Riešo kanalo tunelinis sindromas yra liga, susijusi su riešo kanalu, kuris yra siauras kanalas, esantis riešo srityje. Riešo kanalo tunelinis sindromas yra būklė, kai vidurinis nervas, einantis per riešo kanalą, yra suspaudžiamas. Ši liga dažnai pasireiškia žmonėms, kurie ilgą laiką dirba su kompiuteriu, atlieka pasikartojančius judesius arba turi tam tikrų sveikatos sutrikimų. Riešo kanalo sindromas yra plačiai paplitusi kompresinė neuropatija, paveikianti daugelio žmonių gyvenimo kokybę.
Nėščioms moterims riešo kanalo sindromas pasitaiko dažniau. Šis sindromas dažniau pasireiškia vidutinio amžiaus moterims, nėščiosioms, arba turinčioms sveikatos sutrikimų, tokių kaip diabetas, nutukimas ir hipotirozė.
Riešo kanalas sudarytas iš kaulų ir raiščių, ir jo funkcija yra apsaugoti šiuos nervus bei sausgysles. Šiame kanale praeina vidurinis nervas ir kelios sausgyslės, atsakingos už pirštų judesius. Vidurinis nervas (lot., n. medianus) valdo nykščio, rodomojo, vidurinio ir dalies bevardžio pirštų raumenis ir taip užtikrina jų darbą. Jis taip pat atsakingas ir už jutimus.
Riešo kanalas turi devynias sausgysles su dangalais bei nervą. Kai kanalas susiaurėja, vidurinis nervas gali būti suspaustas, sukeldamas įvairius simptomus ir diskomfortą. Kuomet šie dangalai sustorėja, kanale jiems ima trūkti vietos. Sausgyslėms nejudant, nervas gauna nepakankamai deguonies, todėl padidėja jo spaudimas.

Pagrindiniai simptomai apima skausmą, tirpimą ir dilgčiojimą nykštyje, rodomajame ir viduriniame pirštuose. Dažnas simptomas yra keturių pirštų (visų, išskyrus mažylį) tirpimas. Naktimis jaučiamas pirštų tirpimas ar deginantis skausmas riešo srityje gali pranešti apie sindromą. Pirmasis simptomas būna deginantis skausmas naktį. Iš pradžių riešo kanalo sindromas pasireiškia kaip naktinis kelių pirštų tirpimas, kuris pamažu stiprėja.
Laipsniškas nykščio ir rodomojo, vidurinio ir pusės bevardžio piršto tirpimas ar dilgčiojimas bei nykščio silpnumas yra susijęs su vidurinio nervo užspaudimu. Pavargus, ilgai dirbant sunkų darbą, atsiranda skausmas, deginimas, dilgčiojimas ir kiti nemalonūs pojūčiai. Dėl nejudrių sausgyslių ir padidėjusio nervo spaudimo, pamažu atsiranda deginantys, išeminio pobūdžio skausmai. Jie sumažėja pakračius ranką, nes tuo metu sujuda sausgyslės bei pagerėja nervo kraujotaka.
Jeigu nėra imamasi jokių priemonių, riešo kanalo skausmai tampa deginantys ir sunkiai pakenčiami. Negydomas sindromas gali sukelti raumenų atrofiją ir jutiminius sutrikimus. Gali pasireikšti nykščio ir rodomojo piršto judrumo ir raumenų jėgos silpnumas, rankos silpnumas rytais.

Riešo kanalo sindromas išsivysto dėl įvairių priežasčių. Pagrindinės riešo kanalo tunelinio sindromo priežastys apima ilgalaikį riešo apkrovimą, pasikartojančius judesius, traumas ir tam tikras ligas. Ši liga dažnai pasireiškia žmonėms, kurie ilgą laiką dirba su kompiuteriu, atlieka pasikartojančius judesius.

Hormoniniai pokyčiai, pavyzdžiui, nėštumo metu, taip pat gali prisidėti prie šios ligos atsiradimo. Nėštumo metu kanalo spaudimas gali padidėti, nes audiniuose susikaupia nemažai vandens. Nėštumas ir menopauzė yra veiksniai, galintys įtakoti sindromo atsiradimą.

Štai kelių moterų patirtys:
Riešo kanalo tunelinio sindromo diagnozė apima klinikinį tyrimą, kurio metu gydytojas vertina simptomus ir atliekamus judesius.
Gydymo galimybės apima tiek medicininius, tiek nemedicinius sprendimus.

Pradiniame etape gali būti taikomos konservatyvios priemonės, tokios kaip poilsis, riešo įtvarai, priešuždegiminiai vaistai ir fizioterapija. Ūmiu periodu dažniausiai skiriamas medikamentinis gydymas ir imobilizacija įtvaru, pradedama taikyti fizioterapija, kineziterapija ir masažai.
Jei simptomai nepagerėja ir konservatyvūs metodai nėra veiksmingi, gali prireikti chirurginės intervencijos, siekiant atlaisvinti suspaustą nervą. Rekomenduojama chirurginė operacija, kurios metu atveriamas riešo kanalas ir perpjaunamas giliai kanalo viduje esantis laikiklis. Chirurginis gydymas atlaisvina erdvę riešo kanale, atlaisvinamas nervas.
Operacijos metu yra perpjaunamas rieše esantis laikiklis ir tokiu būdu kanale atsiranda daugiau vietos, dėl ko sumažėja spaudimas. Ši efektyvi operacija gali būti atliekama tiek endoskopiniu, tiek atviru būdu. Naujausios terapijos galimybės apima ir minimaliai invazines procedūras, tokias kaip endoskopinė karpalo tunelio dekompresija, kuri leidžia greičiau atsigauti ir sumažinti komplikacijų riziką. Endoskopinė operacija atliekama per mažą pjūvį naudojant kamerą ir specialius instrumentus. Atviroji operacija naudojama, kai endoskopinė operacija nėra įmanoma. Naktį kamuojantys skausmai tampa silpnesni jau sekančią dieną po operacijos.

Išvengti riešo kanalo sindromo ne visuomet pavyksta, tačiau reikėtų vengti jį provokuojančių veiksnių (ypač jeigu esate rizikos grupėje).
tags: #rieso #tunelinis #sindromas #nesciosioms