Kriaušių veislės: visapusiškas vadovas sodininkams

Pasirinkti tinkamiausią kriaušių veislę savo sodui gali būti sudėtinga užduotis, nes kiekvieno skonis ir poreikiai yra skirtingi. Kriaušių veislės skiriasi ne tik vaisių dydžiu, skoniu ir išvaizda, bet ir medžių forma, atsparumu ligoms ir kenkėjams, derlingumu bei kitais svarbiais požymiais. Prieš sodinant kriaušių sodinukus, svarbu atidžiai apgalvoti ir pasirinkti veislę, kuri geriausiai atitiks jūsų asmeninius poreikius ir sodo sąlygas.

Veislių kūrimas ir poskiepiai

Įvairias kriaušių, obelų ir kitų vaismedžių veisles išgauname skiepijimo būdu. Daugybę metų pasaulio šalių selekcininkai dirba siekdami sukurti geriausias kriaušių veisles. Kriaušių veislės dažniausiai skiepijamos į kriaušės sėjinukus (naudojamos „laukinės“ kriaušių rūšys) ir svarainį (Cydonia oblonga). Nors prigijimas ir augimas gali skirtis, pastebėta, kad kriaušės su svarainio poskiepiu auga lėčiau. Dažniausiai sutinkami svarainių poskiepiai yra A (angl. Quince A, EMA arba MA) ir C (angl. Quince C, EMC arba MC), rečiau BA29.

Poskiepiai turi didelę įtaką medžio augimui ir vaisių derėjimui:

• Sv. C poskiepiai siekia 2,4-5,5 m aukštį, yra lengvai kontroliuojami ir pradeda derėti anksti, t. y., 2-3 metais.
• Sv. A, BA29 ir Sydo yra augesni variantai už sv. C, siekiantys 3,0-6,1 m aukštį.
• Kriaušių poskiepiai K11, K16, K19, S1 ir Pyrodwarf pasižymi labai gyvybingumu.

Medžio augumo formos ir veislės

Kriaušių veislės lemia ne tik vaisių įvairovę, bet ir medžio lajos formą. Skiriamos kelios pagrindinės augumo formos:

• Nykštukinės kriaušės - tai 1,8-2,5 m siekiantis medelis, išaugintas iš svarainio C poskiepio.
• Pusiau žemaūgės arba žemaūgės kriaušės - tai iš svarainio A arba BA29 poskiepio ar iš kai kurių kriaušės poskiepių (OHxF 87, OHxF 333, K.11, K.16) išauginti medeliai. Jų aukštis siekia apie 2,4-6,1 m arba 50 % sėklinės kriaušės aukščio.
• Vidutinio augumo kriaušės - siekiantys 60 % sėklinio poskiepio aukščio medžiai iš kriaušės poskiepių OHxF 97, OHxF 40, K.19, S1, Pyrodwarf.

Pastaruoju metu didelio populiarumo sulaukia ir kolonijinė kriaušė, panaši į kolonines obelis. Tai medelis, siekiantis 2,5 m aukštį, kurio kamienas beveik nešakotas. Kompaktiška kriaušės forma idealiai tinka sodinimui vazone, terasoje, balkone ir kitose itin mažose erdvėse. Tokie medžiai veda įprasto dydžio vaisius, kurie dažniausiai sunoksta rudenį. Viena tokių veislių yra koloninė kriaušė 'Saphira', vertinama dėl savo formos ir išskirtinių vaisių, skinamų rugsėjo mėnesį.

Kriaušių veislių klasifikacija pagal vaisių brandinimo laiką

Pagal vaisių skynimo ir vartojimo laiką, kriaušių veislės skirstomos ne tik pagal sezoną (vasarinės, rudeninės ir žieminės), bet ir pagal detalesnę klasifikaciją: ankstyvos, vasarinės ir vėlyvos.

Ankstyvos ir vasarinės veislės

Vasarines kriaušes renkasi tie, kas šviežių vaisių nori nusiskinti dar vasarai nesibaigus. Visgi, šių vaisių ilgam sandėliuoti nepavyks. Kai kurias vasarines veisles galima supainioti su rudeninėmis, nes jų derėjimo laikas persipina.

• 'Ankstyvoji Dulia' - viena pirmučiųsių kriaušių, vaisius vedanti jau rugpjūčio pradžioje. Veda didelius, gražius, vienodo dydžio, transportabilius, bet neatsparius rauplėms vaisius. Odelė lygi, blizganti, žalsvai geltonos spalvos, o minkštimas saldus, sultingas, pusiau tirpstantis, smulkiai grūdiškos struktūros.
• 'Alka' - vasarą viena vėlyviausių (arba ankstyva rudeninė) veislių, vertinama dėl pakankamai stambių (110-160 g), vienodo didumo, geros prekinės išvaizdos, skanių, saldžių, desertinių, aromatingų, transportabilių vaisių. Oda gelsvai žalia su rudų dėmelių gausa.
• 'Vasarine sviestinė' - vėlyva vasarinė sijestinė kriaušė, populiariausia tarp sviestinių veislių. Vaisiai skinami rugpjūčio pabaigoje, tinkami vartoti 15-20 dienų. Išauga stambūs (115-230 g) vaisiai, skanūs, salstelėję, gero transportabilumo.
• 'Izolda' - šios veislės vaisiai dažniausiai dideli (160-230 g), pasižymi geltonai žalia odele su raudoniu.
• 'Nova' - savidulkė veislė, iki 10 m siekiantis medis. Brandina didelius vaisius plona geltona odele ir šiek tiek apvalesne forma su daugiau „mėsos“. Minkštimas sultingas, šilkinės tekstūros, tirpstantis burnoje.

Rudeninės veislės

Rudeninės veislės subrandina vaisius vėliau vasarą arba ankstyvą rudenį ir dažnai pasižymi geresniu išsilaikymu nei vasarinės.

• 'Mramornaja' - antroje rugsėjo pusėje vaisius sunokina. Sultingi, skanūs, saldūs, labai gražūs, kvapnūs, stambūs (170-215 g) vaisiai išsilaiko iki lapkričio mėnesio.
• 'Konferencinė' - labai populiari ir pagarsėjusi veislė. Vaisiai sunoksta rugsėjo pabaigoje-spalio pradžioje, o nuskinti išsilaiko iki lapkričio. Vidutinio (100-150 g) dydžio, nepaprastai sultingi, skanūs, kvapnūs vaisiai.
• 'Patten' - dar viena savidulkės veislės atstovė. Vaisius subrandina rugsėjo-spalio mėnesiais, o sandėliuojamos išsilaiko iki gruodžio.
• 'Pepi' - nors šios savidulkės veislės vaisiai nedideli, tačiau gerai vertinami dėl ankstyvo derliaus, geros kokybės, labai skanaus, saldaus ir sultingo minkštimo.

Žieminės veislės

Žieminės veislės prinoksta vėlyvą rudenį ir gali būti laikomos ilgą laiką, dažnai iki pat pavasario.

• 'Beloruskaja Pozdniaja' - laikoma viena perspektyviausių žieminių kriaušių. Vidutinio stambumo (105 g), gražūs, skanūs, ligoms atsparūs vaisiai, kurių minkštimas švelnus, sultingas, tirpstantis.
• 'Concorde' - dar viena pamėgta žieminė kriaušė, kurios vaisių išvaizda, skonis ir savybės šiek tiek primena 'Konferencinę'. Pasižymi saldžiarūgščiu skoniu, be aromato, bet tirpstančia burnoje tekstūra. Spalio pradžioje nuskintus vaisius išlaikyti galima iki vasario mėnesio.
• 'Xena' (Xenia, Ksenia ar Ksena) - žieminė veislė, vedanti didelius (200-250 g), žalius su rudais taškeliais vaisius. Jų skonis saldus, švelnus, o minkštimas mėsingas, tvirtas.

Lietuvos pomologija ir kriaušių veislės

Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute vykdomi tyrimai, siekiant atrinkti ir išveisti geriausiai mūsų klimatui tinkančias kriaušių veisles. Nors konkrečios veislės, pavadintos "raudoni kiausiniai", nėra plačiai minimos, tačiau daugelis minėtų veislių gali pasižymėti raudonu ar rausvu vaisiaus atspalviu, ypač prinokusios.

Renkantis kriaušių veisles svarbu atsižvelgti į jų atsparumą ligoms, pavyzdžiui, rauplėms, kurios gali pakenkti vaisių išvaizdai ir kokybei.

Kiekviena kriaušių veislė turi savo unikalias savybes, kurios daro ją tinkamą tam tikram klimatui, dirvožemiui ir auginimo tikslui. Nuodugnus tyrimas ir tinkamos veislės pasirinkimas yra raktas į sėkmingą ir derlingą kriaušių sodą.

tags: #raudoni #kiausiniai #veisle

• Daugiau nei materialinis aprūpinimas
• Kaip pranešti apie vaiko teisių pažeidimą
• Reikalavimai globos namų vadovui
• Kodėl verta žiūrėti serialą Mano puikioji auklė?
• Nėštumo metu prasidėjusios mėnesinės