Gimtadienį švenčia LRT populiariosios muzikos redaktorius Ramūnas Zilnys. Ramūnas Zilnys (g. 1979 m. sausio 29 d. Kaune) - žurnalistas, LRT popmuzikos vyr. redaktorius, radijo laidų vedėjas, „Eurovizijos“ komentatorius, muzikos apžvalgininkas, muzikinių konkursų komisijų narys. Jau trisdešimt metų kaunietis pasakoja apie muziką, kalbina atlikėjus, veda koncertus, dalinasi atradimais. Jo profesinę sėkmę lemia ne tik talentas rašyti, įtaigiai paklausti, laiku atsirasti tinkamoje vietoje, bet ir didelės simpatijos turiniui.
Ramūnas Zilnys gimė ir augo Kauno Partizanų rajone. Anot jo, nerūpestingos paauglystės neturėjo, nes dirbti pradėjo anksti - jau keturiolikos buvo pasinėręs į darbus radijo stotyje. 1993 metais, būdamas 14-os, Ramūnas įsidarbino Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje veikusioje radijo stotyje „Titanika“. Darbą jam pasiūlė dėl to, kad paauglys dažnai skambindavo į eterį. Ten dirbo dvejus metus, kol radijo stotis skilo. Vėliau pusmetį vedė naktines laidas legendinėje stotyje „Ultra Vires“, o jau šešiolikos tapo ir vienu iš „Kaunas plius“ televizijos laidos „Muzikos pasaulyje“ vedėjų. Ramūnas prisimena, kad augo nepasiturinčioje šeimoje ir neturėjo net kasetinio magnetofono, tik seną patefoną ir šiek tiek tėčio plokštelių. Galbūt dėl to tokią svarbią vietą jo gyvenime užėmė radijas. Naujos nepriklausomos stotys tapo vartais į muzikos pasaulį, klausydavosi jų religingai. „Titanikoje“ muzikos įrašų buvo daug, ir galėjo juos nusikopijuoti. Nors dabar tai vadinama piratavimu, tais laikais tai buvo natūraliausias dalykas pasaulyje, nes pirkti kompaktus buvo sudėtinga - kompaktas kainuodavo apie 65 litus, kas buvo penktadalis neblogo mėnesinio atlyginimo. Dabar Ramūnas Zilnys neturi CD grotuvo, tačiau turi patefoną ir vinilų. Anot jo, didžiausia svajonė tuo metu buvo įsidarbinti muzikos įrašų parduotuvėje. Būdamas 16-18 metų, jis trindavosi „Bomboje“ prie Kauno savivaldybės, kur įsigydavo originalių kasečių, kainuojančių apie 18-22 litus. „Bomba“ buvo šventa vieta, čia buvo viskas, apie ką galėjai pasvajoti.

Po „Titanikos“ dalis kolektyvo tapo „Kauno fonu“, o kita dalis kartu su Ramūnu atgimė kaip sporto radijo stotis, kuri, anot jo, buvo „nelabai sėkmingas projektas“. Vėliau jis atsidūrė „Pop TV“, o tuomet - „Laikinojoje sostinėje“, dienraščio „Lietuvos rytas“ Kauno skyriuje. Netrukus talentingas jaunuolis sulaukė kvietimo persikelti į Vilnių ir karjerą tęsti jau pagrindinėje redakcijoje. Nuo 1999 iki 2019 m. Ramūnas dirbo „Lietuvos ryto“ grupėje žurnalistu ir muzikos apžvalgininku. 2019 m. kovą jis pradėjo dirbti LRT kaip popmuzikos vyr. redaktorius. Anksčiau LRT Opus vedė laidą „Vardai ir garsai“. Nuo 2020 m. jis komentuoja „Eurovizijos“ transliacijas, šiame darbe pakeitęs Darių Užkuraitį. Tarp jo pastarųjų veiklų - pokalbiai su „EUROVIZIJA.LT“ finalininkais, pavyzdžiui, su NOY.

Ramūnas Zilnys, gimęs Kaune, nuo 2000 m. gyvena Vilniuje. Jis yra lietuvis, Lietuvos pilietis. Jo sutuoktinė yra Eglė Vakarinaitė-Zilnienė. Pora turi du vaikus - Kristupą ir Mortą. Su žmona Egle susipažino festivalyje „Kaunas Jazz“.
Ramūnas Zilnys pastebi, kad perėjus į LRT prieš penkerius metus jo gyvenimas smarkiai pasikeitė. Dabar jo veikla apima ir radijo, ir televizijos laidas, ir tinklalaides, koncertų ir dokumentinių filmų parinkimą. Anot jo, muzikos žurnalistika išgyvena didelę krizę. Priežastis paprasta - anksčiau reikėdavo autoritetingo žmogaus, kuris pasakodavo apie tai, kas vertinga ir įdomu, padėdavo apsispręsti, kurį albumą įsigyti nuvažiavus į parduotuvę. To nebereikia - paklausius „Spotify“ tris paras, jis tampa asmeniniu patarėju. Nemažai muzikantų mielai duotų ilgesnį interviu, bet nedaug kas tam skiria laiko, dėmesio, publikuoja. Interneto žiniasklaidos priemonės suprato, kad straipsnius apie muziką retas skaito.
Ramūnas Zilnys teigia, kad yra tokių dalykų, kurių tuo metu neužfiksuoji, bet jie tampa įsimintinais. Pavyzdžiui, pernai radijo laidoje jis kalbino puikų amerikietį Jose Luis Vasquezą, arba „The Soft Moon“, kuris šį sausį mirė labai liūdnomis aplinkybėmis. Žmogus, kuris jį tada atlydėjo į studiją, atlikėjui mirus priminė Ramūnui, kad klausė „kaip norėtum, kad tave atsimintų, kai mirsi?“. Be to, yra tokių žmonių kaip Martinas Goreʼas iš „Depeche Mode“, kurį jis kalbino triskart, ir visus kartus drebėjo rankos. Tačiau Ramūnas sako, kad tai nėra gyvenimo interviu - tai yra „Scooter“.
Ramūnas Zilnys atkreipia dėmesį, kad anksčiau tam, kad įrašytum albumą, reikėjo daugiau tavimi patikinčių žmonių, daugiau investicijų, laiko. Dabar paprasčiau įrašyti ir išsileisti, daugiau vietų groti, daugiau klausytojų ir renginių, brangesni bilietai - išgyvenamas pakilimas. Tačiau atlikėjai turi nepamatuotų lūkesčių - neva pasaulis jiems skolingas vien dėl to, kad jie turi idėją. Žurnalistas nuolat gauna pranešimų spaudai apie perspektyvius muzikantus, jų klipus, bet po antros, trečios dainos jie dingsta, nes niekas neklauso. Neseniai Ramūnas buvo „ba.“ koncerte „Žalgirio“ arenoje ir prisiminė, kokia anksčiau buvo fanų kultūra: grupės turėjo fanklubus ir galėjai iš marškinėlių atpažinti, su kuo turi reikalą. Dabar fanklubas nebėra fizinė vieta su adresu ir vadovu, organizuojančiu susitikimus su grupe. Tačiau, pavyzdžiui, „Saulės kliošas“ rengia albumo išankstinės perklausos vakarėlį. O kalbant apie tuos pačius „ba.“, būdamas Druskininkuose užsuko į barą „Senfortis“ - iš 40 žmonių 27 dėvėjo „ba.“ džemperius arba marškinėlius. Benas gal ir neturi oficialaus fanklubo, bet turi tokio stiprumo vizualiai identifikuojamų gerbėjų bendruomenę, kokios kiti turėtų pavydėti.

Muzikantų požiūris į žurnalistus, anot Ramūno Zilnio, banguoja. Jis prisimena, kaip visi nustebo, kai Andrius Mamontovas, išleidęs albumą „Šiaurės naktis. Pusė penkių“, pareiškė, kad metus niekam neduos interviu. Tada paplito internetas, filmuojantys telefonai, ir pirmiausia užsienio muzikantai ėmė labai saugotis. Atsirado praraja. Tuomet muzikantai panoro kontroliuoti naratyvą - kas ir kaip kalbama, kokios fotografijos naudojamos. Dabar esame atsidūrę paradoksalioje situacijoje.
Žurnalistas pamena, kad 10 dešimtmetyje nebūtų patikėjęs, kad būdamas 45-erių darys beveik tuos pačius dalykus. Tačiau jis nebūtų nustebęs, kad Mamontovas daugybę metų bus scenoje, nes jį žmonės mėgsta ne tik dėl praeities - jis ir šiandien rašo naujas dainas, eksperimentuoja. Dabar dalis atlikėjų skrieja ant nostalgijos bangos - tuo metu tai būtų atrodę keista, bet dabar visai nekeista, ir ši banga yra globali. Ramūnas prisimena, kad užsienio atlikėjų vizitai būdavo įspūdingi. Jis pamena, kaip Kauno sporto halėje koncertavo dainininkė Plavka, kuri su duetu „Jam & Spoon“ buvo MTV topuose. Dabar jam netgi pavydu sau to jausmo, kai atvažiuodavo kažkas iš svetur, lyg iš Marso nužengdavo. Tuomet būdavo rengiamos spaudos konferencijos, susirinkdavo visa žiniasklaida ir tvyrodavo didžiulis susijaudinimas. Jis mano, kad tas niekada nepasikartos, nes esame normalūs vakariečiai ir mūsų niekas nebestebina.

Toliau pateikiama Ramūno Zilnio karjeros chronologija:
| Metai | Veikla/Pareigos | Organizacija |
|---|---|---|
| 1979 | Gimimo data | Kaunas |
| 1993 | Darbas radijo stotyje | „Titanika“ |
| 1999-2019 | Muzikos apžvalgininkas, žurnalistas | Lietuvos rytas grupė |
| Nuo 2000 | Gyvenamoji vieta | Vilnius |
| Nuo 2019 | Popmuzikos vyr. redaktorius | LRT |
| Nuo 2020 | „Eurovizijos“ transliacijų komentatorius | LRT |