Profesorius Rimantas Balsys: Gyvenimas, Mokslo Kelias ir Kultūros Puoselėjimas

Rimantas Balsys - iškilus Lietuvos etnologas, humanitarinių mokslų daktaras ir profesorius, šiuo metu einantis Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto dekano pareigas. Jis yra vienas ryškiausių lietuvių ir prūsų mitologijos, religijos, tautosakos ir folkloro tyrėjų Lietuvoje.

2026 m. vasario 25 d. etnologijos profesorius Rimantas Balsys pasitinka 65 metų sukaktį. Ši data žymi ne tik asmeninę R. Balsio sukaktį, bet ir reikšmingą daugiau kaip trijų dešimtmečių akademinės, pedagoginės bei kultūrinės veiklos tarpsnį. Klaipėdos universiteto rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas pabrėžia prof. R. Balsio indėlio svarbą universitetui ir Lietuvos humanitariniams mokslams: „Profesorius Rimantas Balsys savo darbais ir asmeniniu pavyzdžiu įprasmina universiteto misiją - kurti, saugoti ir perduoti kultūros atmintį ateities kartoms. Jo akademinė lyderystė, pagarba tradicijai ir gebėjimas telkti bendruomenę yra neatsiejama Klaipėdos universiteto tapatybės dalis.“

Biografija ir Akademinė Karjera

Profesorius Rimantas Balsys gimė 1961 m. vasario 25 dieną Plungės rajono Užupių kaime. Pradinių ir vidurinių mokslų žinias jis įgijo Plungės rajone: 1968-1971 m. mokėsi Užupių pradinėje mokykloje, o 1971-1975 m. - Plungės 1-ojoje vidurinėje mokykloje, vėliau tęsė mokslus Plungės 3-iojoje vidurinėje mokykloje.

Aukštąjį mokslą Rimantas Balsys įgijo 1984 m., baigęs Lietuvos konservatorijos Klaipėdos fakultetus. Po studijų 1984-1990 m. jis dirbo lietuvių kalbos mokytoju Raudondvaryje (Kauno r.), įgydamas vertingos pedagoginės patirties.

1991 m. Rimantas Balsys pradėjo dėstyti Klaipėdos universitete, su kuriuo susiejo didžiąją dalį savo profesinio kelio. Jo akademinis kelias sparčiai kilo: 1998-2001 m. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bei Vytauto Didžiojo universiteto jungtinėje doktorantūroje R. Balsys apsigynė humanitarinių mokslų daktaro vardą. 2008 m. jis apgynė habilitaciją ir gavo profesoriaus laipsnį. Profesorius Rimantas Balsys pats pabrėžia, kad meilę liaudies kūrybai ir postūmį į mokslinių tyrinėjimų kelią jam suteikė tuometinės Lietuvos konservatorijos Klaipėdos fakultetų profesorė Audronė Jakulienė-Kaukienė ir fakultetuose tautosakos kursą vedusi Lietuvių kalbos ir literatūros instituto tautosakininkė profesorė Bronislava Kerbelytė, kuri vėliau tapo jo rašomos disertacijos vadove.

Per savo ilgametę karjerą Klaipėdos universitete R. Balsys ėjo įvairias atsakingas pareigas:

• 1997-2006 m. - Humanitarinių mokslų fakulteto prodekanas.
• 2006-2015 m. - Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas.
• 2017-2018 m. - Humanitarinių ir ugdymo mokslų fakulteto dekanas.
• Nuo 2018 m. - Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto dekanas.

Moksliniai Interesai ir Svarbiausi Darbai

Profesoriaus Rimanto Balsio moksliniai interesai apima etnologiją, mitologiją ir folkloristiką. Ypatingas dėmesys skiriamas lietuvių ir prūsų mitologijos, religijos, tautosakos ir folkloro tyrinėjimams, taip pat Klaipėdos krašto ir Mažosios Lietuvos kultūros paveldui. Jo darbai reikšmingi ne tik akademiniam laukui, bet ir tapo svarbia atrama platesniam baltų religijos ir senosios pasaulėžiūros pažinimui visuomenėje. Profesoriaus tyrimai prisidėjo prie gilesnio santykio su baltų religiniu paveldu ir jo simboline kalba, kuri šiandien suvokiama kaip tautinės savimonės dalis.

Profesoriaus monografijos ir studijos apie lietuvių ir prūsų dievus, deives, dvasias, pagoniškąją religinę elgseną, alkus, žynius, stabus, aukojimus, draudimus ir teofanijas tapo reikšmingą šiuolaikinės baltų religijos ir mitologijos tyrimų dalimi.

Tarp reikšmingiausių profesoriaus monografijų ir sudarytų leidinių minėtinos:

• „Mažosios Lietuvos žvejų dainos. Sandaros, turinio ir poetikos ypatumai“ (2003) - išsamus Mažosios Lietuvos folkloro tyrimas, atskleidžiantis regioninės tradicijos savitumą ir poetinę struktūrą.
• „Lietuvių ir prūsų dievai, deivės, dvasios: nuo apeigos iki prietaro“ (2006, papild. leid. 2010) - viena išsamiausių studijų apie baltų dievybių pasaulį, apjungianti mitologinius šaltinius ir liaudies tikėjimų medžiagą.
• „Pagoniškojo lietuvių ir prūsų panteono raida“ (2014) - metodinė studija, analizuojanti religinės sistemos kaitą.
• „Lietuvių ir prūsų pagonybė: alkai, žyniai, stabai“ (2015) - sakralinių vietų, apeigų ir religinės struktūros tyrimas.
• „Lietuvių ir prūsų religinė elgsena: aukojimai, draudimai, teofanijos“ (2017) - religinių veiksmų, tabu ir dieviškųjų apsireiškimų analizė.
• straipsnių, recenzijų ir interviu rinkinys „Apie savo kraštą ir jo žydinčias tvoras…“ (2019).
• Konstantino Bružo sudarytas leidinys „Apie tai, kas neturi išnykti: XIX a. pabaigos - XX a. 8 dešimtmečio etnografinė Žemaitijos apylinkių medžiaga. I knyga“.

Tarptautinei auditorijai skirtos studijos „Paganism of Lithuanians and Prussians“ (Vol. I, 2020; Vol. II, 2021) išplėtė lietuvių ir prūsų religijos tyrimų sklaidą už Lietuvos ribų, įtvirtindamos šią temą platesniame europiniame akademiniame lauke.

2026 m., minint 65-metį, pasirodė naujausia Rimanto Balsio monografija - „Gyvūnai baltų mitologijoje. I tomas: Gaidys ir višta“. Ši knyga pradeda naują tyrimų ciklą, skirtą gyvūnų vietai baltų religiniame ir mitiniame pasaulėvaizdyje. Autorius šiuos įvaizdžius nagrinėja tautosakos tekstuose, apeigose, aukojimo papročiuose, draudimuose, tikėjimuose apie sielą ir pomirtinį pasaulį. Gyvūnas baltų mitologijoje čia atsiskleidžia kaip tarpininkas tarp žmogaus ir sakraliosios tikrovės - tarp kasdienybės ir metafizinės tvarkos. Ši studija žymi nuoseklų autoriaus tyrimų plėtimą - nuo dievų ir šventviečių analizės prie platesnės simbolinės sistemos, kurioje svarbi visa gyvoji gamta.

Profesorius taip pat yra paskelbęs daugybę svarbių straipsnių:

• „Lietuvių naminių gyvulių ir paukščių dievybės: nuo apeigos iki prietaro“ (2005).
• „Lada (Didis Lado) baltų ir slavų rašytiniuose šaltiniuose“ (2006).
• „Maldos į senuosius lietuvių ir prūsų dievus XIV-XVII a. rašytiniuose šaltiniuose“ (2008).
• „Meilės deivės Mildos autentiškumo klausimu“ (2009).
• „Dėl 1249 metų Kristburgo sutartyje minimų „tulissones vel ligaschones“ (2010).
• „Dievo stalas“ XVI-XVII a. rašytinių šaltinių duomenimis“ (2011).
• „Lietuvių ir prūsų dievų atvaizdai rašytinių šaltinių duomenimis“ (2012).
• „Jauja - XVI-XVII a. valstiečių „bažnyčia“. Sakralieji baltų kultūros aspektai“ (2012).
• „Pirtis - XVI-XVII a. valstiečių „mažoji bažnyčia“ (2013).
• „Maldininkai-elgetos Lietuvoje ir Prūsų Lietuvoje“ (2014).
• „Ožys baltų pasaulėjautoje: nuo aukos aukščiausiems dievams iki velnio gyvulio“ (2014).
• „Pagoniškieji lietuvių ir prūsų aukojimai“ (2015).
• „Paganism of Prussian: Sacred Caste Tulissones, Ligaschones“ (2016).
• „Lietuvių ir prūsų kulto tarnai: Criwe“ (2017).
• „Ritualinis juokas baltų kultūroje“ (2019).
• „Gyvūnai baltų pasaulėjautoje: Žuvys“ (2019).

Mokslo Projektai ir Redakcinė Veikla

Rimantas Balsys buvo mokslo projekto „Lietuvių ir prūsų religinė elgsena“ (sutartis LIT-5-1), vykusio 2012-2014 m., vadovas ir vykdytojas. Jis taip pat dalyvavo projekte "Lituanistikos (baltistikos) centrų, lietuvių bendruomenių ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo stiprinimas“.

Profesorius aktyviai dalyvauja ir redakcinėje veikloje:

• Nuo 2007 m. yra Klaipėdos universiteto žurnalo „Res Humanitariae“ vyr. redaktorius.
• Nuo 2009 m. - žurnalo „Logos“ redkoledijos narys.
• Nuo 2010 m. - Daugpilio universiteto leidžiamo žurnalo „Literatūra un kultūra: process, mijiedarbība, problēmas“ redkolegijos narys.
• Nuo 2012 m. - žurnalo „Gimtasai kraštas“ mokslinės tarybos narys.
• Nuo 2012 m. - Žurnalo „Žiemgala“ redkolegijos narys.

2003-2006 m. kartu su Stasiu Vaitekūnu jis buvo žurnalo „Tiltai“ priedo „Lietuviai ir lietuvininkai. Etninė kultūra I-V“ (numeriai 4, 16, 24, 29, 32) sudarytojas ir redaktorius.

Profesoriaus Asmenybė ir Gyvenimo Filosofija

Rimantas Balsys - netradicinis mokslininkas, be pagrindinės krypties - etnologijos, pasižymintis didele pomėgių įvairove: tai ir medžio drožyba, dainuojamoji poezija, krepšinis ir, žinoma, prisiekusio pirtininko bei gerą humoro jausmą turinčios asmenybės reputacija. Visos šios sritys - ne šiaip laisvalaikio leidimo mėgėjiški pomėgiai, nes yra surengęs drožinių parodą, dainuojamosios poezijos koncertų.

Muzika ir poezija subtiliai susiliejo su prisiminimais bei padėkomis, atspindėdamos ir kitą profesoriaus tapatybės pusę - daugelio pažįstamą dainuojantį profesorių, kuriam kūryba yra gyvas pasakojimas apie žmogų, gimtinę, atmintį ir laiką.

Profesorius pabrėžia, kad „Daugybė žmonių prisideda prie to, kad tu ką nors gyvenime galėtum pasiekti. Ir tie žmonės yra labai svarbūs.“ Jis giliai tiki humanizmo principais: „Pirmiausia - humanizmą. Reikia mylėti žmogų. Kitas svarbus principas - pagarba. Vadovas neturi būti diktatorius. Trečia - tarnystė. Jei užimi vadovo poziciją, turi tarnauti žmonėms, o ne jie tau. Svarbus dar vienas principas: jei gali padėti žmogui - padėk. Padėk nedelsdamas ir nelauk už tai atlygio.“

Žemaitiškas užsispyrimas jam padėjo visą gyvenimą. Jis mano, kad tai lėmė ir žemaitiškas pasaulėvaizdis: „Pavyzdžiui, aukštaitis negalėtų būti vienas, jam reikia būti krūvoje. O žemaitis gali būti vienas. Bet tai nereiškia, kad vienišas.“

Rimantas Balsys ne tik moksliškai tyrinėja tradicinę kultūrą, bet ir gyvena ja. Būdamas kaimo vaikas, jis visada jautė gimtinės trauką: „Žmogų visada traukia gimtinė. Net jei ji sunaikinta ar pasikeitusi, tas ryšys išlieka.“ Jo gimtoji vieta Plungės rajone buvo sunaikinta melioracijos, todėl jis ieškojo vietos, kuri ją primintų. „Ieškojau penkerius metus. Turėjau tris kriterijus: vandens telkinį, matomą pro langą; seną medinę trobą, pageidautina - nesugadintą, ir dar man svarbu buvo, kad troba būtų ant kalno, nes tėviškėj taip stovėjo. Galiausiai tokią vietą prieš 20 metų radau Sedoje. Vos įžengęs į kiemą supratau - tai mano vieta. Nuo tada ten grįžtu kiekvieną savaitę.“ Jo sodyba Sedoje, kurią jis meiliai vadina „Sedyba“, tapo savotišku muziejumi, kuriam renkama XIX a. pabaigos - XX a. pradžios lietuviškų buities rakandų kolekcija. Dabar jau ir apskritai vietos trūksta - rakandai nebetelpa nei klėtelėje, nei troboje. Kita jo aistra - alaus atidarytuvai. Jų jau turi daugiau nei 400, dalis kabo net lauke.

Be to, profesorius yra prisiekęs pirtininkas: „Kiekvieną šeštadienį. Ar sninga, ar lyja, ar dar kas nors - pirtis yra šventas dalykas. Sėdžiu ten keturias valandas, ir penkias, ir šešias.“

Jis domisi ir dirbtiniu intelektu, pripažindamas, kad patinka jį „išdūrinėti“ - patikrinti, ir neretai pagauna jį klystant, kas yra įdomu. Rimantas Balsys pabrėžia kalbos turtingumą ir humoro svarbą: „Mano manymu, šiandien mes nebeturime subtilaus, gelmingo lietuviško humoro, nebemokame tinkamai juokauti. Todėl visiems, o ypač jaunimui, būtų pravartu kasdien skaityti Didįjį lietuvių kalbos žodyną.“

Jubiliejinis Vakaras „Metai ir Darbai“

2026 m. vasario 25 d. Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto Vitražinėje menėje vyko prof. dr. Rimanto Balsio sukaktuvinis vakaras „Metai ir darbai“. Ši sukaktis tapo proga padėkoti profesoriui už jo ilgametį indėlį į mokslą ir kultūrą. Vakarą vedęs pats jubiliatas buvo pasiryžęs viską pakreipti šiek tiek kitokia linkme, jis sakė: „Įprastai toks vakaras yra skirtas jubiliatui, man, tačiau norėčiau, kad jis būtų kitoks: su Jumis ir dėl Jūsų, mieli susirinkusieji.“

Ypatingą vakaro atmosferą kūrė muzikinė programa, atspindinti profesoriaus meilę muzikai ir dainuojamajai poezijai. Renginyje dalyvavo Eglė Bandzevičienė (vargonai), doc. Inga Maknavičienė (fortepijonas), Juozas Staniulis (smuikas), mišrus choras „Pajūrio aidos“, vadovaujamas meno vadovo ir dirigento prof. Algirdo Šumskio. Vakare tvyrojo mokslo, kultūros ir muzikos dialogas, kvietęs stabtelėti ir įvertinti ne tik asmeninius profesoriaus pasiekimus, bet ir bendrą akademinės bendruomenės kelią.

Minint šią sukaktį, išleista ir jubiliejinė knyga „Balsys. Rimantas. Metai (20, 35, 65) ir darbai“, kurioje apžvelgiamas jo gyvenimo ir mokslinės veiklos kelias, pateikiami kolegų vertinimai, svarbiausių darbų analizės, fotografijos iš įvairių veiklos etapų. Šis leidinys liudija ne tik asmeninę biografiją, bet ir platesnį Klaipėdos universiteto humanitarinės mokyklos augimą per pastaruosius dešimtmečius.

tags: #rimantas #balsys #gime

• kaip kalbėjimasis lavina vaiko smegenis
• Ar saugu vartoti aktyvintą anglį nėštumo metu?
• Seimas vaiko akimis: svarbios pilietiškumo ir skaitmeninės higienos pamokos
• Pirmojo dantuko priežiūra
• Išsamus vadovas būsimoms mamoms