Rolandas Boravskis, žinomas Lietuvos aktorius ir režisierius, gimė 1971 m. sausio 16 d. Vilniuje. Jo gyvenimo kelias, paženklintas tiek kūrybiniais pasiekimais, tiek asmenine tragedija ir nepaprastu atsigavimu, liudija apie tvirtybę ir ryžtą. Jis yra Lietuvos Respublikos pilietis.
Rolando Boravskio mokslų ir kvalifikacijos kelias apima įvairias sritis.
Iki tapdamas žinomu aktoriumi ir režisieriumi, Rolandas Boravskis turėjo įvairios darbo patirties:

Rolandas Boravskis yra ne tik aktorius, bet ir talentingas režisierius. Jis yra spektaklio „Pepė Ilgakojinė“ režisierius. Taip pat dalyvavo įvairiuose teatro projektuose, pavyzdžiui, Klaipėdos mažojo teatro ir Naujosios dramos akcijoje.
Rolandas Boravskis aktyviai filmavosi kine ir televizijoje. 2001-2008 m. jis vaidino kino filmuose ir net keturiuose TV3 televizijos serialuose, režisuotuose R. Banionio, J. Vaitkaus, E. Kubiliaus, Takayoshi Watanabe, A. Puipos, K. Gudavičiaus, Bretto Leonardo, E. Vėlyvio ir kitų.
Prieš traumą, jis režisavo serialą „Visi vyrai kiaulės“. Vėliau, grįžęs į aktyvią veiklą, pasirodė seriale „Šviesoforas“.
Aktorius nebuvo abejingas ir visuomeniniam gyvenimui:
Rolando Boravskio gyvenimas dramatiškai pasikeitė 2015 m. spalio 10 d. Tą dieną jis mįslingomis aplinkybėmis iškrito pro penkto aukšto langą Vilniuje ir paniro į komą. Iki šiol nėra tikslių šio įvykio aplinkybių. Pats aktorius tos dienos neprisimena, o medikai artimiesiems patarė nespausti ir neversti jo prisiminti tragiškos nakties įvykių. Jo draugas Audrius Nakas patvirtino, kad Rolandas buvo Vilniaus kameriniame teatre spektaklio „Karalius nuogas“ premjeroje. Šioje premjeroje jis nevaidino. Spėjama, kad jis galėjo iškristi iš balkono, kuriame buvo rūkoma.
Aktorius patyrė daugybę traumų, jo būklė buvo sunki. Motina Julė Boravskaja prisimena gydytojų žodžius: „Jie pasakė, kad yra net 90 proc., jog neišgyvens. Bet išgyveno, ir Dievas jam davė ženklą, kad gyventų.“

Gydytojai prognozavo, kad ligonis tik po metų galės atsistoti ant kojų, tačiau Rolandas nustebino medikus ir atsistojo po keturių mėnesių. Tiesa, tie žingsniai dar netvirti, nes dėl dubens kaulo traumos jam neleidžiama tvirtai remtis ant kairės kojos, todėl į pagalbą turi pasitelkti lazdą.
Atsigavęs po komos, R. Boravskis iš karto pasakė savo vardą, pavardę ir gimimo metus. Tačiau smegenų sutrenkimas paliko pėdsakų. Aktorius pasakojo, kad prabudo „XX amžiuje“ ir nustebo, jog jo mamai 71-eri, o dukrai 9-eri. Jam atrodė, kad vis dar gyvena Lietuvoje su litais ir kitokia samprata. Jis stebėjosi pasikeitusia valstybe, pinigais, viadukais mieste.
Šiandien R. Boravskis kasdienių dalykų mokosi su artimiausiu žmogumi - motina. Sausio mėnesį, ligoninėje paminėjus 45 metų sukaktį, jam padėjo ir iš sodybos kaime atvykstantis tėvas. Nuo žinomo aktoriaus nenusisuko ir bendradarbiai, draugai, bendraklasiai bei giminaičiai, kurie lanko aktorių, skambina ir siūlo savo pagalbą.
Aktorius praktiškai kiekvieną dieną turi važinėti į privačią ligoninę Vilniuje, kur atlieka reabilitacines mankštas. Treniruoti savo kūną jis privalo ir namie. Po Velykų laukė reabilitacija Santariškių klinikose. Jis sako: „Kiekvieną dieną mankštinuosi, atlieku gydytojų nurodytus pratimus ir jaučiu, kaip gerėja sveikata.“
Šiuo metu aktorius taip pat sparčiai sveiksta. Jau sveiki plaučiai, diafragma, regėjimas. Dar reikia laiko, kad iki galo atsistatytų ląstelės po galvos smegenų sutrenkimo, todėl vyras kai kurių dalykų neprisimena. Girdimi balso pokyčiai, tačiau logopedas prognozuoja, kad greitu metu tai susitvarkys.
Motina Julė Boravskaja teigia, kad po nelaimės viskas prasidėjo iš naujo. „Kitoks bendravimas. Vienas kitam skiriame daugiau dėmesio. Anksčiau atrodė, kad vis nėra laiko, ir skubėjome kiekvienas savo reikalais, o dabar kitaip. Jis turi energijos gyvenimui“, - ramiu balsu pasakojo J. Boravskaja.
Rolandas Boravskis prisipažįsta, kad psichologai sako jam, jog jis yra lyg antrą kartą gimęs. „Ir pats suprantu, kad tas buvęs „aš“ numiriau ir dabar gimiau naujai. Viską suvokiu naujai.“ Jis mėgsta skaityti Šekspyrą, medicinines knygas apie smegenų veiklą ir kūno struktūrą. Taip pat labai nori nuvažiuoti į tėviškę prie Vilniaus, kur anksčiau prižiūrėjo bites. „Draugai vis klausia: „Kaip bitės?“ Anksčiau visuomet kaimo sodyboje turėdavau bičių, prižiūrėdavau jas. Važiuosiu ir dabar“, - žodžius gana sunkiai tarė aktorius.
Pasveikęs R. Boravskis svajoja apie grįžimą į aktorystę, nors motina to nenorėtų, manydama, kad tai yra laikinas užsiėmimas ir siūlydama sūnui tapti bitininku. Tačiau Rolandas įsitikinęs: darbas jam yra kaip vaistas, kaip gaivus oras. Jis jau grįžo į filmavimo aikštelę seriale „Šviesoforas“, nors vaidmuo ir epizodinis, bet jam tai buvo didžiulis žingsnis.
Po traumos Rolandas Boravskis susidūrė su rimtais finansiniais iššūkiais, turėjo problemų su valstybe ir antstoliais. Po visų mokesčių ir išlaikymo jam lieka apie 57 eurai. Jis išgyvena iš santaupų ir didžiulės žmonių paramos, kurie aukojo po nelaimės. Visos jo reabilitacijos buvo mokamos, pirmoji nemokama buvo tik Antakalnio ligoninėje.
Aktorius savo mintis ir išgyvenimus suguldo feisbuko puslapyje, rašydamas „Vidiniai monologai“. Tai jam padeda atsikratyti baimių ir neramumų. „Man nereikia kažkokios reakcijos. Rašau, bet tai yra daugiau man pačiam. Man to reikia,“ - teigia jis.
