Išsami informacija apie VšĮ Senjorų socialinės globos namus Jeruzalėje, Vilniuje

Sprendimas ieškoti senelių namų artimajam yra vienas sudėtingiausių ir emociniu požiūriu jautriausių žingsnių, kurį tenka žengti šeimoms. Tai ne tik tinkamos vietos suradimas, bet ir užtikrinimas, kad mylimas žmogus gaus aukščiausios kokybės priežiūrą, medicininę pagalbą bei jausis oriai. Šis straipsnis apžvelgia Jeruzalės senjorų socialinės globos namų teikiamas paslaugas, aplinkos ypatumus ir svarbius aspektus, padedančius priimti atsakingą sprendimą.

Jeruzalės mikrorajonas: Unikali vieta ir aplinka

Vilnius siūlo platų socialinės globos įstaigų spektrą, tačiau Jeruzalės mikrorajonas išsiskiria savo unikalia vieta. Tai ramybės oazė, esanti visai šalia miesto centro, tačiau apsupta Verkių regioninio parko žalumos. Būtent ši lokacija dažnai tampa lemiamu veiksniu, ieškant balanso tarp patogaus susisiekimo artimiesiems ir gryno oro bei ramybės senjorams. Jeruzalės rajonas Vilniuje istoriškai vertinamas dėl savo žaliųjų zonų ir ramesnio gyvenimo ritmo, lyginant su triukšmingais daugiabučių rajonais.

Renkantis senelių namus, aplinka turi didžiulę įtaką gyvenimo kokybei. Be gamtos privalumų, Jeruzalė yra strategiškai patogi vieta medicininiu požiūriu. Netoliese yra Santaros klinikos - vienas pagrindinių medicinos centrų Lietuvoje. Tai suteikia papildomą saugumo jausmą artimiesiems, žinant, kad skubios pagalbos atveju ar prireikus specializuotų gydytojų konsultacijų, kelionė neužtruks ilgai.

Apie VšĮ Senjorų socialinės globos namus Jeruzalėje

VšĮ Senjorų socialinės globos namuose teikiamos ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos paslaugos savivaldybės sprendimu. Senjorų socialinės globos namai yra socialinės globos įstaiga, kurioje gyvena 240 garbaus amžiaus senjorų. Didelė darbuotojų komanda rūpinasi kiekvieno gyventojo gyvenimo kokybe. Įstaigos paskirtis - užtikrinti ilgalaikę (trumpalaikę) ir dienos socialinę globą nesavarankiškiems ar iš dalies savarankiškiems senyvo amžiaus asmenims, taip pat asmenims, sergantiems Alzheimerio ir Parkinsono ligomis bei senatvine demencija, kuriems būtina nuolatinė specialistų priežiūra.

Profesionalūs darbuotojai gina ir saugo gyventojų teises ir interesus. Gyventojams sudarytos orios, lūkesčius atitinkančios gyvenimo sąlygos, padedančios integruotis į aplinką. Padedame senjorui ir jo artimiesiems susitvarkyti reikalingus dokumentus, teikiame informaciją, konsultuojame, organizuojame apgyvendinimą.

Istorija ir raida

Jau keturias dešimtis metų skaičiuojančių Senjorų socialinės globos namų Vilniuje durys atsivėrė 1979-ųjų metų spalio 1 d. Raudonų plytų namas Vilniuje, Jeruzalės gatvėje, buvo skirtas į atsargą išėjusiai nomenklatūrinei grietinėlei: Sovietų Sąjungos ir Lietuvos personaliniams pensininkams, bolševikų ir Antrojo pasaulinio karo veteranams. Tai buvo pirmieji tokie namai Lietuvoje, o pagalvota juose buvo apie viską: puikias gyvenimo sąlygas vienviečiuose ir dviviečiuose apartamentuose, išskirtinį maistą, priežiūrą, procedūras, netgi individualių drabužių siuvimą ir batų taisymą. Atvykstančių personalinių pensininkų laukė sutvarkyti kambariai su kilimais, šaldytuvais, namų apyvokos daiktais. Kiekvienas gyventojas turėjo savo gydytoją, o vaistų stygiaus tais chroniško deficito laikais pensiono gyventojai nejuto.

Šis rojus baigėsi 1990-aisiais, Lietuvai paskelbus nepriklausomybę. Tuomet prie vieno stalo sėdėdavo ir komunistas, ir buvęs tremtinys. Keitėsi įstaigos vadovai, o pats pensionas, 1989-aisiais reorganizuotas į Vilniaus pensioną, buvo perduotas Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institutui. Tačiau centrui stigo ūkiškos rankos, o ir atsirado norinčiųjų jį privatizuoti. Gardus 3 ha kąsnelis Vilniaus Kalvarijų memorialiniame draustinyje masino ir traukė ne vieną. Galiausiai į istoriją įsitraukęs tuometis prezidentas A. Brazauskas padėjo išsaugoti įstaigą visuomenės poreikiams. Nepriklausomybės pradžioje į globos namus Jeruzalėje sugrįždavo užsienio tautiečiai. Jie mokėjo didesnius mokesčius - po 350 dolerių, tačiau einant metams jų gretos retėjo.

Įstaigos vadovai keitėsi: iš pradžių prie vairo stojo B. Freimantas, o nuo 1993-iųjų iki 2013 m. namams vadovavo mokslininkas Vidmantas Alekna. 2013 m. gruodžio 20 d. naujuoju įstaigos vadovu paskirtas Vytautas Gricius iš peties ėmėsi reformų. Pastato vidus buvo avarinės būklės: vamzdynas supuvęs, vonios surūdijusios, tualetai suskilinėję, sovietiniai baldai nutriušę. Teko atsisveikinti su pokyčių nepanorusiais darbuotojais, iš statybininkų per teismus išsireikalauti pašalinti atnaujinto fasado broką. Išplėtus gyvenamąsias patalpas, globos namai galėjo priimti daugiau senjorų ir darbuotojų. 2015 m. buvo apskaičiuota, kad įstaiga gali apgyvendinti 279 senjorus. Norinčiųjų pakliūti į rūpestingai tvarkomus globos namus skaičius augo: 2019 m. vasarą eilėje laukė 100 asmenų. Pasak direktoriaus, tai nėra normalu: Vilniaus miestui ir Vyriausybei derėtų skatinti tokių namų kūrimą.

Paslaugų spektras ir kasdienybė globos namuose

Šiuolaikiniai senelių namai Jeruzalėje toli gražu neprimena niūrių ligoninių palatų. Dauguma įstaigų siūlo pasirinkimą tarp vienviečių, dviviečių ar triviečių kambarių. Vienviečiai kambariai yra brangesni, tačiau suteikia daugiau privatumo ir ramybės, kas yra svarbu intravertiškiems ar sunkią negalią turintiems asmenims. Modernūs senelių namai Jeruzalėje skiria daug dėmesio bendruomeniškumui. Bendrosios erdvės - svetainės, valgomieji, bibliotekos - yra įrengtos taip, kad skatintų gyventojus išeiti iš kambarių. Čia vyksta užsiėmimai, žiūrimi filmai, švenčiami gimtadieniai.

Priežiūra ir paslaugos

Mokestis už senelių namus apima ne tik „stogą virš galvos“, bet ir visą paslaugų kompleksą. Senjorų socialinės globos namuose šiuo metu teikiamos individualios socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugos, atitinkančios gyventojų savarankiškumo lygį, užtikrinančios socialinius poreikius. Slaugos specialistai rūpestingai padeda gyventojams atlikti įvairias kasdienes veiklas, teikia būtinas slaugos paslaugas.

Kitos svarbios paslaugos ir aspektai

Daugelis globos namų teikia trumpalaikės globos paslaugas. Tai populiaru, kai artimieji išvyksta atostogų, į komandiruotę arba patys suserga ir laikinai negali prižiūrėti senjoro namuose. Jei sveikatos būklė pablogėja staiga, kviečiama greitoji pagalba ir gyventojas gabenamas į ligoninę. Po gydymo stacionare jis grįžta atgal į globos namus.

Dauguma senelių namų yra pritaikyti prižiūrėti asmenis su demencija. Tam dažnai skiriami atskiri skyriai arba aukštai, kuriuose įrengtos saugumo sistemos (koduotos durys), kad senjorai nepasiklystų ir neišeitų.

Dauguma senelių namų dėl higienos normų ir kitų gyventojų saugumo (alergijos, baimės) neleidžia nuolat laikyti augintinių kambariuose. Tačiau kai kurios privačios įstaigos taiko išimtis mažiems gyvūnams arba leidžia artimiesiems atsivesti augintinius lankymo metu. Daugumoje įstaigų lankymo valandos yra gana lanksčios, tačiau prašoma vengti vėlyvo vakaro ar ankstyvo ryto, kad nebūtų trikdomas gyventojų poilsis.

Mokėjimo principai ir kaina

Kaina yra vienas dažniausiai užduodamų klausimų. Vilniuje, įskaitant Jeruzalę, senelių globos kaina gali svyruoti gana ženkliai. Privačiuose senelių namuose Vilniuje kaina už mėnesį dažniausiai prasideda nuo 1100-1300 eurų ir gali siekti 1800 eurų ar daugiau. Į šią sumą dažniausiai įeina apgyvendinimas, maitinimas ir bazinė priežiūra. Svarbu žinoti, kad gyventojams nereikia visos sumos mokėti iš savo kišenės.

Mokėjimo principas:

• Asmuo už globą moka 80% savo pajamų (pensijos, šalpos išmokų), jeigu jo turto vertė yra mažesnė už Vilniaus miesto savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą (turto normatyvas asmeniui - 12 kv. m. būsto naudingojo ploto) ir 100 proc. pajamų, jei viršija normatyvą.
• Slaugos poreikis: Asmenims, kuriems nustatytas didelis specialiųjų poreikių lygis (slauga), skiriama tikslinė kompensacija, kuri tiesiogiai pervedama globos įstaigai.

Pavyzdžiui, jei senelių namų kaina yra 1400 Eur, o senjoro pensija - 500 Eur, jis moka 400 Eur (80% pensijos). Prie to pridedama slaugos išlaidų tikslinė kompensacija (pvz., apie 350 Eur).

Norint kreiptis dėl globos paslaugų, turite kreiptis į seniūnijos (pagal deklaruotą gyvenamą vietą) Socialinio darbo skyrių. Informaciją Jums suteiks vyresn. socialinė darbuotoja telefonu 0 608 09848.

Svarbūs aspektai renkantis globos namus

Renkantis globos įstaigą, svarbu atkreipti dėmesį į kelis esminius aspektus, kurie padės įvertinti paslaugų kokybę ir aplinkos tinkamumą. Pirmiausia atkreipkite dėmesį į kvapą. Ar patalpose jaučiamas švaros kvapas, ar nėra nemalonaus specifinio kvapo? Tai geriausias indikatorius, rodantis higienos lygį ir personalo darbą keičiant sauskelnes bei prižiūrint gulinčius ligonius.

Taip pat stebėkite personalo ir gyventojų bendravimą. Ar darbuotojai šypsosi? Ar kreipiasi į senjorus vardais? Pasidomėkite kineziterapijos galimybėmis. Judėjimas yra gyvybė, ypač vyresniame amžiuje. Ar įstaigoje yra mankštos salė? Ar kineziterapeutas dirba individualiai?

Vienas svarbiausių, bet dažnai pamirštamų aspektų renkantis globos įstaigą, yra psichologinė senjoro būsena. Persikėlimas iš savo namų į bendruomeninio gyvenimo erdvę yra didelis stresas. Adaptacijos periodas paprastai trunka nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių. Šiuo laikotarpiu itin svarbus artimųjų palaikymas. Dažni vizitai, ilgi pokalbiai ir dalyvavimas bendrose šventėse padeda senjorui jaustis reikalingam ir mylimam. Gera įstaiga visada skatins artimųjų įsitraukimą, nes supranta, kad emocinė gerovė yra neatsiejama nuo fizinės sveikatos.

Darbuotojų patirtis ir požiūris

Sovietmečio funkcionieriai mėgdavo kartoti: „Kadrai lemia viską.“ Pamažu šią tiesą jau atrandame ir mes, suvokdami, jog gėrį ir pelną kuria žmogiškas protas, rankos ir širdis. Ilgametė patirtis ir atsidavimas darbui yra esminiai veiksniai, užtikrinantys aukštą globos paslaugų kokybę.

Nijolė Slyčienė iš Laugalių senelių namų į prestižinį Personalinių pensininkų pensioną buvo perkelta „už gerus darbo rodiklius“. Iš pradžių darbo buvo nors vežimu vežk: iš kambarių reikėjo išvalyti statybines šiukšles, rūpintis baldais, įranga, kilimais, užuolaidomis. N. Slyčienės nuomone, mūsų laikų senjorų amžius ilgėja, bet ligos piktybiškėja, daugėja demencijų, vėžių. Tačiau ilgametė globos namų darbuotoja myli žmones ir mėgsta su jais bendrauti: „Mėgstu globoti žmones. Kai atvažiuoja naujokas, turiu jį būtinai pakalbinti, susipažinti“, - šypsosi N. Slyčienė. Nuo 1980-ųjų dirbanti V. L. Butkevičienė į Personalinių pensininkų pensioną atėjo vedama noro gauti butą. Mankštino senelius kineziterapijos skyriuje, išgirdusi kiekvieną skambutį lėkdavo tekina. Buto ji taip ir negavo, tačiau liko dirbti iki šiol. Ji žavisi savo darbu, kiekvienam senoliui suranda gerą žodį - to moko ir studentes.

Pasak V. L. Butkevičienės, akivaizdu, jog „į olimpiadą nė vienas nevažiuos, tačiau reikia stengtis, kad kiekvienas pradėtų vaikščioti“. Kantrybės ji moko ir gyventojus, ir jų artimuosius. Išgirdusi prašymą padėti apsirengti, ji ragina pačiam susitvarkyti. Ne vienas insultą patyręs, prie lovos prikaustytas ligonis pakilo ir pradėjo vaikščioti, rašyti po intensyvios V. L. Butkevičienės priežiūros. Ligoniai - kaprizinga liaudis, tačiau abi senbuvės darbuotojos kantriai ir atlaidžiai žvelgia į senolių nuotaikų kaitą. Personalinių pensininkų pensione ne vienas gyventojas šokdindavo ne tik darbuotojus, bet ir ministrus, tad nuobodu nebuvo. Dabartinė vadovybė taip pat laikosi nuostatos, kad darbe reikia stengtis dirbti kaip sau ir savo tėvams. „Ne senjorai gyvena mūsų darbe, o mes dirbame jiems, jų namuose“, - kartoja direktoriaus pavaduotoja Miglė Maniušytė.

Pasak knygos „Laiko rankoje. Keturi senjorų socialinės globos dešimtmečiai“ autorės R. Sakalauskaitės, slaugės dažnai tampa pirmuoju sergančiųjų emocijų žaibolaidžiu: ligų iškamuoti žmonės nepajėgia slėpti prastos nuotaikos ir dažnai išsilieja ant pirmo pasitaikiusiojo. Globos namuose dirba 16 slaugių ir 62 padėjėjos. Nejudančius senolius reikia nuolat vartyti, kad neatsirastų pragulos, keisti sauskelnes, naktimis atsiliepti į pagalbos šauksmus: vienas nori būti pamasažuotas, kitą kankina nemiga, trečią ištinka nerimo priepuolis. Senatvinės demencijos ištiktieji gali ir aprėkti, apstumdyti. Priekaištauti linkę ir senolių artimieji, ypač apsilankantys kartą per metus. Gal tokiu būdu jie bando nustelbti sąžinės graužatį dėl atiduoto svetimųjų globai artimo žmogaus? Ne kiekvienas pakelia tokias darbo sąlygas, tad vadovybei tampa tikru iššūkiu „užsiauginti“ naują darbuotoją. Išvargintiems darbuotojams sudaromos sąlygos gauti psichologinę pagalbą, jų darbas pastebimas ir vertinamas. „Senjorų socialinės globos namai - tai vieta, kur gyvenimas gali būti intensyvus ir kūrybiškas, kur žmonės bendrauja, dalijasi prisiminimais, užmezga naujus santykius. Jautri prižiūrinčiųjų globa nustumia liūdesį, o namų aplinka išvaduoja nuo vienatvės ir neleidžia nugrimzti“, - knygos „Laiko rankoje. Keturi senjorų socialinės globos dešimtmečiai“ pratarmėje rašo šių namų direktorius Vytautas Gricius.

Savanorystės galimybės ir reikšmė

Socialinės apsaugos ir darbo ministras 2018 m. sausio 22 d. išleido įsakymą dėl jaunimo savanoriškos veiklos organizavimo, o jau tų pačių metų rugpjūčio 31 d. patvirtino savanoriškos veiklos organizavimo tvarkos aprašą. Savanorystė socialinės globos įstaigose tampa vis svarbesne, praturtinančia tiek senjorų, tiek pačių savanorių gyvenimą. Pirmoji savanorė Neringa Rimkutė į Šilutės senelių globos namus pasibeldė praėjusių metų balandį, o Gabrielė Balandytė, Iveta Aukštaitytė, Vytenė Macijauskaitė ir Živilė Dikinytė atėjo truputį vėliau. Visos savanorės iš Šilutės Vydūno gimnazijos šįkart tvirtino, kad bando atrasti save, pasitikrinti, ar tiktų socialiniam darbui.

Savanorės papasakojo, kad atėjus labai svarbu šiltai pasisveikinti, nes jau įsitikino, kad yra labai laukiamos. ,,Tenka ir šaškėmis žaisti, ir į parduotuvę nueiti, nes kai kurie senoliai labai mėgsta saldainius, jie ir apie politiką nori pakalbėti, nors mes dar ne tiek daug žinome, ir patarimų duoda“, - viena per kitą pasakojo gimnazistės. Jų kuratorė, užimtumo organizatorė Rita Poteliūnienė džiaugėsi, kad mergaitės į globos namus įnešė daug šilumos - jos ir renginius padeda organizuoti, ir padainuoja, ir padeda kūrybinėje veikloje, kai yra gaminami kokie nors darbeliai. „Mergaitės rodo iniciatyvą, atsineša įvairių darbelių ir priemonių veiklai organizuoti, pačios kuria stalo žaidimus“, - vardijo kuratorė. Filosofas Leonidas Donskis yra pasakęs: „Savanorystė duoda supratimą, kad egzistuoja labai paprasti gyvenimo dalykai - dėkingas žvilgsnis, dėkingos akys, sudarantys esminius gyvenimo dalykus“.

Svečias V. Simėnas pasidžiaugė susipažinęs su jaunosiomis savanorėmis, direktore E. Balande ir kuratore R. Poteliūniene bei papasakojo apie savanorišką veiklą Lietuvoje. Akcentavo, kad savo pavyzdžiu savanorės gali įkvėpti kitus žmones. Prisistatė esantis šių savanorių mentorius (pagalbininkas, sudarantis sąlygas keitimuisi), susitarė, kaip vyks pokalbiai ir bendras darbas. V. Simėnas kalbėjo, kad savanorystė patobulina dalykų, asmenines ir socialines kompetencijas. Jau patvirtinta, kad už ilgalaikę savanorystę nuo 2019 metų stojantys į Lietuvos aukštąsias mokyklas galės gauti 0,25 papildomo balo.

Alternatyvios užimtumo programos senjorams Vilniuje

Vilnius siekia, kad vyresnio amžiaus vilniečiai išliktų fiziškai ir emociškai sveiki, būtų kuo mažiau vienišų sostinės gyventojų, vilniečiai aktyviai dalyvautų visuomeniniame gyvenime net ir perkopę 60 metų. „Visi norime, kad brandaus amžiaus vilniečiai būtų fiziškai ir emociškai sveiki, gyventų pilnavertį gyvenimą, kad vienišumo ir apatijos mūsų mieste būtų kuo mažiau. Rengdami šią programą tarėmės su bendruomenėmis, aktyviais ir visuomeniškais senjorais. Aiškinomės - kokių veiklų jie nori, tyrinėjome - ką gero gali pasiūlyti rinka. Labai viliuosi, kad Veiklių senjorų programa pasiteisins ir taps nuolatine“, - savivaldybės pranešime žiniasklaidai sako Vilniaus vicemerė Donalda Meiželytė ir kviečia sostinės senjorus aktyviai registruotis užsiėmimams.

„Veiklių senjorų“ programoje užsiėmimus siūlo 19 tiekėjų. Vietų skaičius ribotas, tad vilniečiai turėtų nedelsti. Registruotis programos užsiėmimams reikėtų kreipiantis į kiekvieną užimtumo organizatorių. Planuojama, kad pirmą kartą organizuojama „Veiklių senjorų“ programa užims 9 840 ne unikalių dalyvių. Šiemet programai ir sostinės senjorų užimtumo veikloms skirta 202 638 Eur.

Siūlomos veiklos:

• KINAS: Kiną mėgstantys vyresni nei 60 metų vilniečiai turės galimybę dalyvauti filmų peržiūrose ir diskusijose su filmų kritikais, kurias organizuos Vidos Ramaškienės paramos fondas arba patys taps kino kūrėjais MB „Serija“ dirbtuvėse, apimančiose scenarijaus rašymą, vaidybą, filmavimą ir montažą.
• FIZINIS AKTYVUMAS: Mėgstantys aktyvų laisvalaikį ar sportines veiklas kviečiami dalyvauti mankštose, fizinio aktyvumo užsiėmimuose, emocinio raštingumo, sveikatingumo veiklose, pilietiškumo, aktyvaus laisvalaikio užsiėmimuose.

Kontaktiniai duomenys

Norėdami užsiregistruoti į "Veiklių senjorų" programą arba gauti daugiau informacijos apie užimtumo veiklas, kreipkitės:

• Vidos Ramaškienės paramos fondas: +37067459424
• Fizinio aktyvumo užsiėmimai (įvairūs organizatoriai): +37060032114, +37065830535, +37064898034, +37068917305, +370 655 64853, +37067958335, +37069841798, +37069375770, +37069985644, +37069826752, +37062910871, +37064112178, +37068303609, +37064898034, +37068917305, +37069923060.

Svarbu žinoti: nuomonės ir patirtys renkantis globos namus

Ilgėjant žmogaus amžiui prastėja jo sveikata: atsiranda naujų ligų, su kuriomis sunkiai gali susitvarkyti senolio šeima, o ką kalbėti apie vienišus žmones... Tuomet tenka ieškoti pagalbos socialinės globos namuose, kurių savo valstybėje turime per 130. Dalis jų priklauso valstybei, kiti - įvairioms savivaldybėms, visuomeninėms ir religinėms organizacijoms, privatiems asmenims. Apskritai, Lietuvoje reikėtų steigti daugiau globos ir slaugos namų, o ne ligoninių, siekiant užtikrinti tinkamą senjorų priežiūrą.

Konfliktinės situacijos, nors ir retos, pabrėžia kruopštaus pasirinkimo ir aiškios komunikacijos tarp artimųjų ir globos įstaigos svarbą. Pavyzdžiui, konflikte senelių namuose „Užusaliai“ kaunietis Antanas Karvelis įsitikinęs, kad dėl jo mamos mirties kaltę turėtų prisiimti šios įstaigos vadovė. Tik aplinkos grožis neguodžia gegužės viduryje mamą palaidojusio Antano Karvelio. Tai, kad jo mama paskutines savo gyvenimo dienas praleido už Zatyšių esančiuose senelių namuose, patvirtina tik mirties liudijimas. „Įžvelgiu nemažai direktorės kaltės dėl mamos mirties“, - pareiškė A.Karvelis. Baisūs kaltinimai sukrėtė senelių namų direktorę Almą Jasilionienę. „Jie man nepasakė nė vieno priekaišto. Pirmoji A.Karvelio ir A.Jasilionienės pažintis įvyko kovą. Tada sūnus dėl mamos globos kreipėsi į senelių namų „Užusaliai“ direktorę. Artimieji senolę į naujuosius namus pervežė ne iš karto. Tai įvyko gegužės 2 d., o gegužės 18 d. 82-ejų metų moteris mirė.

„Mamai buvo didžiulė žaizda ant nugaros. Jai reikėjo specialaus pasidabruoto pleistro, tačiau direktorė tuo nepasirūpino, kaip ir sauskelnėmis. Emocionaliai į priekaištus reagavo ir direktorė. „Aš ant jų pykti turėčiau ir ieškoti “Kauno dienos„, o ne jie ant manęs. Didžioji bėda buvo ne ši liga. Pasak direktorės, tik nurengusios senolę slaugės pamatė, kad jos strėnose - didžiulė pragula. „Du kumščiai galėjo tilpti, stuburas matėsi. Senolės sūnus A.Karvelis nenusileido: esą ten buvo visai ne pragula, o žaizda, atsiradusi nežinia nuo ko, - galbūt nuo onkologinės ligos. Prieš pat mamą išvežant į senelių namus, esą buvo atvykęs chirurgas ir išpjovė. Kartą per mėnesį senelių namus aplanko šeimos gydytoja Ligita Kulienė. Ji matė ir senolę, dėl kurios nesantaikos kirvis pakibo tarp A.Karvelio ir A.Jasilionienės. „Tai buvo senas žmogus su daugybe ligų, einantis į savo dienų pabaigą, - liūdnai konstatavo gydytoja. „Tai aš juos bariau, kad nieko man nepasakė ir atvežė moterį čia pas mus numirti“, - priekaištų artimiesiems negailėjo A.Jasilionienė.

Direktorė atrėmė artimųjų priekaištus ir dėl sauskelnių. Kai kartais pritrūksta susikalbėjimo tarp žmonių arba ta kalba tampa sunkiai suprantama, tiesa įrodinėjama remiantis dokumentais. „Mes nepasirašėme jokios sutarties. Aš tik sumokėjau 1,7 tūkst. eurų už globos mėnesį. Senelių namų direktorė patvirtino, kad ji nesirengia grąžinti jokios dalies pinigų. „Dirbdama šį darbą atiduodu visą širdį“, - graudinosi direktorė. Graužėsi ir A.Karvelis: „Mes prižiūrėjome, kaip galėjome. Jei žmonių civilizaciją matuotume kokios nors rūšies vienetais, greičiausiai taikytume atjautos ir rūpinimosi silpnesniaisiais ir neįgaliaisiais matų sistemą.

tags: #jeruzales #globos #namai

• vartotojų patirtys su BabyBjorn kėdute
• Kaip gauti nėštumo biuletenį Norvegijoje
• Lankytojų elgesys po gimdymo
• Išsami informacija apie koprologinį tyrimą kūdikiui
• Kodėl kyla atsiskyrimo nerimas pas vaikus