Panikos Priepuoliai Nėštumo Metu: Priežastys, Simptomai ir Veiksminga Pagalba

Nėštumas - ypatingas laikotarpis moters gyvenime, atnešantis ir palaimingo laukimo pojūtį, tačiau kartu ir begalę tiek fizinių, tiek psichologinių iššūkių. Nėščios moterys turėtų kaip įmanoma labiau vengti stresinių situacijų, nerimo ir kitų neigiamų pojūčių dėl savo sveikatos ir vaisiaus būklės. Tačiau to visiškai išvengti neįmanoma. Su panikos priepuoliais, stresinėmis situacijomis ir padidėjusiu jautrumu galima susidoroti konstruktyviai. Jei nekontroliuosite savo emocijų ir elgesio, galite pakenkti sau ir savo dar negimusiam kūdikiui. Kaip nusiraminti, kai jus kamuoja emocijų pliūpsnis, jaučiate oro trūkumą, pykinimą, o kartais sutrinka net regėjimas? Priešingai nei atrodo, tai nėra taip sunku. Nervų kontrolė, ypatingai nėštumo metu, yra svarbi jūsų sveikatai, o tuo pačiu ir vaisiui.

Nėštumas ir Emocijos: Kodėl Padidėja Jautrumas?

Besilaukdama vaikelio moteris tampa jautresnė, atrodo, emocijų kyla daugiau, jos stipresnės: nuo laimės iki graudulio be priežasties. Į antrą nėštumo pusę moteris pradeda lėtėti, tampa sunku greitai galvoti, ką nors nuspręsti, priimti didelius informacijos srautus, žmonės gali pradėti varginti, erzinti, moteris gali jautriau reaguoti į reakcijas, komentarus. Apima vis stipresnis noras atsiriboti. Prieš gimdymą tai vadinama „lizdo sukimo“ etapu. Būtent jautri, emocionali mama gali užmegzti santykį su vaikeliu. Tam tikra prasme moters smegenyse aktyvuojasi limbinė sistema ir emocinės smegenys, kurios ir padės suprasti vaikelį.

Kūne vykstančius pokyčius mums lengviau priimti kaip vykstančius savaime, tačiau tai, kas vyksta su mūsų psichika, su mūsų emocijomis, atrodo, kad yra mūsų „klaidos“, esame kalti, negalėdami jų kontroliuoti. Svarbu įsisąmoninti, jog psichika ruošiasi dideliam pokyčiui ir keičiasi, kad galėtume sukurti ryšį su vaikeliu. Tai priimti nelengva, bet labai svarbu. Padidėjęs jautrumas ir verksmingumas, kurį kartais moterys priima kaip „išskydimą“, silpnumą ir reaguoja į jį jausdamos gėdą bei kaltę. Tačiau būtent taip mes ruošiamės tapti jautriomis mamomis, kurios instinktyviai jaus savo mažylį ir galės atliepti jo poreikius.

Panikos Priepuoliai: Kas Tai ir Kaip Jie Pasirodo?

Panikos atakos arba dar kitaip vadinamas, nerimo sutrikimas - ypač dažnas reiškinys ištinkantis iš pažiūros atrodytų sveikus, jaunus ir darbingus žmones. Panikos priepuolis - tai spontaniška, epizodiškai atsirandanti būsena, pasireiškianti stipriais baimės ir nerimo sukeltais jausmais. Dažniausiai panikos priepuoliai užklumpa žmogų kasdienėse situacijose, kuriose nėra realaus pavojaus ar konkrečios priežasties, galinčios išprovokuoti didelį baimės jausmą. Nors nerimą, stresą ir įtampą patiria daugelis žmonių, išsivystęs patologinis nerimas pasireiškia net ir tada, kai realios priežasties tam nėra. Panikos priepuolis gali trukti nuo kelių iki keliolikos minučių, retais atvejais iki pusvalandžio. Panikos priepuoliai gali kartotis ir keletą kartų per parą. Šis sutrikimas dažniausiai prasideda 20-40 metų žmonėms, dažniau moterims.

Pagrindiniai panikos priepuolių simptomai:

Panikos priepuolis dažniausiai kyla staiga ir nesant aiškios priežasties. Tuo metu žmogus negali paaiškinti, ko jis bijo. Dažniausiai tokia didelė baimė ir nerimas pasireiškia ne namuose, o esant viešose vietose, pavyzdžiui, prekybos centre, važiuojant liftu ar panašiose vietose. Pagrindiniai panikos priepuolių simptomai, kurie pasireiškia panikos atakos metu:

• intensyvus ir dažnas širdies plakimas
• prakaitavimas
• drebulys
• oro trūkumo pojūtis
• dusulys
• skausmas ar diskomfortas krūtinėje
• pykinimas
• galvos svaigimas, nestabilumas
• alpimas
• baimė išprotėti, prarasti kontrolę
• mirties baimė
• nutirpimo ar skruzdžių bėgiojimo pojūtis
• odos paraudimas

Panikos Priepuolių Priežastys Nėštumo Metu

Nerimo nėštumo metu priežastys yra skirtingos: vienos moterys nerimauja dėl paties nėštumo fakto, pavyzdžiui, jeigu nėštumas buvo neplanuotas. Kitas gąsdina jų sveikatos būklė (ypač jeigu nėštumas nėra labai lengvas ir kamuoja stiprus pykinimas, pasireiškia nėščiųjų anemija, diabetas ar kt.), besikeičiantis kūnas. Dauguma nėštumo metu juntamų ir nerimą galinčių sukelti simptomų (pavyzdžiui, nugaros skausmas, pilvo skausmas arba maudimas, pasunkėjęs kvėpavimas ir kt.) yra visiškai normalūs, susiję su kūne vykstančiais pokyčiais.

Panikos sutrikimą gali išprovokuoti tiek psichologinės, tiek ir fiziologinės priežastys.

Psichologinės priežastys:

Psichologiniai faktoriai - tai per žmogaus gyvenimą susikaupę tam tikri sunkūs išgyvenimai, kurie priveda prie panikos priepuolio. Nėštumo metu tai apima:

• Pokyčio išgyvenimas: Lauktas ar netikėtas nėštumas. Kiekviena moteris reaguoja savaip, tačiau tai visada didelis įvykis, pakeičiantis gyvenimą. Dėl to kyla daug jausmų ir minčių apie tai, kaip keisis gyvenimas.
• Neužtikrintumas ir kontrolės praradimo jausmas: Pirmaisiais mėnesiais būsimąsias mamas dažnai lydi nesaugumo ir kontrolės praradimo jausmas - nėštumas atrodo vyksta ir „aš nieko negaliu padaryti“. Dažnai kyla minčių apie tai, ar aš tikrai laukiuosi ir ar viskas gerai. Tai skatina atidžiau stebėti savo kūną, užfiksuoti, kad ir mažiausius pokyčius, simptomus.
• Baimės dėl vaisiaus sveikatos: Ne paslaptis, kad daugelis nėščiųjų moterų ypatingai jautriai reaguoja į klausimus, susijusius su jų vaisiaus sveikata. Dažna moteris įsivaizduoja, kad su jų kūdikiu yra kažkas ne taip. Pirmąjį nėštumo trimestrą mamos labiausiai baiminasi, ar vaisiui nebus kokių nors patologijų, apsigimimų, ar apskritai pats nėštumas sėkmingai vystytis.
• Baimės dėl gimdymo ir pogimdyminio laikotarpio: Artėjant gimdymui, kyla įvairiausių su juo susijusių jausmų. Dažniausiai gimdymo laukiama su nerimu, baime, kad skaudės, kad situacija bus nevaldoma.
• Besikeičiantis kūnas ir savivertė: Moteris susiduria su baime, ar vartojami vaistai, alkoholis, rūkymas, persirgtos virusinės ar bakterinės ligos neturės neigiamos įtakos vaisiui.
• Santykių pokyčiai: Dėl padidėjusio jautrumo gali pasikeisti poros santykiai. Viena vertus, norisi palaikymo, rūpesčio, paguodos sunkiu momentu, o kita vertus, moteris ima galvoti, jog vyras negali iki galo suvokti ir išjausti to, kas darosi moters viduje.

Fiziologinės priežastys:

Kalbant apie fiziologines priežastis, teigiama, kad smegenyse esančių cheminių medžiagų pusiausvyros sutrikimai gali lemti panikos priepuolių išsivystymą. Įtakos gali turėti ir paveldimumas bei vaikystės patirtys. Taip pat panikos priepuolių atsiradimą gali paskatinti:

• Miego sutrikimai: Gerai išsimiegoti nėštumo metu gali būti sudėtinga. Manoma, kad yra labai glaudus ryšys tarp PNNS ir miego sutrikimų. Sutrikęs miegas gali būti viena iš PNNS priežasčių arba gali būti ženklu, kad atsiranda PNNS.
• Skydliaukės veiklos sutrikimai: Hipertirozė, perdėtas skydliaukės aktyvumas, gali būti nerimo, sutrikusio širdies ritmo bei panikos priepuolių priežastimi.
• Žalingi įpročiai: Rūkymas ar kofeino vartojimas, dažnas alkoholio vartojimas, narkotinės medžiagos.

Panikos priepuolį patyrę žmonės labai nerimauja, jog jis vėl gali pasikartoti, ir tokiu būdu patiriamas stresas gali iššaukti kitą priepuolį.

Kaip Atpažinti ir Valdyti Panikos Priepuolį?

Mūsų reakcija ir elgsena ištikus nerimo priepuoliui yra vienas svarbiausių veiksnių nulemiančių ar šis emocijų proveržis dar labiau suaktyvės ar atvirkščiai, greitai nuslūgs. Natūralu, kad pirmą kartą susidūrus su panikos ataka reakcija dažniausiai nebūna adekvati ir žmogus išsigąsta. Taigi, jis šio patyrimo ypač baiminasi ir pradeda gyventi tarsi kalėjime nuolat galvodamas „kada tai vėl įvyks“? Tačiau šis mąstymo būdas nėra teisingas norint išvengti nerimo priepuolių. Siekiant neišgąsdinti, o atvirkščiai - nuraminti protą, patartina vadovautis ne mus taip dažnai gyvenime vedančia baime, o PASITIKĖJIMU.

Patarimai, kaip elgtis panikos priepuolių metu:

• Sustoti ir įkvėpti: Gilus, lėtas kvėpavimas užmerktomis akimis yra nepakeičiamas dalykas. Šių dviejų veiksmų poveikis yra sąmoningas širdies ritmo sulėtėjimas, kūno prisotinimas deguonimi ir netiesioginis kortizolio koncentracijos mažinimas (kortizolis yra atsakingas už susijaudinimo ir nerimo jausmą). Atsistokite arba atsisėskite patogiai ir, įkvėpdamos oro, sutelkite dėmesį į jo kelią per kūną. Iškvėpdamos įsivaizduokite, kaip su juo jūsų kūną palieka stresas. Nerimo atakų metu dažnai patiriame jausmą tarsi negalėtume įkvėpti, atrodo, dūstame. Suaugę, stresą patiriantys žmonės dažniausiai kvėpuoja krūtine, kas ir taip įtakoja deguonies trūkumą. Panikos priepuolių metu deguonies iš tiesų pritrūksta dar labiau, kadangi kūnas mobilizuojasi kovai su grėsme. Patartina naudotis 4-4-8 metodu, kuris reiškia, jog įkvėpiame per 4, sulaikome per 4 ir iškvėpiame per 8. Kadangi dažnas esame pripratęs „kvėpuoti“ krūtine, teisingai įkvėpti reikia per pilvą. Įkvėpiame giliai į pilvą per 4, sulaikome (nekvėpuojame) per 4 ir itin giliai iškvėpiame per 8. Šią seką pakartojame 5 kartus.
• Pasikalbėti su savimi/naudoti afirmacijas: Tuo pačiu metu stenkitės atsikratyti neigiamų minčių, tokių kaip: „Aš nepajėgsiu susitvarkyti“, „Aš paniškai bijau gimdyti“, „Aš nesu pasiruošusi”. Stenkitės pakeisti šias mintis pozityviais teiginiais, tokias kaip: ,,Aš žinau, kad pajėgsiu susitvarkyti”, ,,Aš klausysiu visų gydytojų nurodymų gimdymo metu ir man pavyks” ir t.t. Kiekvieną kartą su tuo susidūręs žmogus įsitikina, kad pavojus gyvybei negresia ir, kad jis iš tiesų yra sveikas. Savo klientams dažnai patariu naudoti afirmacijas „Aš ramus. Aš sveikas. Aš saugus“. Jas ištarti sau galima keletą kartų.
• Sutelkti dėmesį į kitus dalykus/objektus: Susitelkimas į tam tikrą objektą, daiktą ar vaizdinį iš tiesų gali padėti nerimo priepuolių metu. Galime pasirinkti vaizdinį ir imti jį analizuoti, arba galime pasirinkti daiktą ir apžiūrinėti, tyrinėti kokios jis spalvos, šiurkštumo, formos.
• Įsivaizduoti save „saugiose vietoje“: Šis metodas iš tiesų efektyvus ir sveikas ne tik patiriant panikos priepuolius, bet ir apskritai siekiant harmonijos kasdienybėje. Tiesiog užsimerkite, prisiminkite ar įsivaizduokite vietą, kurioje jaučiatės ramus ir saugus. Tai gali būti gamta, miškas, paplūdimys - galite netgi jausti saulės šilumą ar vėjo ošimą, taip šia vietą tampa lengviau išsaugoti atmintyje.
• Atlikti raumenų atpalaidavimo pratimus: Kiekvienas nerimo sutrikimo epizodas visuomet yra lydimas raumenų įtampos. Galite pradėti nuo pečių, kur dažniausiai kaupiasi įtampa. Įtempkite pečių liniją ir laikykite įtempę 5 sekundes. Tuomet staiga atpalaiduokite raumenis.

Svarbi Pagalba Nėštumo Metu ir Po Gimdymo

Stresas didesniu ar mažesniu mastu paliečia visus, nepriklausomai nuo amžiaus ir padėties. Pasiduoti stresui ir tiesiog į tai numoti ranka gali būti rizikinga. Tokie simptomai kaip rėmuo, pulsuojantys smilkiniai, vidurių užkietėjimas ir padidėjęs rankų prakaitavimas sukelia rimtesnių sutrikimų nei jūs galite pagalvoti. Jei jaučiate, kad stresas, padidėjęs nervingumas ar jautrumas ima viršų, turite stengtis kuo greičiau nusiraminti ir grįžti į ramybės būseną. Kad susidorėtumėte su kylančiu stresu ir nerimo priepuoliais, turite pašalinti jų priežastis. Svarbiausia - nepamiršti rūpintis savimi ir ieškoti palaikymo.

Gero miego svarba:

Gerai išsimiegoti nėštumo metu gali būti sudėtinga, o kai tik kūdikis išvysta šį pasaulį, gerai ir netrukdomai išsimiegoti yra beveik neįmanoma. Gero miego higienos praktikavimas - toks kaip: miego rutinos įsivedimas, lovos naudojimas tik miegui ir seksui, vengimas vartoti kofeiną antrojo dienos pusėje, - yra puiki pradžia. Jei yra galimybė gauti pagalbos naktimis iš savo antrosios pusės, kitų artimųjų ar auklės, reikia drąsiai tos pagalbos paprašyti. Galima susidaryti kėlimosi „pamainas“. Svarbiausia, kad mama galėtų bent kelias valandas (4-5 val.) nepertraukiamai miegoti nakties metu.

Fizinis aktyvumas:

Daugybė atliktų tyrimų įrodo, kad fizinė veikla, mankšta ir sportas yra puikus būdas nuotaikai pagerinti ir nerimui sumažinti. Tyrimais įrodyta, kad sportas mažina net ir depresijos simptomus. Iškarto po to, kai po apsilankymo pas jus prižiūrinčią gydytoją, ji patikina, kad sportuoti ar užsiimti fizine veikla yra saugu, reikia pradėti. Svarbu nepersistengti ir pradėti mažais žingsneliais, nedideliais krūviais. Pradėkite nuo 5-10 min. pasivaikščiojimo gryname ore (net ir kartu su mažyliu, jei tai būtina), tikrai nebūtina iš karto nubėgti 5 kilometrų ar užsiimti intensyvia 45 minučių treniruote. Žingsnis po žingsnio ilginkite savo pasivaikščiojimus ar didinkite mankštos laiką ir krūvius.

Palaikymo tinklas:

Rūpesčio, palaikymo poreikis - kai siaučia vidiniai uraganai, svarbu palaikyti artimus santykius su vyru, kuriam galėtume išsakyti savo jausmus ir leisti pasirūpinti, pagloboti. Labai svarbu, kad moterys išgyvenančios PNNS suprastų, kad tai yra dažnas reiškinys, kurį patiria daugybė moterų. Tam, kad PNNS išgyvenančios moterys jaustųsi geriau JAV yra kuriamos palaikymo grupės, kur renkasi tokius pačius ar panašius potyrius jaučiančios moterys. Svarbu pabrėžti, kad kai kurias moteris išgyvenančias PNNS simptomus, dalyvavimas tokiose grupėse ir klausymasis apie kitų moterų patiriamus išgyvenimus veikia neigiamai ir tik suintensyvina jų neigiamas emocijas. Tokiu atveju skatinama dalyvauti visuomeniniame, bendruomeniniame gyvenime, neužsidaryti namie (kiek tik įmanoma), dalyvauti mamų klubuose, kur galima tiesiog dalintis nauja patirtimi.

Pasikalbėti su kažkuo artimu ar žmogumi kuriuo galime pasitikėti visuomet yra gerai. Ypač tai veikia panikos atakų metu, kuomet neretai puolame skambinti artimam žmogui ir pajuntame, jog visa panika tarsi išgaravo. Skirkite laiko bendravimui su jums artimais žmonėmis. Ryšys ir palaikymas labai svarbūs tiek su vyru, tiek su kitomis moterimis, kurios gali padėti įsivardyti ir pasidalyti tuo, kas vyksta.

Partnerio vaidmuo:

Specialistai pabrėžia, jog būsimai mamai ypač svarbu tai, kas ją supa ir kiek ji gauna palaikymo iš būsimo vaikelio tėvo ir artimiausios aplinkos. Moters partnerio/vyro - būsimo tėčio vaidmuo, žinoma, yra labai svarbus tiek nėštumo metu, tiek ir gimus kūdikiui. Šiuolaikiniai tėčiai visaip stengiasi pagelbėti savo moteriai, patenkinti jos mitybos užgaidas, padėti buityje augant pilvukui. Su vyru skirkite laiko vienas kitam, sutvirtinkite ryšius, pakalbėkite apie savo baimes ir lūkesčius vienas kitam. Poros santykiai yra pagrindas, nuo kurio priklauso jūsų psichologinė būsena po gimdymo. Gimus kūdikiui, gyvenimas, rodos, pasikeičia kardinaliai. Pirmosios šešios savaitės - tai laikas, kai mažylis pripranta prie tėvų ir puikiai atpažįsta. Naujiems tėvams reikia priimti ir džiaugsmą, ir skausmą, ir naujus iššūkius. Pogimdyviniu metu mama gali greitai nugrimzti į nerimą ar pogimdyvinę psichozę. Norint išvengti pogimdyvinės depresijos, turi būti laikas, skirtas atskirai mamai ir tėčiui iškart po gimdymo. Vyras kasdien ar kas antrą dieną turi išleisti savo moterį pasivaikščioti bent valandą.

NIPT tyrimai:

O kad įsitikintumėte, jog jūsų vaisiaus sveikata yra puiki, rekomenduojame atlikti NIPT tyrimus, kurie yra neinvaziniai ir visiškai neturi įtakos jūsų ar jūsų vaisiaus sveikatai.

Kada Kreiptis Pagalbos į Specialistus?

Neretai vis dar visuomenėje klaidingai manoma, jog moteris viską gali įveikti viena - tiek emocijų chaosą, tiek fizinius negalavimus, juk ši dovana jai natūraliai duota. Tačiau su silpnumu tai neturi nieko bendra. Pirmas žingsnis sau padėti yra prisileisti mintį, jog toli gražu neesate silpnas. Svarbu suprasti, jog patiriant panikos priepuolius yra reikalinga specialisto pagalba ir susitvarkyti pačiam gali būti labai sunku. Todėl svarbu nebijoti kreiptis į tuos, kurie gali padėti.

Pogimdyminis nuotaikos ir nerimo sutrikimas (PNNS):

Ar žinojote, kad pogimdyminis nuotaikos ir nerimo sutrikimas (toliau - PNNS) yra viena dažniausiai pasitaikančių gimdymo komplikacijų, su kuria susiduria 1 iš 7 pagimdžiusių moterų? Pastaruoju metu visuomenė vis daugiau sužino apie pogimdyminę depresiją ir pripažįsta jos egzistavimą. Tačiau daugybė žmonių (įskaitant ir terapeutus) vis dar mažai žino apie PNNS, kuris apima platesnį spektrą emocinių būklių, tokių kaip: sunki depresija, padidėjęs nerimas, panikos priepuoliai ir kt.

Melancholija po gimdymo gali prasidėti praėjus vos kelioms dienoms po gimdymo ir tęstis kelias valandas, dienas arba ilgiau (iki dviejų savaičių), praeina savaime. Išgyvenant melancholiją po gimdymo, būna padidėjęs jautrumas, liūdesys, sutrikimo jausmas ir kiti sunkumai nėra pastovūs. Būsena dienos eigoje gali keistis sulaukus artimųjų palaikymo, atsitraukus nuo kūdikio, pailsėjus. Pajautus šiuos simptomus, rekomenduojama nedelsiant kreiptis pagalbos. Negydoma depresija po gimdymo gali labai pasunkėti ir būti pavojinga gyvybei.

Psichozė po gimdymo išsivysto per pirmąsias dvi savaites po gimdymo, yra gerokai retesnė. Tai kur kas sunkesnė neseniai gimdžiusios moters būsena. Artimieji tai nesunkiai pastebi, nes moteris pradeda elgtis neįprastai ar net keistai (gali matyti ir girdėti tai, ko nėra, visiškai nesidomėti arba neadekvačiai elgtis su kūdikiu, būti stipriai užsisklendusi ir atsiribojusi, vangi arba, priešingai, nustoti miegoti, tapti perdėtai energinga, netinkamu metu arba nuolatos užsiimti namų ruošos darbais).

Profesionali pagalba ir gydymas:

Jei kamuoja nerimas, kurį sukėlė aiškiai žinomos priežastys, tokia vidinė būsena praeis išsisprendus situacijai. Tačiau jei nerimas jaučiamas be jokios priežasties ir trunka ilgą laiką, tokia būsena gali privesti iki panikos atakų. Gydytojas (visų pirma, šeimos arba jūsų nėštumą prižiūrintį) reikėtų kreiptis, jeigu nerimas labai pablogina jūsų fizinę ir emocinę savijautą, menkina gyvenimo kokybę, kenkia jūsų santykiams su aplinkiniais. Gydytojas, atsižvelgęs į jūsų simptomus, jų intensyvumą, dažnumą, pasiūlys galimus sprendimo būdus.

Panikos priepuolių gydymas gali būti dvejopas: psichologinis ir medikamentinis. Pastarasis taikomas gydymo pradžioje, atvejais, kai panikos atakos kartojasi dažnai ir intensyviai. Psichoterapijos metodas taikomas tiek suaugusiesiems, tiek vaikams. Užsiėmimų tikslas - suprasti ir atrasti panikos priepuolio priežastis, padėti įveikti pasikartojančias panikos atakas. Geriausia yra taikyti tiek psichologinį, tiek medikamentinį gydymą, nes vaistai gali tik nuslopinti panikos atakos simptomus, bet priežastis išsiaiškinti padeda psichologinis gydymo būdas.

Dažnai panikos atakų ištikti žmonės pasikliauja raminamaisiais tarsi vieninteliu patikimu situacijos sprendimo būdų. Patarčiau raminamųjų vengti, kadangi tampame priklausomi nuo jų sukeliamo „saugumo jausmo“. Neretai šiais laikais panikos sutrikimai gydomi medikamentiniais vaistais ir tikimąsi visiško pasveikimo. Tačiau vaistai labai dažnai nepadeda ir neišsprendžia nerimo priepuolių. Geresniais už cheminius vaistus dažnai būname mes patys sau, žinodami kaip sau padėti ir gilindamiesi į savo vidų. Visi anksčiau aptarti panikos atakų įveikimo metodai tinkami savipagalbai nerimo priepuolių metu - dažnai pasitarnauja mums labiau nei antidepresantai.

Daugelis tradicinę mediciną palaikančių specialistų mano, jog panikos priepuoliai ir homeopatiniai vaistai yra nesuderinami. Jie teigia, kad šis metodas labiau veikia kaip placebas, nes pagrįstas vidiniu paciento asmenybės požiūriu. Tačiau homeopatijos šalininkai teigia priešingai, jog minimalios įvairių veikliųjų homeopatinių medžiagų dozės sukelia apsauginius organizmo procesus. Todėl panikos priepuolius rekomenduoja palengvinti homeopatiniais vaistais, susidedančiais iš natūralių, gamtoje randamų augalų, tokių kaip valerijono šaknis, raudonžiedė pasiflora, melisa, apynių spurgai ir pan.

Pagalbos šaltiniai:

• Psichikos sveikatos centrai teikia medicinos psichologo, psichiatro konsultacijas, atlieka diagnostiką visose savivaldybėse. Nemokamos (draustiems asmenims), be siuntimo.
• Mobilios krizių įveikimo komandos, esant psichologinei krizei šeimoje ar organizacijoje, teikia konsultacinę pagalbą telefonu, prireikus psichologų komanda teikia pagalbą vietoje. 1815 I-V 8-20 val., www.kriziukomanda.lt.
• Mamos linija - Anoniminė emocinė parama.
• „PROGRAMĖLĖ „RAMU“ - tai skubi pagalba panikos atakos metu, kuri visada su tavimi.

Matai ir Klaidingi Įsitikinimai Nėštumo Metu

Įvairių mitų, besilaukiant kūdikio, visada buvo ir bus. Jie turbūt perduodami iš kartos į kartą. Tačiau kiekviena moteris nusprendžia - tikėti jais ar ne.

Dažniausi mitai:

• Jei megsiu nėštumo metu, virkštelė gali apsivyti aplink kūdikio kaklą.
• Nėštumo metu moteris negali kilnoti rankų. Tame gali būti šiek tiek tiesos, jei nėščiosios kasdienis darbas susijęs su nuolatiniu rankų pakėlimu (pvz. gal jai reikia prekes sandėliuoti ir dėlioti į lentynas ir pan.) - tai gali turėti šiek tiek įtakos pilvo raumenų įsitempimui ir gimdos susitraukimams.
• Nėščiosios pilvuko dydis bei forma susiję su vaikelio lytimi. Tai susiję su moters fiziologija.

Šie mitai gali sukelti nereikalingą nerimą, todėl svarbu atsiriboti nuo nepagrįstos informacijos ir pasikliauti specialistų patarimais.

tags: #pykcio #priepuoliai #nestumo #metu

• Kaip valdyti 3 metų vaiko isterijas
• Atraskite jaukias žiemos istorijas
• Mezgimo idėjos dovanoms kūdikiui
• Sužinokite daugiau apie gyvūnų gerovę Lietuvoje
• Peržiūrėti ikimokyklinio ugdymo įstaigas