Robertas Krikštaponis: Karjera, Vadovavimas Kalėjimų departamentui ir Pasitraukimas

Robertas Krikštaponis tapo Kalėjimų departamento vadovu pernai gruodį, perėmęs pareigas itin sudėtingu metu, po rezonansinio skandalo Kauno tardymo izoliatoriuje. Jis pakeitė po minėto skandalo iš posto pasitraukusią direktorę Živilę Mikėnaitę. Nuolatinio vadovo Kalėjimų departamentas neturėjo nuo 2017-ųjų kovo, kuomet nesulaukusi tarnybinio patikrinimo pabaigos iš pareigų pasitraukė tuometinė jo direktorė Živilė Mikėnaitė. Pavasarį Teisingumo ministerijos surengtą konkursą laimėjo anksčiau kalėjimų sistemai vadovavęs buvęs vidaus reikalų viceministras Artūras Norkevičius, bet teisingumo ministrė Milda Vainiutė nusprendė jo neskirti į pareigas ir skelbti naują atranką. Kalėjimų departamento vadovo konkursą laimėjo Robertas Krikštaponis, BNS penktadienį patvirtino teisingumo ministrės atstovė spaudai Jurgita Jacovskienė. Kalėjimų departamento vadovu R. Krikštaponis tapo 2017-ųjų lapkritį, nurungęs konkurse dalyvavusius dar šešis konkurentus.

Lietuvos policijos akademiją (šiuo metu Mykolo Romerio universitetas) baigęs R. Krikštaponis karjerą pradėjo 1993 metais kaip kriminalinės policijos inspektorius ir policijos sistemoje dirbo penkiolika metų, paskutinės jo pareigos buvo Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo vyriausiosios valdybos skyriaus viršininkas. Pastaruoju metu R. Krikštaponis dirbo bendrovės „Lietuvos energijos gamyba“ prevencijos vadovu, panašias pareigas anksčiau ėjo „Vilniaus energijoje“, „Rytų skirstomuosiuose tinkluose“, yra dirbęs statybinės įrangos nuomos įmonės vadovu.

Vadovavimo pradžia ir sistemos pokyčiai

R. Krikštaponis į vadovo kėdę sėdo departamento pokyčių metu. Prieš jam laimint konkursą, tų pačių metų lapkričio pradžioje, Teisingumo ministerija pranešė inicijuojanti kalėjimų sistemos pertvarką. Reforma šioje sistemoje prasidėjo reaguojant į jos darbuotojų skundus dėl galimos korupcijos. Penktadienį pareigas pradėjęs eiti naujasis Kalėjimų departamento vadovas Robertas Krikštaponis ragina suprasti, kad bausmių vykdymo sistemos pertvarka neįvyks per vieną dieną.

„Departamento vadovui yra iškelti aiškūs tikslai, numatyti ir jų įgyvendinimo terminai. Tolerancijos esamai situacijai departamente nebus - tikrai yra piktžaizdžių, nemažai taisytinų dalykų, reikalingi savalaikiai sprendimai. Būtinas departamento veiklos skaidrinimas, ydingų įsišaknijusių praktikų eliminavimas įstaigos administravime“, - pranešime cituojamas ministras. Teisingumo ministerija lapkričio pradžioje pranešė inicijuojanti kalėjimų sistemos pertvarką. Reformoje buvo numatyta atsisakyti ketvirtadalio Kalėjimų departamento skyrių, jungti probacijos tarnybas, pertvarkyti vykdymo sistemą.

Iššūkiai ir kritika vadovavimo laikotarpiu

Problemos viešuosiuose pirkimuose ir kova su korupcija

Vadovaujant departamentui, buvo pastebėtos įvairios problemos. Daug problemų atrasta viešųjų pirkimų srityje - sutaupytos valstybės biudžeto lėšos buvo naudojamos neprioritetiniams ir abejotiniems pirkimams. Pastebėta ir ydinga šalutinių gyvūninės kilmės atliekų šalinimo paslaugų įsigijimo praktika. Ministras nurodė nutraukti visas šių paslaugų sutartis. Ponas Krikštaponis taip pat sulaukė priekaištų dėl kovos su korupcija. „Mūsų sistema daug metų buvo uždara, dabar bandome atsiverti, todėl išlenda daug joje buvusių blogybių. Ką čia slėpti, jų vis dar yra. Teisingumo ministerija pernai rugsėjį buvo inicijavusi tarnybinį patikrinimą dėl R. Krikštaponio.

„Pravieniškių mafijos“ skandalas ir atsakas

2018-aisiais DELFI korespondentas Dainius Sinkevičius paviešino straipsnių ciklą apie Pravieniškėse kalinčius asmenis ir viduje veikiančią „Pravieniškių mafiją“. Po straipsnio, kuriame buvo skelbiama apie kalėjime girtaujančius ir galimai žiaurią šventę rengsiančius kalinius, buvo sušauktas skubus pasitarimas „dėl situacijos Pravieniškių pataisos namuose“. Apie masiškai girtavusius kalinius tąkart DELFI pasakojo patys pataisos namų darbuotojai, esą tai įprastas vaizdas, tačiau nuostabą kėlė tai, kad išgertuvės vyko tą patį vakarą po ryte vykdytos kratos, kurios metu buvo konfiskuota alkoholinių gėrimų, raugalo ir kitų daiktų.

Po DELFI straipsnių ciklo „Pravieniškių mafija“ paviešinimo, ministras akcentavo, kad bus keičiama Kalėjimų departamento struktūra, didės kalinius prižiūrinčių pareigūnų skaičius, didės jų atlyginimai, gerės darbo sąlygos. Pasitarime dalyvavęs R. Krikštaponis tuomet pasakojo, kad nedrausmingi kaliniai bus perskirstyti ir perkelti į kitas kalinimo įstaigas. Esą taip jie praras savo autoritetus. Nuteistiesiems paskelbus bado akciją, dalis vidaus tvarkos sugriežtinimų gali būti atšaukti jau kitų metų pradžioje, sako Kalėjimų departamento direktorius Robertas Krikštaponis. „Pabendravau su nuteistaisiais, matau jų problemas. Jiems rekomenduota rašyti ne skundus, o pasiūlymus Kalėjimų departamentui, kad mes norėtumėme turėti tai ir tai, tokius daiktus, didesnes pakuotes ir panašiai. Bado akciją paskelbę nuteistieji masiškai atsisako šios protesto formos - Kalėjimų departamento vadovas Robertas Krikštaponis sako, kad iš maždaug 700 badavusių kalinių penktadienį liko apie 150. „Alytuje badauja 98, tačiau skaičius neatspindi tikrovės, kadangi dalis nuteistųjų pavalgė savo turėto maisto ir nėjo į bendrą valgyklą, nes buvo sotūs.

Po kelių mėnesių knygynuose pasirodė ir D. Sinkevičiaus knyga „Pravieniškių mafija“ bei tokio paties pavadinimo filmas. Deja, filmo premjeroje atvirai savo išgyvenimus Pravieniškėse papasakojęs buvęs kalinys Jonas kitą dieną buvo stipriai sumuštas.

Lukiškių tardymo izoliatoriaus skandalas

Prieš pat R. Krikštaponiui pranešant apie pasitraukimą iš posto, DELFI paskelbė skandalingą Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pareigūnės Lauros Kalinauskaitės liudijimą apie tai, esą iš buvusio departamento Imuniteto skyriaus vadovo Gintaro Zaveckio ji sulaukusi spaudimo užmegzti nestatutinius santykius su nuteistaisiais, siekiant iš pastarųjų išgauti žvalgybininkas esą naudingos informacijos. Pareigūnė teigė sulaukusi grasinimų ir iš nuteistųjų. Vienam iš jų dėl grasinimų pradėtas ikiteisminis tyrimas, pareikšti įtarimai - po to, kai moteris apie tai pasiskundė naujajai Imuniteto skyriaus viršininkei. R. Krikštaponis neigė, kad jo atsistatydinimas susijęs su kilusiu skandalu Lukiškėse.

Po L. Kalinauskaitės liudijimo, palaikymą ir paramą jai išreiškė teisingumo ministras Elvinas Jankevičius. „Man buvo svabu šią istoriją išgirsti iš pareigūnės lūpų, išgirdau ir žmoniškai galiu pasakyti, kad man asmeniškai bent didžioji dalis šios istorijos pasirodė įtikinama ir aš patikėjau jos versija, - po pokalbio su Lukiškių prižiūrėtoja sakė E. Jankevičius. - Aišku, ikiteisminis tyrimas (dėl grasinimų nužudyti - DELFI) vyks, rezultatai parodys, bet čia kalbu daugiau kaip žmogus, iš žmogiškosios pusės, kaip man pasirodė. Kai bus sudėlioti faktai, imsimės aiškių veiksmų.“ Ministras pabrėžė, kad tokiais metodais, kokiais anksčiau dirbo Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus pareigūnai, „dirbti negalima“. „Minėta pareigūnė pati buvo atėjusi į Imuniteto skyrių, kitą dieną buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tai visiškai nematau pagrindo [atsistatydinimo] sieti su šiuo įvykiu. Juolab, kad aš asmeniškai praeitais metais pareiškiau nepasitikėjimą Imuniteto skyriaus vadovui ir jis tuomet atsistatydino. [Kalėjimų departamento] direktorius irgi buvo ministerijos pusėje“, - tikino E. Jankevičius.

Atsistatydinimas ir generolo rangas

Pareigas palieka Kalėjimų departamento direktorius Robertas Krikštaponis, penktadienį paskelbė teisingumo ministras Elvinas Jankevičius. „Praėjusią savaitę jis man pranešė, kad atsistatydina“, - BNS sakė ministras. R. Krikštaponis dienraščiui „Lietuvos rytui" ketvirtadienį atskleidė, kad iš pareigų nusprendė pasitraukti sulaukęs E. Jankevičiaus siūlymo prisidėti prie jo politinės komandos. Teisingumo ministras BNS patvirtino, kad ministerijoje R. Krikštaponis prisijungs prie jo komandos. „Šiandien mes keičiame taktiką ir dabar reikia griežtesnio teisės aktų projektų įgyvendinimo, todėl manome, kad dabartinis vadovas galėtų prisijungti ir dirbti ministerijoje“, - LRT RADIJUI sakė E. Jankevičius. E. Jankevičius patikino, kad atsistatydinimas visiškai nėra susijęs su pastaruoju metu žiniasklaidoje viešinamomis kalėjimų sistemos problemomis. Dėl ketvirtadienį žiniasklaidoje pasirodžiusios informacijos apie Lukiškių tardymo izoliatoriaus prižiūrėtoją, kuriai buvo liepta užmegzti romaną su nuteistaisiais, pasak ministro, jau seniai pradėtas ikiteisminis tyrimas ir R. Krikštaponis.

R. Krikštaponio rangas generolo laipsniui buvo prilygintas remiantis naujuoju Vidaus tarnybos statutu, kuris įsigaliojo nuo šių metų sausio pirmosios. Ministras pasirašė įsakymą, kuriuo pervadino generalinį pataisos pareigūną į vidaus tarnybos generolą nuo sausio pirmosios dienos. Tiesa, tam, kad R. Krikštaponio rangas būtų pakeistas, reikėjo ministro įsakymo. Pastarąjį ministras galėjo pasirašyti sausio pirmosiomis dienomis ar gruodžio pabaigoje. Ir pasirašė patvirtindamas rango kėlimą, nors sausio 11 dieną R. Krikštaponis viešai pranešė, kad palieka postą. Pranešdamas jis teigė, kad su ministru jau yra apie tai kalbėjęs.

Rango suteikimo finansinės detalės

Kaip ir visiems pareigūnams, R. Krikštaponio darbo užmokestį sudarė ir priedas už laipsnį. Generolu tapusiam R. Krikštaponiui buvo sumokėtas didesnis priedas prie atlyginimo, šiek tiek kils ir pensija, tačiau ypatingų privilegijų šis rangas nesuteikia. Buvęs Kalėjimų departamento vadovas R. Krikštaponis DELFI teigė, kad pakito ne tik jo paties rangas ir pridūrė, kad dėl to jokios privilegijos jam nepriklausys.

„Statutinio pareigūno pensija apskaičiuojama atsižvelgiant į pareigūno gautą darbo užmokestį, pareigūno stažą ir t. t. Speciali generolo pensija nėra mokama“, - teigė Teisingumo ministerijos Visuomenės informavimo skyriaus patarėjas Audris Kutrevičius. Jis taip pat patvirtino, kad išeitinė išmoka R. Krikštaponiui taip pat buvo sumokėta remiantis statutu. „Vidaus tarnybos statuto 77 straipsnis numato išeitines išmokas atleidžiamiems pareigūnams iš vidaus tarnybos. Pagal šio straipsnio 3 dalį, šalių susitarimu atleidžiamiems pareigūnams mokama jo 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. R. Krikštaponiui išmoką apskaičiavo ir išmokėjo Kalėjimų departamentas“, - teigė Teisingumo ministerijos atstovas.

Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą skiriama ne pagal paskutinio pareigūno tarnybos mėnesio darbo užmokestį, o pagal pareigūno ar kario nurodytų paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkį. „Kadangi pensija apskaičiuojama pagal 12 mėnesių darbo užmokesčio vidurkį, tai įtaka pensijos dydžiui dėl padidėjusio priedo už laipsnį yra nežymi“, - DELFI teigė Vidaus reikalų ministerijos atstovai.

Atsisveikinimo posėdis

Generolu tapęs R. Krikštaponis pirmąjį sausio penktadienį surengė neformalų posėdį, į kurį sukvietė visus kalinimo įstaigų vadovus. Posėdis vyko Trakų rajone, nuošalioje sodyboje. Direktorių susirinkimas vyko likus lygiai savaitei iki viešo R. Krikštaponio pranešimo apie atsistatydinimą iš pareigų. Departamento atstovė DELFI teigė, kad susirinkimas neformalioje aplinkoje buvo organizuotas norint įgyvendinti „komandinio darbo formavimo principus“. „Daug įstatymų pasikeitė, naujas Vidaus tarnybos statutas. Reikia apsitarti, kad įstaigos vienodai jas suprastų, vienodai vykdytų. Iki 2018 metų visi dirbo savaip, o dabar norime sulyginti, padaryti viską, kad būtų vienodai. Ir darbo apmokėjimas, ir viršvalandžiai“, - apie susirinkime aptartus klausimus kalbėjo susirinkimui vadovavęs Kalėjimų departamento direktorius R. Krikštaponis. Beje, būtent R. Krikštaponio vardu buvo išrašyta sąskaita už sodybos nuomą. Internete skelbiama, kad visos sodybos nuoma gali kainuoti apie 500 eurų.

Praėjus lygiai savaitei po posėdžio, R. Krikštaponis paviešino žinią apie atsistatydinimą. DELFI pasidomėjus, ar neformalaus posėdžio metu buvęs vadovas jau žinojo savo sprendimą trauktis, jis nuo atsakymo išsisuko. „Aš esu sąžiningas žmogus ir tai, kada mes kalbėjome su ministru ir kiek mes kalbėjome, sutarėme, kad šitų dalykų neviešinsime. Dirbau iki paskutinės dienos, kai baigėsi mano kadencija, tai yra iki vakar (vasario 7 dienos - DELFI) ir dar vakar turėjau peržiūrėti sutartis ir dokumentus pasirašyti, tai aš visą laiką dirbau taip, kaip ir dirbau iki tol, - kalbėjo R. Krikštaponis. - Ar aš žinojau, ar nežinojau, nuo to niekas nesikeičia.“

Paskutinės darbo dienos ir ateities perspektyvos

Vasario 7-ąją buvo paskutinė jo darbo diena. Ir nors pastaruosius metus Kalėjimų departamentą purtė ne vienas skandalas, tačiau su R. Krikštaponu atsisveikindamas premjeras Saulius Skvernelis jam padėkojo už padarytus darbus. „Dėkojame Robertui Krikštaponiui, priėmusiam iššūkį. Tikrai jis padarė nemažai darbų ir linkime sėkmės jam“, - Vyriausybės posėdyje sakė premjeras Saulius Skvernelis.

Nuo 2019-jų pradžios įsigaliojus naujam Vidaus tarnybos statutui, Kalėjimų departamento vadovą skiria ministras pirmininkas teisingumo ministro teikimu. Kol bus paskirtas naujasis vadovas, Kalėjimų departamentui vadovaus buvęs R. Krikštaponio pavaduotojas Valerijus Vincukevičius. Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos direktoriumi paskirtas iki tol pavaduotojo pareigas ėjęs Dainius Sušinskas. Atsistatydinantis Kalėjimų departamento direktorius Robertas Krikštaponis ketvirtadienį priėmė įsakymą dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus pavaduotojo D. Sušinsko perkėlimo į direktoriaus pareigas, pranešė departamentas.

tags: #robertas #krikstaponis #gime

• muzikinis ugdymas pianinu
• oficialių dokumentų vertimas
• Kaip papuošti vaiko tortą
• viskas apie Ireną Smetonienę
• Kaip atsikratyti utėlių