Limfmazgių padidėjimas: kada tai rodo ligą, o kada – natūralią organizmo reakciją?

Limfmazgiai - tai nedidelės, pupelės formos struktūros, kurios yra neatskiriama limfinės sistemos dalis. Jos išsidėsčiusios visame kūne, dažniausiai kakle, pažastyse, kirkšnyse, krūtinėje ir pilve. Šios struktūros atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį: imuninės sistemos ląstelės limfmazgiuose filtruoja atitekėjusią limfą, sulaiko ir neutralizuoja mikroorganizmus, virusus, bakterijas bei kitas kenksmingas medžiagas.

Kai organizmas kovoja su infekcija, limfmazgiuose suaktyvėja limfocitai, todėl šie mazgeliai padidėja. Šis procesas mediciniškai vadinamas limfadenopatija. Nors limfmazgių padidėjimas dažnai sukelia nerimą, daugeliu atvejų tai yra tiesiog ženklas, kad jūsų imuninė sistema veikia ir bando apsaugoti organizmą.

Kodėl padidėja limfmazgiai?

Limfadenopatija gali būti vietinė, kai padidėja vienos srities, arba generalizuota, kai padidėja bent dviejų skirtingų sričių limfmazgiai. Dažniausios priežastys, kodėl tai įvyksta:

• Virusinės ir bakterinės infekcijos: Pavyzdžiui, peršalimas, tonzilitas, ausų uždegimas, mononukleozė ar citomegalo viruso infekcija.
• Vietiniai pažeidimai: Įaugęs kojos nagas, negyjanti nuospauda ar odos įdrėskimai gali paskatinti gretimų limfmazgių reakciją.
• Autoimuninės ir lėtinės ligos: Kai kurios uždegiminės būklės bei ligos, tokios kaip tuberkuliozė.
• Onkologiniai susirgimai: Nors tai retesnė priežastis, limfoma, leukemija ar kitų organų (krūties, skrandžio, plaučių ir kt.) navikų metastazės taip pat gali pasireikšti limfmazgių padidėjimu.

Kaip atskirti infekcinę reakciją nuo rimtesnės ligos?

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip limfmazgis jaučiamas. Infekcinio proceso atveju jie dažniausiai būna:

• Skausmingi ir jautrūs liečiant.
• Minkšti arba elastingi.
• Paslankūs (judinant pirštais slankioja po oda).
• Simetriški (pavyzdžiui, padidėję abiejose kaklo pusėse).

Piktybinių susirgimų atveju limfmazgiai dažnai būna kitokie: jie gali būti kieti, nepaslankūs, suaugę su aplinkiniais audiniais arba visiškai neskausmingi. Be to, apie rimtesnę būklę gali signalizuoti šie simptomai:

1. Staigus limfmazgio didėjimas (dienomis ar savaitėmis).
2. Didesnis nei 2 cm limfmazgio dydis.
3. Limfmazgis, esantis virš raktikaulio.
4. Lydintys simptomai: nepaaiškinamas svorio kritimas, naktinis prakaitavimas, didelis bendras silpnumas.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Jei pastebėjote, kad limfmazgis padidėjo ir per 2-4 savaites nesumažėjo, būtina pasikonsultuoti su gydytoju. Gydytojas pirmiausia atliks apčiuopą, o prireikus - paskirs bendrą kraujo tyrimą uždegiminiams rodikliams nustatyti arba ultragarsinį tyrimą (echoskopiją), kuris leidžia įvertinti limfmazgio struktūrą ir kraujotaką.

Svarbu pabrėžti: jokių būdu nereikėtų bandyti limfmazgių šildyti. Jei limfmazgis padidėjęs dėl bakterinės infekcijos, šildymas gali pagreitinti infekcijos plitimą į aplinkinius audinius, o onkologiniu atveju - pakenkti. Visada geriau kreiptis į specialistą, kuris nustatys tikslią priežastį ir paskirs tinkamą gydymą, jei toks bus reikalingas.

tags: #limfmazgiai #pries #menstruacijas

• Eric Roth ir muzikinės dramos magija
• Muzika ir mokslas Alberto Navicko kūryboje
• patarimai kūdikio plaukų priežiūrai
• Radviliškio „Eglutės“ darželio ugdymas ir saugumas
• Dakaro ralio legenda