Ikimokyklinio ugdymo programos gairės, patvirtintos švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu, yra skirtos ikimokyklinio ugdymo pedagogams, savarankiškai kuriantiems kokybišką, vaiko poreikius atliepiantį ugdymo turinį. Šiose gairėse pateikiami esminiai susitarimai dėl vaikų iki 6 metų ugdymo(si) programos, jos kūrimo ir atnaujinimo krypčių, apimančių požiūrį į vaiką ir jo ugdymąsi vaikystėje, ikimokyklinio ugdymo(si) tikslą, vaikų pasiekimų sritis, visuminį, žaidimu ir patirtine veikla grindžiamą ugdymo(si) procesą, ugdymo(si) kontekstus, sritis ir vaikų ugdymosi pažangos stebėseną, skelbia NŠA.
Gairėse pateikiamos rekomendacijos ikimokyklinio ugdymo įstaigoms kuriant vaikams ir jų aplinkai geriausiai tinkančią ugdymo(si) programą, kuri dera su šalies švietimo prioritetais ir naujausiomis švietimo tendencijomis. Pažymima, kad susitarimai, koks turėtų būti ikimokyklinio ugdymo turinys ir perspektyva, priimti vadovaujantis naujausia vaiko ir vaikystės samprata, grindžiami įtraukiojo ugdymo ir universalaus dizaino ugdymuisi prieiga, jais siekiama užtikrinti horizontalią ir vertikalią ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo turinio dermę.
Ikimokyklinis ugdymas nėra privalomas, tačiau priešmokyklinis ugdymas yra privalomas ir pradedamas teikti vaikui, kai tais kalendoriniais metais iki balandžio 30 dienos jam sueina 5 metai. Į ikimokyklinio ugdymo grupes priimami vaikai nuo 1 iki 6 (atskirais atvejais - iki 5) metų. Pavyzdžiui, Klaipėdos lopšelyje-darželyje „Atžalynas“ veikia dvi lopšelio grupės ir šešios ikimokyklinio ugdymo grupės, vaikučiai priimami nuo 2 metų. Ugdymo turinys, kurį sukuria kiekvienas ikimokyklinio ugdymo teikėjas, neskaidomas į atskirus dalykus ir vyksta integruotai. Nėra apibrėžta, kiek minučių, valandų turi būti skiriama būtent ugdomajai veiklai. Veiklos rūšys yra integruojamos atsižvelgiant į vaiko vystymosi ypatumus, gyvenimo ritmą.

Programoje išskirtos 6 ugdymosi sritys: gamtamokslinis ugdymas, kalbinis ugdymas, matematinis ugdymas, meninis ugdymas, visuomeninis ugdymas, sveikatos ir fizinis ugdymas. Programa siekiama atliepti 5-6 metų vaikų interesus, puoselėti jų gerovę ir tenkinti kiekvieno vaiko individualius, savitus poreikius bei galimybes. Ugdomos šios kompetencijos: komunikavimo, kultūrinė, kūrybiškumo, pažinimo, pilietiškumo, skaitmeninė, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos. Visos kompetencijos tarpusavyje susijusios, jos ugdomos integraliai.
Pasiekimų apraše pateikiami lūkesčiai, kad vaikas būtų sveikas, orus, bendraujantis smalsus, kuriantis, sėkmingai besiugdantis. Jų siūloma siekti per aštuoniolika vaiko ugdymosi pasiekimų sričių. Kiekvienoje iš šių sričių pateikiamos esminės nuostatos ir gebėjimai, kuriuos vaikas turėtų įgyti iki šešerių metų. Vaiko pasiekimų žingsnių siejimas su amžiumi yra sąlyginis. Kiekvienas vaikas yra unikalus, pasižymi jam būdingu raidos tempu, turi skirtingą ugdymosi patirtį, todėl to paties amžiaus vaikų pasiekimai natūraliai gali skirtis.
Ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme pedagogai laisvai renkasi pedagoginės veiklos formas ir metodus. Svarbu, kad pasirinkimas atitiktų šiuolaikinio ugdymosi nuostatas ir būtų individualizuotas. Pavyzdžiui, ugdymo formos ir metodai būtų pritaikyti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiam vaikui. Taip pat auklėtojas, pedagogas turėtų naudoti subalansuotus metodus, pavyzdžiui, išlaikyti pusiausvyrą tarp ugdytojo inicijuotų ir pačių vaikų sugalvotų veiklų.
Ikimokyklinėse ugdymo įstaigose pagrindiniu ugdymosi metodu laikomas žaidimas. Šis metodas vertinamas kaip natūraliausia vaiko būsena, padedanti vystytis ir kurti, būti aktyviam bei veikti. Klaipėdos lopšelyje-darželyje „Atžalynas“ taip pat pagrindiniu ugdymosi metodu laikomas žaidimas. Be žaidimo, taikomi stebėjimo, tyrinėjimo, demonstravimo, pokalbio, pasakojimo, diskusijų, problemų sprendimo, projektinės veiklos ugdymosi metodai. Praktikuojamas šokis ir (ar) vaidyba, muzikavimas, vizualinė raiška. Teisės aktai nenurodo konkrečių ugdymo metodų, bet kelia tam tikrus reikalavimus pasirenkamiems ugdymo metodams: sudaromos sąlygos skleistis kiekvieno vaiko kritiniam ir kūrybiniam mąstymui, kūrybiškumui. Vaikas turi patirti kūrybos ir atradimo džiaugsmą ir sėkmę.
Ugdymo procese ugdytojas parenka, kokias ugdymo priemones naudoti: užduočių knygas, žaislus, audio-vizualines priemones ir kt. Vaikai taip pat yra ugdomi naudojant įvairias medžiagas - vandenį, molį, popierių, medžiagą ir pan. Ugdymo procese taip pat gali būti auginami gyvūnai, pavyzdžiui, laikomos žuvytės akvariume. Ugdymo priemones, kaip ir metodus, mokytojas pasirenka laisvai. Priemones perka kiekvienas ugdytojas iš ugdymui skirtų lėšų (šios lėšos yra įskaičiuotos į mokymo lėšas).

Vaikų, kurie turi specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo turinys formuojamas, vadovaujantis Ikimokyklinio ugdymo programa (ją pritaikant) ir atsižvelgiant į kiekvieno vaiko specialiuosius ugdymosi poreikius, pedagoginės psichologinės tarnybos rekomendacijas ir tėvų (globėjų) lūkesčius.
Ikimokyklinio ugdymo įstaigose užsienio kalbų mokymas nėra privalomas. Tačiau dauguma ikimokyklinio ugdymo įstaigų į ugdymo programas savarankiškai įtraukia užsienio, dažniausiai anglų, kalbos mokymą. Priešmokyklinio ugdymo įstaigose užsienio kalbų mokymas taip pat nėra privalomas, bet dauguma įstaigų į ugdymo programas savarankiškai įtraukia užsienio, dažniausiai anglų, kalbos mokymą. Kitakalbiams ir mišrių kalbiniu požiūriu šeimų vaikams sudaromos nuoseklios lietuvių kalbos ugdymo(si) programos. Ne mažiau kaip 5 valandos per savaitę turės būti skiriamos valstybinės kalbos mokymui kitakalbiams ir mišrių kalbiniu požiūriu šeimų vaikams.
| Aspektas | Ikimokyklinis ugdymas | Priešmokyklinis ugdymas |
|---|---|---|
| Privalomumas | Neprivalomas | Privalomas (nuo 5 metų) |
| Užsienio kalbos mokymas | Neprivalomas, bet dažnai įtraukiamas (pvz., anglų) | Neprivalomas, bet dažnai įtraukiamas (pvz., anglų) |
| Lietuvių kalbos mokymas kitakalbiams | Ne mažiau kaip 5 valandos per savaitę | Nuoseklios programos (ne mažiau kaip 5 valandos per savaitę) |
Ikimokykliniame ugdyme mokytojai nuolatos teikia vaiką motyvuojantį, įtraukiantį, auginantį grįžtamąjį ryšį. Su vaikais pasidžiaugiama veikla, aptariamas veiklos procesas ir rezultatai, vaikai mokosi patys įsivertinti savo veiklos patirtis ir rezultatus. Santykinai išskiriami du amžiaus laikotarpiai vaiko pasiekimams: nuo gimimo iki trejų metų ir nuo trejų iki šešerių metų.
Priešmokyklinio ugdymo bendrosios programos pasiekimams vertinti pateikiami trijų pasiekimų lygių požymiai: iki pagrindinio lygio, pagrindinis lygis, virš pagrindinio lygio. Pasiekimų vertinimai pateikiami aprašomuoju būdu - trumpais komentarais, nusakančiais, kokios yra mokinio stiprybės, kas jau pasiekta, ką reikia tobulinti; informacija apie mokinio pasiekimus kaupiama ir fiksuojama mokinio pasiekimų apraše, aplanke ar skaitmeninėse laikmenose. Viena iš formuojamojo vertinimo dalių yra esamos situacijos įvertinimas, kuris padeda mokytojui suprasti, ką mokiniai jau moka ir geba, kaip toliau planuoti ugdymą.
Yra išskiriami du vertinimo tipai:
Mokytojas atlieka vaikų ugdymosi pažangos ir pasiekimų vertinimą pagal visas ugdomas kompetencijas ir visose aprašytose pasiekimų srityse, aptaria jį su tėvais (globėjais) ir parengia rekomendaciją. Jei vaiko visų kompetencijų raiška yra iki pagrindinio ar aukštesnio pasiekimų lygio, vaikas toliau tęsia mokymąsi pagal pradinio ugdymo programą. Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų ir pažangos vertinimas lopšelyje-darželyje „Atžalynas“ atliekamas vadovaujantis „Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašu“. Tai gairės mokytojams, kuriose pateikiama vaiko iki šešerių metų įgyjamų esminių nuostatų ir gebėjimų visuma ir jo ugdymosi pažangą nusakantys žingsniai.

tags: #rekomendacijos #ikimokyklinio #ugdymo #programai