralu, esu gyvas žmogus, turintis savo nuomonę. Nepaisant to, daug metų teko nusileisti. Tą dariau dėl bendro gėrio, dėl šeimos, dėl ramybės namuose.“
Atsakymas į viešumą ir kaltinimus
Ilgą laiką Rūta apie Rolandą ir jų santuoką viešai kalbėjo viena, o jis buvo pasirinkęs laikytis atokiau nuo viso to. Bet nesibaigiant nebūtiems kaltinimams, jis pajuto teisę paaiškinti, kad šioje istorijoje yra ir kita pusė. „Man nepatinka savo gyvenimo viešinimas ir kalbėjimas apie asmenines detales. Ilgą laiką viskas vyksta į vienus vartus. Natūralu, kad tu nori paaiškinti, jog ne viskas yra taip, kaip skelbiama. Kažkokių didelių emocijų man tai nesukelia. Tai, ką ji šneka apie mane paskutinius pora metų, yra visiška neteisybė. Bet jos teisė taip kalbėti, jeigu ji nori“, - pabrėžė Rolandas.
Jis mano, kad reikėtų pasižiūrėti į prieš tai buvusius jos rimtesnius santykius su vyrais: „Kažkaip visada taip būna, kad dėl visko, kas nutinka blogo, yra kalti vyrai, bet ne ji. Visą laiką jie yra blogi, o ji, ketvirtą kartą besirinkdama vyrą, antrą kartą tekėdama, vis tiek sugeba kažkaip pasirinkti partnerį blogietį, kuris ją neva skriaudė, negražiai elgėsi. Man atrodo, žmonės mato, kadangi Rūta - žinomas žmogus, jog ji nėra trapaus charakterio ir jos nepalaikysi po padu.“
Finansiniai klausimai ir turto dalybos
Finansiniai klausimai taip pat tapo skyrybų proceso dalimi. Rolandas teigia, kad Rūta gana staigiai nusprendė gyventi atskirai ir be didelių diskusijų išsinuomojo namą ir išėjo iš jų bendrų namų, nors niekas niekada jos nevarė. Tądien, kai ji išėjo, visi finansiniai klausimai buvo palikti jam. Tai yra vaikų darželiai, būreliai, paskolos, vaikų išlaikymas ir visa kita. Viskas liko jam. Absoliučiai, kiek buvo įmanoma, tą darė vienas. Paskui situacija pasikeitė. Ji pasiprašė, kad norėtų grįžti į ankstesnius namus su vaikais. Jis neprieštaravo. „Bet dabar yra taip, kad aš šiandien negyvenu nei su vaikais, nei savo statytuose namuose, turiu gyventi pas savo tėvus, o galiausiai vis tiek išeina taip, kad jai blogiau, jai sunkiau. Mūsų vaikai visada buvo gerai išlaikomi, jiems nieko niekada netrūko“, - pasakojo Rolandas.
Dėl to natūraliai susidaro įspūdis, kad tai - skyrybų taktika. Tiesiog yra tokia praktika, jog teismai vis dar palankesni moterims, kas liečia vaikų globą, jų gyvenamąją vietą. Būtent dėl to moterys neretai gali gauti daugiau turto. Didesnę dalį, nei priklausytų, jei būtų skiriamasi be ginčo. Tad kodėl gi nepabandžius gauti ir vaikų, ir namo? Tuomet ir prieš kameras kalbėti apie vargus nebebūna sunku. Po pirmų skyrybų liko butas, dabar po antrų galėtų likti namas. Kai skyrybų metu kalba pasisuka apie turtinius klausimus, tos vertybės keičiasi.
Svarbiausias prioritetas - vaikai
Rolandui santykis su vaikais yra labai svarbus. Jis teigia, kad Rūta yra kalbėjusi, kad ji pati viena prižiūri vaikus, bet tai netiesa. „Aš juos absoliučiai visada pasiimu, ir ne tik tada, kai man priklauso pagal teismo numatytą tvarką. Aš su vaikais laiko leisti noriu kuo daugiau. O ji šiuo atveju jais manipuliuoja. Ji žino, kad tai yra tas klausimas, kuriuo galima mane spausti“, - pabrėžė Rolandas. Jis pabrėžia, kad visiškai ne savo noru jis su vaikais matosi rečiau, nei galėtų, o žino, kad jie nori būti su juo, ypač sūnūs. Net ir dabar, interviu metu, jis skuba iš Kauno į Vilnių, kad galėtų juos pasiimti ir su jais pabūti ilgiau. Apgalvoju, kaip jam gauti kuo daugiau dienų su vaikais.
Sutuoktiniai susilaukė keturių atžalų - sūnų Arono ir Agnoro bei dukrų Anabelės ir Aretos. Dar vieno sūnaus - Adomo - R. Ščiogolevaitė susilaukė su šokėju Deividu Meškausku. Vaikų auginimu Rolandas dalijasi su jų mama, tad ši data buvo vienintelė, kai jie su trimis vyresniosiomis atžalomis galėjo susirinkti prieš šventes ir niekur neskubėdami įžiebti Kalėdų eglę.
„Dažniausiai taip, nes kasmet rašome laišką Kalėdų Seneliui - pasakojame, kokie buvome ir ko norime dovanų. Tuomet išsiunčiame Kalėdų Seneliui. Vaikai nurodo ne vieną dovaną pasirinkimui, nes puikiai supranta, kad Kalėdų Senelis ne viską turi. Jis pasižiūri, kaip visus tuos metus vaikas elgėsi, ir atneša tai, kas, jo manymu, geriausia. Visas dovanas išpakuojame Kalėdų rytą. Nes juk Kalėdų Senelis dovanas neša naktį po Kūčių. Tėveliams, žinoma, būtų smagiau pamiegoti ilgiau, bet vaikams norisi greičiau lėkti prie eglės“, - pasakojo Rolandas.
Ankstesnės Rūtos Ščiogolevaitės santuokos
R. Ščiogolevaitė šeiminio gyvenimo darna pasigirti negali. Pirmoji santuoka, įvykusi 2004 metais su oreiviu Vytautu Samarinu, iširo maždaug po metų. 2006 metais televizijos konkurse „Lietuvos šokių dešimtukas“ tarp Rūtos ir jos šokių partnerio Deivido Meškausko įsiplieskė karšti jausmai, porai gimė sūnus Adomas. Nors Deividas mylimajai pasipiršo, vestuvės taip ir neįvyko, pora pasuko skirtingais keliais. Netrukus profesionalus šokėjas glėbyje jau glaudė kitą šokių partnerę - aktorę Inetą Stasiulytę, pora ligi šiol kartu. Išsiskyrusi su D. Meškausku, Rūta įsimylėjo Vokietijoje gyvenantį bendraamžį dainininką ir aktorių Elviną Dandelį. Tačiau daugiau nei prieš metus santykius su juo nutraukė.
Pati Rūta teigė, kad jei tąkart būtų klausiusi šių ženklų, būtų netekėjusi. Be to, moteris teigė, kad net iš draugės girdėjo raginimų to nedaryti. „Buvau tokioje situacijoje, kai man atrodė, kad priėmiau teisingą sprendimą, nepaisant visų aplink esančių dalykų. Neklausiau ne tik intuicijos, bet ir ženklų, žmonių“, - pridūrė ji. Dainininkė Rūta Ščiogolevaitė dar 2019 m. paliko namus, kuriuose gyveno su vyru Rolandu Damijonaičiu, o kitais metais buvo pradėtas judviejų skyrybų procesas. Apie subyrėjusią santuoką ji neseniai prabilo laidoje „Genijaus kelias“, kur atskleidė dabar suprantanti, kad prieš vestuves reikėjo atkreipti dėmesį į tam tikrus ženklus.
Rolando Damijonaičio hobiai ir šventinės tradicijos
Rolandas mėgsta gaminti ir rūpinasi šventiniais patiekalais. Nuo vaikystės aguonas sumalti aguonpieniui - jo darbas ir mėgstama veikla. Tačiau Kalėdos - jo pasirodymas. Nemažai metų jas švenčia didesniame šeimos rate: atvyksta seneliai, mama, vaikai, brolis, visi žino, kad Rolandas ką nors gamins.
Per pačias Kalėdas ant kiekvieno lietuvio stalo turbūt rasime baltos mišrainės, kokios nors šaltos mėsytės, o gal dar ko nors likusio nuo Kūčių stalo. Tačiau pagrindinį šventinį patiekalą ruošia jis - dažniausiai tai būna jautienos krūtininė, dar kitaip vadinamas brisketas. Apie savaitę jį marinuoja, ruošia, vartydavo, žiūrėdavo, kad vienodai būtų pasidengęs prieskoniais, o paskui lėtai kepti mėsą pašauna į grilį. Barbekiu esmė - kuo lėčiau ir žemesnėje temperatūroje kepsi, tuo mėsa bus skanesnė, sultingesnė. Tokio patiekalo kepimas gali užtrukti ir aštuonias valandas.
Rolando šventiniai receptai
| Patiekalas | Reikalingi ingredientai | Gaminimo eiga |
|---|---|---|
| Bulvių kokoriai su grybais |
| Bulves išvirkite su lupenomis, nulupkite ir sumalkite mėsmale. Į masę įmuškite abu kiaušinius, įberkite druskos. Viską gerai išminkykite iki vientisos masės. Iš dalies tešlos pasidarykite rutuliuką ir iš jo maždaug delno dydžio blynelį. Kadangi tešla bus ganėtinai minkšta ir lipni, formuodami ant išorinės dalies vis pabarstykite miltų, kad mažiau liptų, tačiau vidinei daliai miltų nereikia. Įdaro gaminimas: Grybų, morkų ir svogūnų reikės lygiomis dalimis. Per naktį vandenyje mirkytus džiovintus grybus išvirkite, supjaustykite nedideliais kubeliais, sutarkuokite per burokinę tarką morką, smulkiai supjaustykite svogūną. Viską pakepinkite su aliejumi, druskos ir pipirų berkite pagal skonį. Gautą įdarą dėkite į paruoštus tešlos blynelius, juos sulenkite ir užspauskite kraštus. Kepimo skardoje ant sviestinio popieriaus pabarstykite miltų, sudėkite kokorius ir dėkite į iki 180 laipsnių įkaitintą orkaitę ar grilį. Kepkite neilgai, tik kol gražiai apskrus. Jei kepsite grilyje, tai darykite netiesioginėje kaitroje. Padažui keptuvėje ant silpnos kaitros ištirpinkite sviestą, supilkite grietinėlę ir viską gerai išmaišykite. Padažas paruoštas! Kokorius dėkite į lėkštę, užpilkite padažo. Skanaus! |
| Obuolių pyragas |
| Išplakame kiaušinius su cukrumi, tada nenustodami maišyti sudedame atšildytą sviestą, po to miltus. Pabaigoje pusę šaukštelio kepimo miltelių nugesiname šaukštu acto, šį mišinį greitai išmaišome ir pilame į bendrą masę, viską tolygiai išmaišome. Tešla paruošta! Kepimo indą ištepame sviestu, sudedame pagal skonį supjaustytus gabaliukais obuolius, juos apibarstome cinamonu, ant viršaus pilame tešlą, viską išlyginame. Pašauname į iki 180 laipsnių įkaitintą orkaitę arba grilį. Jei renkamės grilį, pyragas turi kepti netiesioginėje kaitroje. Kepame 45-55 min., pabaigoje mediniu pagaliuku bedame į pyragą, jei ištrauktas pagaliukas neapsivėlęs tešla, pyragą traukiame lauk. Kelias minutes leidžiame pailsėti. Ragaujame karštą su ledais arba be jų. |
tags: #rolandas #damijonaitis #gimimo #data
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
