Kiekvienas kalbą esame paveldėję iš tėvų ir protėvių. Ją turime perduoti ateinančioms kartoms. Kalba išduoda, kokie mes esame, kokia mus supa aplinka, kokie mūsų pomėgiai. Artėjant poeto gimimo 100-mečiui, mokyklose ir kultūros įstaigose planuojami įvairūs renginiai, skirti jo atminimui įamžinti. Šiame straipsnyje pateikiamas renginio scenarijus, kuriame apžvelgiamos įvairios veiklos ir meniniai pasirodymai, skirti poeto jubiliejui paminėti.
Tradicinės tarmės dar tebegyvena vyresniųjų žmonių kartos lūpose. Lietuvių kalboje iš seno skiriamos dvi pagrindinės tarmės - aukštaičių ir žemaičių. Skaitydama poeto V. Braziūno eilėraščius, prisiminiau, kad autorius mėgo rašyti tarmiškai, nors minėtoji knyga parašyta bendrine kalba. Apie aukštaičių krašto tarmę poetas yra sakęs: „… tarmė pati prilenkia prie žemės - iš čia visa jos dvasia, visų vyksmų vieta ir pobūdis, o kitas daiktas - tarmė yra neišdirbtas molis, įmantraus porceliano iš to nepadarysi. Turi galvot, kaip nulipdyt puodynę.“
Tarmiškai savo kūrybos eiles skaito Gražina Pitrėnienė. Prasmingomis spalvomis nutapytas jau tradicija tapęs Gražinos dalyvavimas respublikiniuose tarmiškos kūrybos konkursuose Raudondvaryje (Kauno r.). Ji savo kūrybą skaitė jau aštuntajame konkurse, skirtame Regionų metams, devintajame, dalyvaus ir šiais metais dešimtajame. 2016 m. spalio mėnesį Gražina Antanašės krašto tarme parašytą eilėraštį „Vaikystės gryčia“ skaitė Lietuvos operos solistui Virgilijui Noreikai, kuris koncertavo Obelių Šv.

„…kuriančiam žmogui labai svarbu, kad jo žodis būtų išgirstas, nes mes kuriame ne sau, o literatūrinio žodžio mylėtojams. Kiekvienas renginys, susitikimas kažkuo praturtina, padovanoja naujų minčių, idėjų. Tai mūsų dvasinio pasaulio penas.“ Kūrybinės dirbtuvės ir susitikimai su rašytojais yra puiki proga bendrauti ir tobulėti. Kai pradedi rašyti, esi vienas. Rašytojai dažniausiai dirba vieni. Kartais jie susitinka su bičiuliais, leidėjais ar redaktoriais, pasikalba, ir vėl sėda prie stalo. Vienatvė yra būtina norint parašyti, o ne vien svajoti apie tekstą. Kiti menininkai - dailininkai, aktoriai, šokėjai, kino kūrėjai - nuo savo kelio pradžios yra apsupti bendraminčių ir vyresnių kolegų. Todėl kviečiame į kūrybinio rašymo dirbtuves su rašytoju Rimantu Kmita, kur rasite bendraminčių, aptarsite savo tekstus, susitiksite su kitais rašytojais.
Lietuvos kaimo rašytojų sąjunga (LKRS) organizuoja nemažai literatūrinių projektų, UAB „Dobilo“ leidykla leidžia sąjungos narių kūrybos antologijas. Aktyviai LKRS organizuojamuose projektuose dalyvauja G. Pitrėnienė. 2016-ieji buvo paskelbti Bibliotekų metais. LKRS kvietė narius dalyvauti literatūriniame projekte „Ant asfalto duona nežydi“. Metų pabaigoje šiuo pavadinimu buvo išleista eilėraščių ir prozos antologija. Kūrybiniam projektui savo kūrybą aktyviai siuntė rokiškėnai. LKRS narių kūryba skaitoma bendruose renginiuose. 2015 m. balandžio mėnesį Vilniaus įgulos karininkų ramovės salėje vykusiame renginyje, skirtame buvusios Vilniaus universiteto dėstytojos, doc. socialinių mokslų daktarės Danutės Kastanauskaitės 75-mečiui paminėti, subtilia aukštaitiška tarme skambėjo G. Pitrėnienės tekstai. Aktyvi literatūrinių skaitymų dalyvė yra Gražina. Galima akcentuoti ir tai, kad ji geba subtiliai pritaikyti teminiams renginiams savo poezijos tekstus.
Minint poeto jubiliejų, svarbu pasitelkti įvairias meno formas, kurios leistų geriau atsiskleisti jo asmenybei ir kūrybai. Miesto ir regiono gyventojai bei svečiai kviečiami į skirtingus, tarpusavyje derančius bei vienas kitą papildančius renginių ciklus: literatūros, vizualiųjų menų, muzikos, teatro bei istorinių leidinių ir dokumentų.
Kultūros centro parodų salėje gali vykti literatūrinė - muzikinė kompozicija „Vaižgantas - Taikusis provokatorius“. J. Tumo - Vaižganto tekstų ištraukas skaito Valstybinio Vilniaus mažojo teatro aktorius Daumantas Ciunis, muzikinius intarpus atlieka birbynininkas, tarptautinių ir respublikinių konkursų laureatas, orkestrų dirigentas Egidijus Ališauskas. Poezijos skaitymo vakarai su profesionaliais aktoriais taip pat praturtina renginio programą. Pavyzdžiui, Nacionalinės premijos laureatų poezijos skaitymo vakaras su Juozo Miltinio teatro aktoriumi Mindaugu Ancevičiumi.

Parodos yra puikus būdas supažindinti su poeto gyvenimu ir kūryba. Šiais metais minime 150-ąsias Mykolo Eustachijaus Brenšteino (Michał Eustachy Brensztejn, 1874-1938), Vilniaus universiteto bibliotekininko, Rankraščių, raižinių ir natų skyriaus vedėjo, Stepono Batoro universiteto garbės daktaro, archyvaro, istoriko, archeologo, etnografo, kolekcininko ir kultūros tyrėjo, gimimo metines. Šia proga spalio 2 d. 16 val. VU bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje bus atidaryta paroda (veiks iki spalio 16 d.), kurioje lankytojai galės susipažinti ne tik su žymiausiais M. E. Taip pat gali būti pristatyta paroda „Vytautas Tomkus - aktorius, fotografas, dailininkas“ ir kt. Dailės ciklas apims panevėžiečių menininkų, garsinančių miestą šalyje ir už jos ribų, kūrybos parodas.
Jubiliejų galima praturtinti filmo ištraukų peržiūra ir diskusija. 1965 m. rež. Vytauto Žalakevičiaus filmo „Niekas nenorėjo mirti“ ištraukų peržiūra ir diskusija su Raimundu Banioniu apie filmo meninę vertę, Juozo Miltinio išugdytų aktorių indėlį į Lietuvos kiną bei sovietmečio įtaką autentiškumui ir kūrybai. Teatro cikle planuojamas spektaklio rodymas, iš Panevėžio krašto kilusių aktorių kūrybos vakarai. Spalio 7 d. 19:00 val. Telšių Žemaitės dramos teatro spektaklis pagal V. Spektaklį pagrindiniais vaidmenimis papuošia studijos bičiuliai profesionalūs aktoriai: Virginija Kochanskytė, Fausta Semionovaitė, Mantas Barvičius. Spektaklyje skamba A. Šabaniausko, V. Spektaklis tai šiuolaikinio jauno žmogaus žvilgsnis į genialaus poeto Vytauto Mačernio trumpą, bet labai įdomų ir prasmingą gyvenimą bei kūrybą. Atsiveria spalvingas, guvus prasmingas, įdomus ir labai trapus prieškario gyvenimas Žemaitijos sostinėje, sutalpinusioje katalikus ir judėjus. Telšiuose tuo pačiu metu gyveno, mokėsi, mylėjo, svajojo, buvo nužudyti arba priversti emigruoti bei ištremti talentingi ir šviesus jauni žmonės. Jų centre - V.
Kūrybinis dialogas su menininkais gali būti tęsiamas ir tinklalaidžių cikle. Tai leidžia pasiekti platesnę auditoriją ir gilintis į poeto kūrybos niuansus moderniomis priemonėmis. Muzikos ciklas kvies išgirsti garsius iš Panevėžio krašto kilusius muzikantus ir atlikėjus. Literatūros cikle kviesime į susitikimus su Lietuvoje ir pasaulyje pamėgtais Panevėžio regiono literatais, naujausių leidinių pristatymus. Taip pat numatyta surengti naujausių Aldonos Ruseckaitės knygų pristatymą.
Maironio jubiliejus mokykloje - tai pavyzdys, kaip įtraukti jaunąją kartą į poeto kūrybos pažinimą. Mūsų mokykloje taip pat buvo paminėtas Maironio jubiliejus. Mokiniai susipažino su jo kūryba, mokėsi dainuoti dainas pagal Maironio žodžius. Lietuvių kalbos mokytoja kartu su mokiniais aptarė klausimą: „Ką mums reiškia Maironis?“ Vyresnių klasių mokiniai pasakojo apie poeto gyvenimą, skaitė eilėraščius. Spalio 26 d. buvo integruota lietuvių literatūros ir muzikos pamoka. Sonata Jasaitytė atliko Maironio „Tėvyne matušeėle“, „Milžinų kapai“ atliko vaikinų grupė. Mokytojas Kazys Petreikis sukūrė gražų duetą. Paskui vyko viktorina.

Elenos Mezginaitės XIV Lietuvos moksleivių dainuojamosios poezijos festivalyje-konkurse „Mano senas drauge…“ siekiama garsinti Lietuvių poeziją ir skatinti jaunimo saviraišką kultūrinėje ir meninėje veikloje per dainuojamosios poezijos žanrą. Vieno iš konkursui teikiamų autorinių muzikos kūrinių tekstas privalo būti poetės Elenos Mezginaitės. Festivalio-konkurso dalyviai vertinami už tekstų muzikinę interpretaciją, kūrinio ir atlikimo įtaigumą, atlikimo profesionalumą ir kūrybos originalumą.
Šiuo projektu siekiama skatinti jaunimo asmeninį ir kūrybinį augimą, ugdant kultūrines ir menines kompetencijas, stiprinant socialinę įtrauktį bei pilietiškumą. Dalyviai įgis daugiau pasitikėjimo savimi, geriau supras savo vertybes ir gebėjimus, išmoks konstruktyviai reikšti emocijas. Sustiprės jų kultūrinis ir pilietinis tapatumas, kritinis mąstymas, kūrybiškumas bei bendravimo įgūdžiai. Projektas prisidės prie socialinės įtraukties, skatins aktyvų dalyvavimą bendruomenėje ir padės mažinti socialinę atskirtį.
Krašto tradicijų puoselėjimas bendruomenėje yra neatsiejama kultūrinės veiklos dalis. Stragutės kaimo bendruomenė įgyvendino projektą „Krašto tradicijų puoselėjimas bendruomenėje“. Jau penkti metai, kaip bendruomenė organizuoja vasaros metu kraštiečių suėjimą, į kurį susirenka ne tik čia gyvenantys, bei kažkada gyvenę, bet ir aplinkinių kaimyninių kaimų gyventojai. Renginio metu vyksta intensyvus bendravimas tarp kartų, puoselėjamos ir saugomos senosios tradicijos. Aptariamos gyvenimo vertybės. Ši šventė ne išimtis. Dalyvių amžius nuo 90 m. iki kūdikio. Džiugina tai, kad kiekvienais metais dalyvių skaičius auga. Šiemet šventėje dalyvavo 164 žmonės. Visi su įdomumu apžiūrėjom senovinių namų apyvokos daiktų parodą. Šventėje buvo pristatytas kulinarinis paveldas. Visi ragavo rūgpienį su bulvėmis, pagardintomis kanapėmis (patiekalą paruošė gaspadinė Nijolė Šedbarienė), keptu avinu (tai sodybos šeimininko - gaspadoriaus Antano Ašmono patiekalas), lietuvišku kugeliu. O koks mūsų gaspadinių ir gaspadorių išmaningumas. Geriausi pripažinti A. Ašmonas, V. Globienė ir O. Pajutome, kaip šventė gražiai suvienija žmones. O kiek emocijų, kai nuo mažo iki didelio, grojant Stragutės muzikantams, pradėjo šokti susikibę rankomis draugystės ratelį.

Jaunimas buvo kviečiamas išmėginti jėgas tinklinio, krepšinio varžybose, prie jų prisijungė ir vyresnieji. Pilaitės bendruomenės centras įgyvendino projektą „Lauko scenos įrengimas“, kurio tikslas - kuriant patrauklią ir gražią aplinką telkti kaimo gyventojus bendrai veiklai, skatinant tausoti aplinką, kultūrą, tradicijas. Patogi ir patraukli aplinka vietos gyventojams, sudarytos puikios užimtumo, laisvalaikio sąlygos jų poreikių tenkinimui pagerins, atokiau esančios nuo Tauragės, Dapkiškių kaimo įvaizdį, skatina vietos jaunimą aktyviai, sveikai kūrybingai veiklai. Įgyvendintas projektas padidino bendruomenės narių motyvaciją viešųjų erdvių puoselėjimui, užklasinei sportinei ir kultūrinei veiklai. Bendruomenė siekia kurti aplinką, patrauklią jaunoms šeimoms, skatinančią aktyvų poilsį ir bendruomeniškumą.
Bibliotekos vaidmuo kultūrinėje veikloje yra gyvybiškai svarbus, įskaitant skaitmeninimą ir žinių sklaidą. Įnovatyvus skaitmeninimo įrenginys atitiks šiuo metu priimtus standartus. Projekto metu įsigyta inovatyvi skaitmeninimo įranga gebės dideliu greičiu ir raiška skaitmeninti iki A2+ dydžio originalus, pavyzdžiui, knygas, žurnalus, plakatus, aplankus ar visų tipų įrištus dokumentus, rankraščius, periodinius leidinius, retus spaudinius, žemėlapius, piešinius ir kita. Bus galimybė skaitmeninti trapias medžiagas, pavyzdžiui, pažeistas, trapias, banguojančias ar trapias knygas. Savaime besireguliuojantis knygos laikiklis leis puikiai nuskaityti ir kartu apsaugoti knygos įrišimą. Įdiegus inovatyvų įrenginį bus pagerintos bibliotekos kaip Skaitmeninimo kompetencijos centro atliekamos funkcijos.

Biblioteka siekia įrengti ir aktyviai panaudoti kūrybos erdvę „atKURK“ bei sukurti edukacinę programą moksleiviams. Bendradarbiaujant su projekto partneriais - UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centru ir Panevėžio mokymo centru - bus siekiama sukurti įvairiapusę bendruomenės susitikimų erdvę. Projekto metu planuojamos veiklos - kūrybinės dirbtuvės, kuriose vyks susitikimai su įvairių sričių profesionalais - baldų restauratoriais, elektros inžinieriais, programuotojais, sodininkystės entuziastais ir kitais specialistais. Šiomis dirbtuvėmis siekiama skatinti tvaresnį gyvenimo būdą - mažinti vartojimą neperkant naujų daiktų, o suteikiant seniesiems antrą gyvenimą.
Projekto tikslas - sukurti ir išbandyti žaliosios bibliotekos metodą. Projektas sustiprins Švedijos ir Lietuvos ryšius, palengvindamas dvišalius žinių mainus ir bendradarbiavimą žaliųjų bibliotekų srityje. Per kūrybines dirbtuves ir bendrą veiklą, kurioje dalyvaus Švedijos ir Lietuvos partneriai, projektas skatins abipusį mokymąsi ir inovacijas, sudarys galimybes kultūriniams mainams ir supratimui.
Žemiau pateikiama apibendrinta informacija apie galimus renginių tipus ir jų naudą, apjungiant įvairias kultūrines iniciatyvas:
| Renginio tipas | Aprašymas | Nauda ir tikslai |
|---|---|---|
| Literatūrinės-muzikinės kompozicijos | Tekstų skaitymas, muzikiniai intarpai, profesionalūs atlikėjai. | Pristato poeto kūrybą per skirtingas meno formas, sukuria atmosferą. |
| Parodos | Gyvenimo, kūrybos ir istoriniai eksponatai, meno kūriniai. | Vizualiai supažindina su poeto paveldu, skatina domėjimąsi. |
| Kūrybinės dirbtuvės | Rašymo, tarmiškos kūrybos, meno edukacijos sesijos. | Skatina dalyvių kūrybiškumą, ugdo įgūdžius, buria bendraminčius. |
| Poezijos skaitymai ir konkursai | Mėgėjų ir profesionalų pasirodymai, tarmiškos kūrybos vertinimas. | Populiarina poeziją, suteikia galimybę pasirodyti, išsaugo tarmę. |
| Diskusijos ir tinklalaidės | Pokalbiai su literatais, kritikais, mokslininkais. | Skatina gilesnį kūrybos apmąstymą, įžvalgų mainus, pasiekia platesnę auditoriją. |
| Filmo peržiūros ir teatro spektakliai | Kino ištraukos, spektakliai, susiję su poeto gyvenimu ar epocha. | Pristato istorinį ir kultūrinį kontekstą, meno interpretacijas. |
| Integruotos pamokos ir viktorinos | Švietimo programos mokyklose, skirtos jaunimui. | Įtraukia jaunimą, ugdo kritinį mąstymą, supažindina su paveldu. |
| Bendruomenių suėjimai | Šventės su kulinarinio paveldo pristatymu, žaidimais. | Stiprina bendruomeniškumą, puoselėja tradicijas, leidžia bendrauti. |
Šis scenarijus gali būti pritaikytas ir papildytas atsižvelgiant į konkrečios mokyklos ar kultūros įstaigos poreikius ir galimybes.