Gimstamumas yra demografinis rodiklis, nusakantis, kiek gyvų kūdikių gimsta 1000 gyventojų per metus. Tai svarbus statistinis dydis, padedantis analizuoti visuomenės reprodukcinę sveikatą ir pokyčius. Pasaulio gimstamumas jau daugiau nei 100 metų mažėja, bet kadangi mirtingumas mažėja sparčiau, apskritai gyventojų skaičius didėja. Naudojant gimstamumą ir mirtingumą galima apskaičiuoti ir teritorijos natūralų prieaugį.

2008 m. valstybių gimstamumas svyravo nuo 7,64 gimimų/1000 gyventojų per metus Japonijoje iki 51,6 gimimų/1000 gyventojų per metus Nigeryje. Viso pasaulio gimstamumas 2009 m. buvo 19,95 gimimų/1000 gyventojų per metus. Kalbant apie Lietuvą, situacija kelia nerimą: gimstamumas mažėja jau daugelį metų. Pastaruosius penkerius metus Lietuvoje gimsta vidutiniškai pusantro tūkstančio mažiau vaikų nei metais prieš tai. Pavyzdžiui, 2024-aisiais šalyje gimė per 19 tūkst. vaikų, o pernai - apie 17,5 tūkst.
| Metai | Gimusių vaikų skaičius (apytikslis) |
|---|---|
| 2015 m. | 30,1 tūkst. |
| 2024 m. | 19 tūkst. |
| 2025 m. | 17,5 tūkst. |
Gimstamumas nėra veikiamas vieno konkretaus veiksnio - tai veiksnių puokštė. Galime išskirti kelias jų grupes:
Gimstamumu rūpinasi nemaža dalis valstybių valdžių. Vienose valstybėse gimstamumą norima sumažinti, kitose, tarp jų ir Lietuvoje, - padidinti. Valstybė taiko įvairias priemones: didinami vaiko pinigai, taikomas papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis, įvedami mamadieniai ir tėvadieniai. Visgi, specialistai pastebi, kad vien tik finansinės priemonės neduoda laukiamo rezultato. Ekonomistai siūlo radikalesnius sprendimus, pavyzdžiui, vaiko priežiūros išmokų didinimą bei išmokų lubų peržiūrą, tačiau pabrėžia, kad svarbiausia - sukurti tvarią aplinką, kurioje šeimos jaustųsi saugios ir finansiškai užtikrintos.

Suminis gimstamumo rodiklis Lietuvoje nukrito iki rekordiškai žemo lygio - 1,0. Tai reiškia, kad siekiant užtikrinti kartų kaitą ir stabilų gyventojų skaičių, kai šis rodiklis turėtų siekti 2,1, esame toli nuo tikslo. Tiek labai didelis, tiek labai mažas gimstamumas yra laikomas iššūkiu valstybei, todėl demografinė politika privalo būti grindžiama mokslu, o ne vien pavienėmis nuomonėmis ar fragmentuotais veiksmais.