Vaiko maitinimas darželyje: pareigos, atsakomybės ir naujausi reikalavimai

Vaiko mityba ikimokykliniame amžiuje yra kur kas daugiau nei sotus pilvelis - tai vaiko augimo, sveikatos, energijos ir savarankiškumo pamatas. Tėvai neretai klausia, kuo skiriasi darželio meniu skirtingose ugdymo įstaigose ir ar iš tiesų maistas darželyje gali turėti įtakos vaiko emocinei savijautai, mokymuisi ar net socialiniams įgūdžiams. Šiais laikais vaikai ir suaugusieji serga ne iš bado, o dėl menkaverčio maisto ar jo pertekliaus. Dažnai suaugusieji rūpinasi, kad vaikas būtų sotus, tai dar gaju iš nepritekliaus laikų, bet reikėtų suvokti, kad maistas turi patenkinti fiziologinius vaikų poreikius, suteikti ne tik sotumą, bet ir vertingų maistinių medžiagų.

Teisinis pagrindas ir reguliavimo sistema

Darželio meniu sudaromas itin atsakingai ir nuosekliai, vadovaujantis vaikų maitinimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais. Mažeikių darželis -mokykla „Kregždutė“ vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. V-946. Reikalavimai vaikų maitinimui ugdymo įstaigose, maisto produktų kokybės kriterijai bei draudžiamų produktų sąrašas patvirtinti Sveikatos apsaugos ministerijos Maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašu. Jį rengiant dalyvavo daug institucijų, dietologų ir tėvų organizacijų.

Nuo rugsėjo darželiuose, mokyklose, stovyklose ir socialinės globos įstaigose vaikai turės gauti sveikesnį ir kokybiškesnį maistą. Tai numatyta sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos patvirtintame naujame maitinimo organizavimo šiose įstaigose tvarkos apraše. Taip tikimasi užtikrinti sveikatai palankesnę vaikų mitybą, maisto saugą ir geriausią kokybę bei ugdyti sveikos mitybos įgūdžius. Ministro Aurelijaus Verygos teigimu, šios naujovės dėl maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose patobulintos atsižvelgiant į naujas mitybos mokslo žinias, pažangių šalių patirtį, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir ES sveikatos politikos nuostatas. „Yra akivaizdu, kad vaikų mitybos tvarką reikėjo keisti ir pagaliau tai įvyko. Pagal šias naujoves įstaigos bus įpareigotos labiau rūpintis vaikų mityba, tad tikimės, jog jau artimiausiu metu vaikai pradės gauti kokybiškesnį ir sveikesnį maistą.“

Pagrindinės pareigos ir atsakomybės organizuojant maitinimą darželyje

Darželio direktorius

Už maitinimo organizavimą ikimokyklinio ugdymo įstaigose atsakingas ugdymo įstaigos direktorius. Jis užtikrina, kad maitinimas Darželyje būtų organizuojamas pagal įsakymu patvirtintą tvarką, taip pat, kad būtų laikomasi kitų susijusių teisės aktų, tokių kaip Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011-11-11 įsakymas Nr. V-964 ir geros higienos praktikos (GHP) taisyklės viešojo maitinimo įmonėms.

Dietologas / Maisto technologas

Vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministerijos aprašu, už vaikų maitinimą atsakingi asmenys ugdymo įstaigose rengia valgiaraščius. Kartais valgiaraščius rengia maitinimo įmonės. Parengtus valgiaraščius derina ir jų laikymąsi kontroliuoja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Maisto technologės, sveikataipalankus.lt įkūrėjos Ramintos Bogušienės ir Sveikatos apsaugos ministerijos atstovo Almanto Kranausko pastebėjimai pabrėžia meniu sudarymo svarbą.

Slaugytojas

Slaugytojas kasdien iki 8.35 val. surenka informaciją iš elektroninės sistemos ir duomenis perduoda virtuvei bei dietistui. Kiekvienais mokslo metais Įstaigos slaugytojas, atsižvelgdamas į grupių ir 1-4 klasių dienos ritmą, parengia maisto atsiėmimo grafikus. Jis taip pat tvarko medicinines pažymas su nurodymais apie vaikų maitinimą, ypač atsižvelgdamas į specialiųjų mitybos poreikių turinčių vaikų poreikius.

Virtuvės personalo pareigos

Maistas Darželyje gaminamas ir pateikiamas tą pačią dieną. Virtuvės personalas atsako už tikslų maisto atidavimą pagal normą. Visos maisto bloko patalpos valomos ir dezinfekuojamos pagal būtinumą arba sudarytą valymo ir dezinfekavimo darbų planą. Darželis gamina tik šviežią maistą ir tik tam kartui. Virtuvės personalas taip pat privalo užtikrinti, kad vanduo (geriamasis, mineralinis bei šaltinio vanduo) būtų prieinamas, o patiekalai gaminami atsižvelgiant į vaikų amžiaus ypatumus ir sveikos mitybos rekomendacijas.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT)

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba derina ir kontroliuoja valgiaraščių laikymąsi ugdymo įstaigose. Jos patvirtinti valgiaraščiai privalo būti skelbiami ugdymo įstaigos patalpose bei interneto svetainėje. Jei tėvai pastebi, kad valgiaraštis ar vaikams tiekiami patiekalai neatitinka Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytų reikalavimų, jie turi tuoj pat apie tai pranešti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.

Apskaitos tarnybos finansininkas

Surinkti duomenys apie vaikų skaičių, kuriam reikalingas maitinimas, surašomi dienyne ir pateikiami Savivaldybės apskaitos tarnybos finansininkui. Išlaidos vaikų mitybai padengti yra apskaičiuojamos vadovaujantis Mažeikių rajono savivaldybės tarybos sprendimais. Už maitinimo paslaugą gaunamos pajamos įtraukiamos į apskaitą kaip darželio pajamų lėšos.

Valgiaraščių sudarymas ir mitybos gairės

Subalansuota mityba

Vaikų organizmui reikia įvairių maistinių medžiagų: baltymų, sveikųjų riebalų, sudėtinių angliavandenių, vitaminų ir mineralų. Todėl darželio meniu sudaromas itin atsakingai ir nuosekliai. „Saulės gojaus“ valgiaraštį sudaro daržovės ir vaisiai, kruopos, liesa mėsa, žuvis, sezoniniai produktai, itin ribojamas pridėtinio cukraus ir druskos kiekis, darželyje draudžiami saldūs užkandžiai bei saldinti gazuoti gėrimai. Pagal naują tvarką, SAM Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjo Almanto Kranausko teigimu, darželiuose vaikai nebegaus kepto, sunkaus maisto, t. y. karšti patiekalai juose bus tik tausojantys - pagaminti išsaugant daugiausiai maistinės vertės. Tausojantys patiekalai darželiuose turės sudaryti 80 proc. maitinimo.

Gerinant maistinę vertę, nustatyti didžiausi leidžiami cukrų ir druskos kiekiai bei privalomas skaidulinių medžiagų kiekis vaikams tiekiamuose maisto produktuose ir patiekaluose, priartinant juos prie sveikatai palankių maisto produktų, ženklinamų tarptautiniu „Rakto skylutės“ simboliu. Maisto paruošimas ir patiekalų įvairumas turi atitikti vaikų amžių ir sveikos mitybos rekomendacijas.

Maitinimo dažnumas ir kaloringumas

Ikimokyklinio ugdymo vaikai turi būti maitinami ne rečiau kaip kas 3,5 val. pagal valgiaraščius. Vaikų maitinimo valgiaraščiai turi būti sudaromi atsižvelgiant į rekomenduojamas paros energijos ir maistinių medžiagų normas vaikams bei į vaikų buvimo mokykloje trukmę. Darželio maistas apskaičiuotas taip, kad vaikas gautų 75 proc. kalorijų normos. Likę 25 proc. lieka valgymui namuose.

Pusryčiams vaikas turi gauti 20-25 proc., pietums - 30-40 proc., pavakariams - 10-15 proc. vakarienei - 20-25 proc. rekomenduojamo paros maisto raciono kaloringumo. Sudarant valgiaraščius Įstaigoje atsižvelgiama į tai, kad pusryčiams vaikas turi gauti 20-25 proc., pietums - 40-45 proc., vakarienei - 25-30 proc. rekomenduojamo paros maisto raciono kaloringumo.

Specialūs mitybos poreikiai ir alergijos

„Ką daryti, jei vaikas turi alergijų ar specialių mitybos poreikių?“ Šiandien alergijos - įprastas reiškinys, tad specialiai pritaikyta dieta vaikams mūsų darželyje yra ne išimtis, o kasdienė praktika: į „Saulės gojaus“ meniu įtraukti alternatyvūs patiekalai vegetarams, veganams, gliuteno ir laktozės netoleruojantiems vaikams. Jei vaikas alergiškas, jam turi būti pritaikytas maitinimas. Priešmokyklinių grupių vaikai, pateikdami prašymą Įstaigos direktoriui, turi teisę pasirinkti maitinimų rūšis. Slaugytojas renka pažymas su nurodymais apie vaikų maitinimą, siekiant užtikrinti tinkamą mitybą pagal individualius poreikius.

Sveikų įpročių ugdymas

„Saulės gojuje“ maistas patiekiamas švediško stalo principu ir nenormuojamas - vaikai skatinami ragauti, rinktis, stebėti savo sotumo signalus ir suvalgyti tiek, tiek, kiek jiems norisi, o ne tiek, kiek „reikia“. Tokiu būdu jie mokosi klausytis savo kūno, o ne vien atliepti suaugusiųjų lūkesčius. Ugdant sveikos ir visavertės mitybos įgūdžius mokykloms rekomenduojama leisti vaikams patiems pasirinkti maistą patiekiant jį „švediško stalo“ principu. Darželiuose ant stalo niekada nebūna druskinės, pipirinės ar cukrinės. Vaikai valgo tokio skonio patiekalus, kokie rekomenduojami pagal sveikos mitybos principus. Darželyje valgiaraštis sudaromas 15 dienų, vadinasi, kas tris savaites vaikai gauna skirtingą maisto racioną. Darželiams nepriklauso patiekti vaikui viso paros maisto raciono, kadangi darželyje jie išbūna tik kelias valandas.

Maisto sauga ir civilinė atsakomybė

Tėvai, išleisdami vaikus į darželį ar mokyklą, pagrįstai tikisi, kad jie ten bus visiškai saugūs. Civilinė atsakomybė ugdymo įstaigai gali kilti, jei vaikas apsinuodija ugdymo įstaigos tiekiamu maistu. „Pasak R. Grigaliūtės-Grobovienės, civilinė atsakomybė ugdymo įstaigoms dažniausiai kyla dėl patalpų ir mokymo inventoriaus trūkumų bei tiekiamo maisto kokybės. Tai atvejai, kai vaikas nukrenta ant slidžių, neseniai išplautų grindų, susižeidžia dėl netvarkingo kūno kultūros pamokose naudojamo inventoriaus.“ Tėveliai, ugdymo įstaigos personalas stipriai sunerimsta, kai vaikučiams dėl maisto saugos, t. y. mikrobiologinės taršos, pavyzdžiui, salmoneliozės, ištinka stiprūs negalavimai.

„Būtent dėl žmogiškojo faktoriaus ugdymo įstaigose dažniausiai atsitinka nelaimės - valytojos paliktos šlapios mokyklos grindys, netinkamai pasirinktas maisto tiekėjas ar dvi auklėtojos, nespėjusios paskui kelias dešimtis darželinukų.“ R. Grigaliūtė-Grobovienė atkreipė dėmesį, kad daugėja atvejų, kai įvykus nelaimei tėvai iš mokyklos ar darželio reikalauja atlyginti patirtą žalą. Nepaisant to, savo civilinę atsakomybę Lietuvoje draudžia nedaugelis ugdymo įstaigų. Draudimo bendrovės statistika rodo, kad iš visų ugdymo įstaigų mūsų šalyje civilinės atsakomybės draudimu dažniausiai yra pasirūpinę darželiai.

Naujovės ir draudžiami produktai vaikų maitinime (nuo 2023 m.)

Nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo naujas vaikų maitinimo aprašas, kuris tampa privalomu visos Lietuvos mokyklose ir darželiuose. Vaikai nebegaus kepto, sunkaus maisto, o tausojantys patiekalai darželiuose turės sudaryti 80 proc. maitinimo. Gerinant maistinę vertę, nustatyti didžiausi leidžiami cukrų ir druskos kiekiai bei privalomas skaidulinių medžiagų kiekis vaikams tiekiamuose maisto produktuose ir patiekaluose.

Apribojimai ir draudimai

Nauja ir tai, kad vaikams tiekti draudžiamų maisto produktų sąrašas papildytas naujais sveikatai nepalankiais maisto produktais. Mokyklose vaikams turi būti sudaryta galimybė atsinešti, laikyti ir maitintis iš namų tą dieną atneštu maistu. Tačiau darželiuose nuo rugsėjo 1d. maisto, neatitinkančio Aprašo reikalavimų, neštis nebus galima.

Džiugu, kad su šiuo įsakymu mokyklose turėtų būti peržiūrėti užkandžių automatai ir bufetai su menkaverčiais gardumynais, nes apribotas desertų, konditerinių gaminių cukrų kiekis iki 16 g/100 g, gėrimuose cukrų ne daugiau kaip 5 g/100 g, o tarp saldiklių negali būti netgi steviolio glikozido (E960).

Nuo naujų mokslo metų mokyklose nebeliks Kijevo kotletų, karbonadų, nes džiūvėsėliais volioti ar barstyti kepti mėsos, paukštienos ir žuvies gaminiai yra draudžiami. Pieno produktai ir konditerijos gaminiai su glajumi, glaistu, šokoladu ar kremu mokymo įstaigose yra draudžiami. Be seniai uždraustų gazuotų, energinių gėrimų, kavos ir jos pakaitalų, draudžiamas nuo 2014 m. net kisielius. Bulvių plokštainis, cepelinai galės būti patiekiami, tik retai ir be spirgučių padažo. Dabar šaltai, karštai, mažai rūkyti mėsos gaminiai ir gaminiai su rūkymo kvapiosiomis medžiagomis bei rūkyta žuvis, uždrausti. Įdomu ir tai, kad prie draudžiamų maisto produktų paminėtas nealkoholinis alus, sidras ir vynas. Cukruoti vaisiai (papajos, ananasai ir kt.), sulfituoti džiovinti vaisiai (razinos, abrikosai ir kt.) draudžiami ant vaikų stalo dėl cukraus ribojimo ir dėl to, kad konservantas sieros dioksidas ES priskirtas prie maisto priedų, sukeliančių alergiją, migreninius skausmus.

Rekomenduojami produktai

Vaikams maitinti rekomenduojami šie maisto produktai: daržovės, bulvės, vaisiai, uogos ir jų patiekalai, sultys (pageidautina šviežiai spaustos, išskyrus citrusinių vaisių ir vynuogių); grūdiniai (duonos gaminiai, kruopų produktai) ir ankštiniai produktai; pienas ir pieno produktai (rauginti pieno gaminiai, po rauginimo termiškai neapdoroti); nemalta liesa mėsa, liesos mėsos produktai (neužšaldyti); žuvis ir jos produktai (neužšaldyti); aliejus; kiaušiniai; geriamasis vanduo ir natūralus mineralinis bei šaltinio vanduo (negazuoti).

Karštas pietų patiekalas turi būti iš daug baltymų turinčių produktų (mėsa, paukštiena, žuvis, kiaušiniai, ankštiniai augalai, pienas ir pieno produktai) ir angliavandenių turinčių produktų. Garnyras (šviežios ar termiškai apdorotos daržovės, išskyrus bulves) turi sudaryti ne mažiau kaip 1/3 patiekalo svorio. Bulvės darželiuose gali būti patiekiamos garnyrui ne dažniau kaip tris kartus per savaitę prie karšto pietų patiekalo. Virtų bulvių patiekalai - ne dažniau nei kartą per savaitę, o tarkuotų bulvių - ne dažniau kaip kartą per dvi savaites. Krakmolingi produktai apriboti todėl, kad vaikai valgytų įvairų maistą, gerai funkcionuotų jų virškinimo sistema.

Kiekvieną dieną darželiuose vienas patiekalas turės būti iš augalinės kilmės maisto produktų. Augalinis patiekalas - tai daržovių troškinys vandens pagrindu, garuose keptos arba virtos daržovės arba sriuba vandens pagrindu.

Šventinio stalo nuostatos

Iki šiol tam tikros ugdymo įstaigos neleisdavo neštis gimtadieniuose ar kitose šventėse draudžiamų maisto produktų, nurodytų vidaus tvarkos taisyklėse, o dabar tai numatyta vaikų maitinimo apraše. Dažnas tėvelis šventės proga į darželį atneša šakotį. Tortuose taip pat cukraus kiekis neretai viršijamas, be to, jų sudėtyje yra ir iš dalies hidrintų riebalų, neleistinų maisto priedų - konservantų, dažiklių. Bandelės, sausainiai, pyragėliai, jei tokie tiekiami, turėtų būti su iki 16 g/100 g cukrų, be iš dalies hidrintų riebalų, druskos mažiau negu 1 g/100 g, be neleistinų maisto priedų. Saldainiai, šokoladas ir šokolado gaminiai, valgomieji ledai yra draudžiami produktai ne tik ant kasdienio vaikų stalo ugdymo įstaigose, bet ir per šventes, todėl šiuos produktus rekomenduočiau keisti sveikatai palankiais desertais iš džiovintų vaisių, o ledus, jei yra galimybė, pasigaminti patiems.

Apskritai nerekomenduočiau sumuštinių tiekti į šventinį stalą dėl maisto saugos ir kokybės. Tačiau jei šventėms jie ruošiami ar užsakomi maitinimo įmonėse, tuomet turi būti su viso grūdo duona, virta mėsa, sūriu, jokių rūkytos mėsos ir žuvies gaminių, daug daržovių.

Tėvų vaidmuo, mityba namuose ir šeimos valgymų svarba

Darželio maistas apskaičiuotas taip, kad vaikas gautų 75 proc. kalorijų normos. Likę 25 proc. lieka valgymui namuose. Labai dažnai maistas, kurį vaikas valgo namuose ir darželyje, skiriasi. „Tačiau, reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad vaikai maitinasi ne vien tik ugdymo įstaigoje bet ir namie. Tėvai tikrai galėtų pasiūlyti savo vaikui grįžus iš darželio papildomą daržovę, vaisių, viso grūdo produktų, nes darželiui nepriklauso patiekti vaikui viso paros maisto raciono, kadangi darželyje jie išbūna tik kelias valandas.“

Ar gali tėvai į darželį įdėti savo maisto dėžutę? „Šį klausimą, ar galima iš namų neštis užkandžių, vieni darželiai įtraukia į sutartis, kiti tiesiog leidžia rinktis tėveliams ir auklėtojams.“ Tačiau, atsižvelgiant į naujus reikalavimus, darželiuose nuo rugsėjo 1d. maisto, neatitinkančio Aprašo reikalavimų, neštis nebus galima.

„Vienas sunkiausiai įveikiamų įsivaizdavimų (?) Lietuvoje yra tai, kad ugdymo įstaiga yra atsakinga už vaiko maitinimą. Nuo…iki. Tėvams tiesiog labai keista, kad vaikas gali negauti pusryčių ir/ar vakarienės.“ „Man tas skatinimas nepatinka, nes neskatinama valgymo kultūra namuose.“ Moksliniai tyrimai rodo, kad „tos šeimos, kurios dažniau valgo drauge, valgo sveikesnį, įvairesnį maistą, tuo metu išjungia televizorių, kalbasi. Vaikai, kurie dažnai valgo su savo tėvais, labiau yra linkę manyti, kad tėvai jais didžiuojasi. IR NET GERIAU MOKOSI.“

„Kartais tėvai, mokėdami vos kelis eurus už dieną, nori, kad vaikai už juos gautų vos ne restoraninio lygio maitinimą. Kita dažna problema, kad tėvai kartais kelia vaikų maitinimui nepagrįstus reikalavimus, remdamiesi pseudomokslinėmis teorijomis ypač dėl produktų derinimo, vegetarinio maitinimo, gleivių, atsirandančių dėl pieno vartojimo, maisto papildų vengimo ir pan.“, - pastebi Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos priežiūros departamento Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas dr. Almantas Kranauskas.

Nepaprastai svarbu valgyti su šeima. „Išjunkime viską, ką galima išjungti. Kartu su vaiku gaminkime. Su jo rankyte berkime makaronus į katilą. Denkime stalą. Sudaužykime (kartkartėm) lėkštę ir pasakykime, kad nieko tokio, visiems pasitaiko. Ir džiaukimės akimirka taip, kad nepastebėtumėme, ar tikrai valgėme šiltą maistą. Ir tada - patikėkite - to maisto nauda bus didžiausia.“

tags: #kas #darzelyje #dalina #maista #vaikam

• Ilgalaikė ir trumpalaikė globa Kalvarijoje
• Pagalba hiperaktyviems vaikams
• vaikų vystymasis per žaidimą
• originalios tortų idėjos vaikų šventei
• Kodėl užimtumas svarbus vaiko raidai