Rojaus Daržas Mumyse: Vidinės Vertės Ir Išorinės Išraiškos Harmonija

Ką reiškia puoselėti rojaus daržą? Ar tai tik fizinė erdvė, kurioje auginame augalus, ar tai kur kas gilesnė samprata, apimanti mūsų vidinį pasaulį ir pasirinkimus? Šiame straipsnyje gilinsimės į rojaus daržo vidinę prasmę, tyrinėsime, kaip vaikystės patyrimai formuoja mūsų charakterį, kokią įtaką turi mityba ir kaip dvasinis atsivėrimas padeda mums kurti prasmingą gyvenimą tiek viduje, tiek išorėje.

Vaikystės Patyrimai - Vidinis Sodo Sėklos

Labai yra svarbu, kas gi pas mus sukaupta - VAIKYSTĖS patyrimuose. Žemiškosios šeimos aplinka yra ta pradinė aplinka, kurioje gimdytojų pamokymai, patarimai, suteikiama pagalba, yra indėlis į vaiko pasąmonės ir sąmonės šviesėjimą arba atvirkščiai. Tai priklauso nuo pačių gimdytojų atsivėrimo Kūrėjui gelmės, jeigu ji pakankamai gili, tai ir vaikai nebus klaidinami neišmintingų veiksmų apsupta - dabar jiems artimiausia - aplinka. Kaip dažnai esu girdėjusi jau suaugusį žmogų stebintis - O, juk aš kalbu visai kaip mano tėtis ar mama kažkada kalbėjo? - turėdami omenyje, kažkokias tai kažkada jiems gimdytojų tartas frazes, mintis, KURIOS VISOS JOS JUK NUSĖDA - TADA DAR BŪNANT VAIKUI - PASĄMONĖJE ir išplaukia sąmonės lygiu, tad dabar jie patys taria tokius pačius žodžius išreikšdami tokias pačias sampratas kokias kažkada išreiškė jiems. Kitaip sakant, atitinkama aplinka formuoja atitinkamą charakterį dar ankstyvame amžiuje.

Taigi, ar vaiko charakteris formuosis ir stiprės Kūrėjo charakterio savybėmis - Meile, Tiesa, Gėriu, Dora, Darna, Gailestingumu - tai pirmiausia yra besirūpinančiojo vaiku ar vaikais milžiniškas įnašas. O kaipgi tu gali savo vaiką supažindinti su tokiomis dieviškosiomis amžinosiomis vertybėmis? Žinoma tik demonstruodamas jas pats, savuoju gyvenimu. Vaikai netikrumą jaučia iš karto, jie jaučia iš tavęs paskleistus žemo arba aukšto dažnio energinius virpesius. Deja, bet tapę jau patys tėvais, dabar iš pasąmonės traukiame - net patys to nesuprasdami - ir tariame savo vaikams tai, kas buvo pasakyta kažkada mums. Bet tokia gi yra pasąmonės galia.

Mityba - Kūno ir Sielos Puoselėjimas

Viena iš sričių, kurioje ryškiai pasireiškia vaikystės patirtys ir pasąmonės įtaka, yra mityba. Viena iš jų - MITYBA. Aš nuolat ir nuolat pastebiu mamų susirūpinimą dėl vaikų tariamo nevalgumo. Kažkodėl visos mamos mano, kad vaikas turi valgyti DAUG ir jeigu tik šie atsisako pietų ar vakarienės - tai jau tragedija, nors vaikas nei ten sulysęs nei ten ką - normalaus svorio, tokio koks ir turi būti vaikas, ar greičiausiai jau ir su viršsvoriu. Beje ir suaugę neturi turėti riebalinio sluoksnio pertekliaus, kuris liudija, kad valgoma - PER DAUG. Taigi, per savo godumą ir vaikams net nesusimąstydami diegiame tokį pat jausmą ir užaugęs šis šią problemą jau turės spręsti pats, o tiksliau - drauge su Kūrėju.

Rojaus Trejybė-AŠ ESU iš vidaus mums diktuoja valgyti LABAI NEDAUG, PAPRASTO, ŽALIO, NETROŠKINTO IR NE KEPTO MAISTO jau nekalbu apie gyvūninės kilmės produktus ir jų žalą mūsų organizmui. Savo materialų kūną mes turime labai prižiūrėti, kad jis būtų stiprus ir sveikas, nes tik jo pagalba mes galime daryti gėrio darbus savo dvasiniams broliams ir sesėms. Vaikai turėtų matyti mus užsiimančius fizine kultūra bei valgančius žalią, gamtos padovanotą maistą, kad jiems natūraliai formuotųsi teisingos mitybos samprata, per tuos patyrimus, stebint savo gimdytojus. Aš niekada savo vaikams NELIEPIU valgyti, jeigu jie NENORI. Subalansuota mityba - ją tokią pajausi savo vidumi tik per atsivėrimą Rojaus Trejybei-AŠ ESU ir būtent apie tai aš dabar galvojau.

Pastebėjau, kad Matas, vis atsisako valgyti patiekalus iš daržovių, aš negaliu pasakyti, kad dėl to nudžiungu ir valgyti daržoves paraginu. Taip buvo ir šįkart. Aš Mato ir klausiu - O iš kur tu gausi vitaminų jeigu nori valgyti vien duoną, sviestą, makaronus, o daržovių nenori? - Vaikas ilgai nemąstė ir ramiausiai atsakė - Iš ROJAUS TREJYBĖS. Iš tiesų, kai aš sau tyliai pamąsčiau, tai mano sampratos išsakytos Matui netgi NEPAGRĮSTOS, NES, jisai neatsisako suvalgyti ŽALIĄ briuselio kopūstą, ŽALIĄ morką, ŽALIĄ kopūstą ar netgi burokėlį atitinkamai paruoštą, bet - VIRTŲ - nenori. Taigi, vaikas PATS instinktyviai renkasi IŠMINTINGIAU.

Rojaus Trejybė numatė, kad žmogus nevalgytų cukraus, o vaikai tai supranta intuityviai. Ne kartą iš sūnaus girdėjau mums patiems primenant - ROJAUS TREJYBĖ NENUMATĖ, KAD ŽMOGUS VALGYTŲ CUKRŲ. Ir tą jis pasako tada, kai - ATIDUODA - man SALDAINIUS, KAŽKIENO JAM PADOVANOTUS, NES NENORI JŲ VALGYTI IR KENKTI SAU. SALDAINIAI - tai yra didžiulė problema, su kuria susiduria ar dar tik susidurs jauni tėvai. Negi nesupranta, kad vaikas - SIRGS dėl tokio NUODO kuris jam taip dažnai iš aplinkinių pasiūlomas? Siūlo, nes neturi GAILESTINGUMO savyje. Ne GAILEŠČIO, O GAILESTINGUMO. Mūsų šeima VEGETARAI ir mums tai natūrali būsena, mūsų šeimoje nė minties apie gyvūninės kilmės produktų valgymą nėra - KOL NEPRIMENA KITI. Visi trys vaikai auga vegetarine mityba auginami, du iš jų mėsiškų produktų nėra net paragavę.

Ir tik gimę iš dvasios, tiktai patys pradėję jausti gyvą Tėvo meilę visai aplinkai, jūs nebegalėsite ir toliau ramiai vartoti tokį maistą, kuris reikalauja kito gyvūno gyvybės. Todėl jūsų maistas pasikeis į AUGALINĮ, o tuo pačiu ir į sveikesnį. Tik augalinį maistą jūs turite valgyti įvairų. Tik taip jūs palaikysite savo organizmą sveiką. Dėl to stenkitės valgyti ŽALIAS, NE VIRTAS DARŽOVES, ŽALIUS VAISIUS, RIEŠUTUS, kruopas išbrinkykite. Nebijokite žalio ir nevirto maisto. Štai Kotryna, šeimos mažiausioji, atbėga prie pusryčių stalo ir sako: „Mama, noriu valgyt.“ Išviriau miežinės košės, tačiau ji, paragavusi, pareiškia: „Mane ROJAUS TREJYBĖ pamaitino.“ Ji tiesiog nenori košės, o radusi ant palangės persimonus, prašo jų pusryčiams. VAIKAS - PATS - JAUČIA GERIAU.

Mitybos Rekomendacijos pagal Rojaus Trejybės principus

Dvasinis Kelias ir Pasąmonės Šviesėjimas

O pasąmonė nuo užterštumo - KĄ MATEI, GIRDĖJAI, JAUTEI - yra valoma tik per atsivėrimo Kūrėjui gilinimą. Dvasinių šaltinių - Urantijos Knyga, Rojaus Trejybės AKIMIRKOS AMŽINYBĖ, Jėzaus Kristaus KALBU JUMS VĖL bei Algimanto mokymų - nuoširdžios, giluminės studijos, Rojaus Trejybės-AŠ ESU garbinimas kolektyviai ir individualiai ir veikimas vykdant Kūrėjo valią - štai kas yra pasąmonės valymasis. Tiktai taip nuoširdžių pastangų dėka tu GALI išsilaisvinti iš kažkada tau primestų klaidingų sampratų vergovės, iš teršalų, bet tai milžiniškų pastangų reikalaujančios NUOLATINĖS PASTANGOS. Kurti ir gyventi PRASMINGĄ gyvenimą, mes galime tik atradę Kūrėją savo viduje ir atsiduodami jo vedimui.

Mums reikalingas įtikėjimas, nuoširdi malda ir gyvasis ryšys su Kūrėju, kad mes jau dabar, einantys Gyvuoju Rojaus Trejybės-AŠ ESU keliu, pradėtume suvokti sąsajas su patirtais patyrimais ir dabartimi, kad pradėtume žvelgti giliau, kad į viską žvelgtume kaip į GYVĄ SISTEMĄ, paremtą Priežasties-Veiksmo-Pasekmės dėsnio veikimu, kuris yra nesustabdomas. Priežasties-Veiksmo-Pasekmės dėsnis emocijų neturi, taigi, tikrai nešokinės pagal mūsiškes. Mums reikalingas daug aukštesnis laiptelis nei emocijos - Rojaus Trejybės-AŠ ESU meilė patiriama mumyse. Tam tikros sielos, apdovanotos nepaprastomis Dievo malonėmis, turėdavo gana dažnai nepaprastų apreiškimų ir regėjimų, o Dievas joms ne kartą primindavo, kad tie regėjimai ir apreiškimai yra ne tik joms pačioms, bet ir kitiems žmonėms, ir kad juos privalo išplatinti. Jų uždavinys buvo paskleisti žinias apie savo regėjimus kuo labiausiai tarp žmonių ir tuo būdu gaivinti tikėjimą, pamaldumą ir nešti bažnyčiai nuolatinę naudą.

Fizinis Rojaus Daržas - Gamtos Dovana ir Patyrimas

Rojaus daržas gali būti ir fizinė erdvė, auginanti mūsų ryšį su gamta ir teikianti neįkainojamų patirčių, ypač vaikams. Jeigu tik yra galimybė, vaikai savam darže turėtų dirbti jiems pajėgius darbus ar bent jau gėlių darželį nuravėti. Iš kur jie sužinos kaip auga morka ar kopūstas? REIKALINGAS PATYRIMAS. Pamenu kaip man patikdavo pas močiutę, vasaros atostogų metu, RAVĖTI DARŽUS. Šiandien už tuos patyrimus esu labai dėkinga ir manau, kad tai tiesiog BŪTINAS patyrimas vaikams. Ir vos tik su vyru atsikraustėme į savo namus, pirmiausia ko jo labai prašiau - tai turėti SAVO DARŽĄ. Ir turėjau - savo užsiaugintų morkų, kopūstų, cukinijų, šparaginių pupelių, brokolių ir visa kita. Daržo puoselėjimas mane nukeldavo į nuostabius vaikystės prisiminimus kaime.

Vaikai kiekvienais metais beria tas sėklas į dirvą su tokiu užsidegimu, kad jokia lėlytė ar mašinytė neatstos tokio - DARŽININKYSTĖS - patyrimo. Mano biologinis sūnus Matas - nesvarbu koks metų laikas - ant palangės VISADA turi lėkštutėje išsikrapštęs kokių nors daržovių ar vaisių sėklų ir ant popierinės sarvetėlės jas išdėstęs, bei karts nuo karto sudrėkindamas, laukia, kol šios parodys kokį gyvybės ženklą išleisdamos daigelį.

Arūnė pasakoja, kad kai jie atsikraustė gyventi, 10 arų sklypas buvo visiškai tuščias. O išsikėlus iš betono apsupties, tiesiog norėjosi žalumos. Taigi jie pasėjo veją - visame sklypo plote, kiek tik buvo neužimta. Ilgainiui veja nusibodo, neteikė džiaugsmo. Arūnė internete rado „Geltono karučio“ organizuojamus kursus ir pagalvojo, kad juose kaip tik gaus žinių, kurių tuo metu jai trūko. Visų pirma apsilankė kursuose „Modernus sodas ir daržas“, kuriuose analizuojami svarbiausi auginimo principai - nuo sėkmingo sėklų sėjimo iki laistymo gudrybių - bei atsakingai pasveriama, kada verta naudotis tradiciniais sodininkavimo metodais, o kada verta pasinaudoti naujovėmis (vedė Ingė Auželienė).

Prie pat terasos atsirado dar vienas gėlynas. Kadangi ten yra išėjimas iš virtuvės, šis gėlynas ne tik gražus, bet ir funkcionalus: uodžiamas, valgomas. Lina Puodžiūtė pasiūlė kai kuriuos augalus sukeisti vietomis, kad jie geriau derėtų spalviškai. Prieš tai ji buvo prisipirkusi geltonų ir bordo spalvos gėlių, bet jas susodinus, to gražaus vaizdo išgauti nepavyko, kontrastas jai buvo per ryškus. Lina Puodžiūtė bordo spalvos augalus pasiūlė susodinti į vieną grupę, taip suformuodama salą, o geltonus atitraukė tolėliau. Rykštėtosios soros, pasipuošusios raudonais lapeliais, dera su alūnių ryškiais žiedynais.

Alpinariumas yra ne pats madingiausias dalykas dabar, tačiau tuo ir žavingi kursai - gali kurti savo aplinką ne tik pagal madas, bet ir pagal savo skonį. Alpinariumas buvo sklypo priekinėje dalyje, kitaip tariant - reprezentacinėje zonoje, kuri pasitinka grįžtančius namiškius ir jų svečius. Alpinariumas buvo labai siauras - po korekcijų jis padvigubėjo: kad atrodytų proporcingai, buvo atsižvelgta į namo padėtį, trinkelių dydį. Jame atsirado didesnių pušų, taip pamaskuota tvora ir sukurtas didesnis kontrastas tarp vejos ir alpinariumo.

Naujakuriai, kuriems kiemo apželdinimas yra naujas ir nepatirtas dalykas, bijo į savo sklypą įsileisti didelius medžius. Kažkaip nedrąsu ir tiek. Arūnė svajojo apie paukščių klegesį, o ir sklypo plotas leido, tad nutarta rinktis medžius - ypač tuos, kurie veda vaisius, kad žiemą jie būtų maisto šaltinis atskrendantiems paukščiams. Taip prie jau augusios rojaus obels atsirado šermukšnis, lazdynas ir medlieva. Vėliausiai pasodintas daugiakamienis beržas.

Vietą daržui Arūnė parinko pati, kursuose ji pasitikrino savo sprendimą ir vietos jau nebekeitė. Kursuose mokome, kad patogiausia, jei daržas yra ūkinės zonos dalis: tada ir šiltnamis, ir lysvės, ir komposto dėžė, ir pašiūrė įrankiams, ir vandens priėjimas - viskas po ranka. Kitaip reiktų piktžolių kibirą per visą kiemą nešti, jei tik komposto dėžė toli.

Arūnė sako, kad dabar tų klaidų nebedarytų - tačiau jos kiemo apželdinimas, prasidėjęs nuo vejos sėjimo, dabar jau atrodo stilingai ir nenuobodžiai. Ji sako, kad jei būtų į kursus nuėjusi anksčiau, nebūtų turėjusi tiek daug išlaidų. Tačiau Arūnė atgal nebesižvalgo ir džiaugiasi tuo, ką sukūrė savo kieme dabar.

tags: #rojaus #darzas #vidus

• Šeimos tradicijos ir olimpiniai iššūkiai
• Patirtis gimdant Ispanijoje
• Tėvų vaidmuo ir teisės
• Gydymo svarba sprendžiant gimdos kaklelio problemas
• Apie senovės Romos religiją ir kalendorių