Elžbieta Važinskytė, ne tik vaiko teisių gynėja, bet ir patyrusi auklė, dalijasi savo ilgamete patirtimi prižiūrint vaikus nuo pat kūdikystės. Jos kelias prasidėjo nuo savanorystės kūdikių namuose ir apima platų veiklų spektrą, įskaitant darbą su vaikais įvairiomis aplinkybėmis - nuo misijos Afrikoje iki darbo su paaugliais. Šiame straipsnyje apžvelgsime Elžbietos patirtį, tėvų atsiliepimus ir patarimus, kaip rasti patikimą auklę, ypač kūdikiams nuo 8 mėnesių.
Elžbietai Važinskytei padėti vaikams tapo svarbu jau nuo penkiolikos metų. Nuo pat pradžių ji stengėsi į bendras veiklas įtraukti ir savo šeimą. Šeima, vadovaujama Elžbietos, ilgą laiką savanoriavo kūdikių namuose, prisidėdama prie iniciatyvos „Meilės lašelis“. Per savo karjerą Elžbieta įgijo vertingos patirties dirbdama Vilniaus SOS vaikų kaime, Pravieniškių pataisos namuose, atlikdama praktiką Panemunės vaikų globos namuose ir netgi dalyvaudama misijoje Afrikoje. Šios įvairiapusės patirtys leido jai ne tik suprasti vaikų poreikius įvairiose situacijose, bet ir pakeitė jos pačios vertybes.

Viena iš reikšmingų Elžbietos patirčių - savanorystė Kenijoje, Nairobio mieste. Ten ji prisidėjo prie „Safisha Africa Welfare Foundation“ organizacijos veiklos, kurios tikslas - padėti mokyklos nelankantiems vaikams ir mažinti jų atskirtį. Alice Muhonijos vadovaujama organizacija įkūrė mokyklą ir teikė pastogę benamiams vaikams. Elžbieta prisimena, kaip šimtai vaikų iš skurdžiausių šeimų, kurių tėvai negalėjo sau leisti mokėti už mokslą valstybinėse įstaigose, kasdien ateidavo į mokyklą ne tik mokytis, bet ir gauti vienintelį šiltą dienos patiekalą. Laikas Kenijoje paliko gilų pėdsaką Elžbietos širdyje, primindamas apie vaikų džiaugsmą ir švytinčias akis, nepaisant sunkių gyvenimo sąlygų.
Elžbietai ne tik lengvai sekasi bendrauti su mažyliais, bet ir užmegzti ryšį su paaugliais. Darbas Vilniaus SOS vaikų kaime padėjo jai suprasti, kad parodžius dėmesį ir investavus į pagarbų santykį, net ir sudėtingą paauglį galima atskleisti kaip puikų jauną žmogų. Ji stebisi, kodėl paauglių globa Lietuvoje nėra pakankamai patraukli. Dirbdama Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje, Elžbieta susidūrė su įvairiomis situacijomis, pavyzdžiui, kai tėvai dėl didelio užimtumo ir darbo stokodavo laiko vaikams, o šie, siekdami atkreipti į save dėmesį, elgdavosi iššaukiančiai. Tačiau ji taip pat matė ir šeimas, kuriose tėvai kovojo su priklausomybėmis, atsisakydavo specialistų pagalbos, o vaikai likdavo apleisti ir nesaugūs.
Nuo mokinukės laikų iki studijų Elžbieta dirbo aukle, prižiūrėdama net 17 vaikų. Ji prisimena, kad darbas su rūpestingų šeimų mažyliais ir be tėvų globos augančiais kūdikėliais yra didžiulė praraja. Kūdikių namuose ji rūpinosi trejų metų vaikais, kurie ją greitai pradėjo vadinti „mama“. Šie vaikai, stokojantys tėvų meilės ir dėmesio, žodį „mama“ siejo su begaliniu troškimu. Ši patirtis sustiprino Elžbietos įsitikinimą, kad vaikams svarbiausia - meilė ir rūpestis.

Pravieniškių pataisos namuose Elžbieta įgijo unikalią patirtį, leidusią jai kitaip pažvelgti į už grotų esančius žmones. Ji suprato, kad nuteistųjų gyvenimo istorijos dažnai paaiškina jų kelią į pataisos namus. Ši patirtis padėjo jai vėliau, dirbant vaiko teisių gynėja, bendraujant su priklausomybių varginamais tėvais, akcentuoti, kad suaugusiųjų elgesys gali atkartoti jų vaikų gyvenimo būdą, ir skatinti juos ieškoti pokyčių.
Daugelis šeimų aktyviai ieško patikimų auklių savo vaikams. Tėvai dalijasi savo patirtimi - tiek teigiama, tiek neigiama. Kai kurios mamos džiaugiasi suradusios nuostabias aukles, kurios myli vaikus, yra atsakingos ir aktyvios. Pavyzdžiui, viena mama rekomenduoja 60-metę auklę, kuri augino jos dukrą nuo 1,1 metų ir kurią ji apibūdina kaip labai rūpestingą ir mylinčią vaikus. Kita mama, Diana, dalijasi istorija, kaip susidraugavo su savo sūnaus aukle Kristina ir jos tapo geriausiomis draugėmis.
Tačiau ne visos patirtys yra teigiamos. Kai kurie tėvai įspėja apie nepatikimas aukles, kurios gąsdina vaikus, naudoja fizinį smurtą ar kitaip kenkia mažiesiems. Viena mama pasakoja apie auklę Genovaitę Butkienę, kuri sudarė geros auklės įspūdį, tačiau elgėsi su vaiku netinkamai. Kita mama patyrė, kad auklė, neištvėrusi vaiko verksmo, paliko jį vidury svarbaus mamos susirinkimo. Taip pat pasitaiko atvejų, kai auklės elgiasi atsainiai, per daug laiko praleidžia telefonu, kišasi į šeimos gyvenimą ar atneša savo maistą vaikui, nors tėvai yra paruošę maistą.

Auklių agentūrų atstovai ir patyrę tėvai dalijasi patarimais, kaip išsirinkti tinkamą auklę:

Auklės paslaugų kainos svyruoja nuo 3 iki 10 Eur per valandą, priklausomai nuo auklės kvalifikacijos, atsakomybių ir gyvenamosios vietos. Vidutinė auklės kaina Vilniuje yra apie 6 Eur/val., Kaune - apie 5,5 Eur/val., o Klaipėdoje - apie 5 Eur/val.

Elžbietos Važinskytės patirtis ir tėvų atsiliepimai rodo, kad ieškant auklės, ypač kūdikiui nuo 8 mėnesių, svarbiausia yra atidumas, atviras bendravimas ir kruopštus kandidatų atrankos procesas. Patikima auklė gali tapti ne tik vaiko prižiūrėtoja, bet ir svarbiu pagalbininku šeimai.