Nėštumas - ypatingas laikotarpis moters gyvenime, atnešantis ir palaimingo laukimo pojūtį, tačiau kartu ir begalę tiek fizinių, tiek psichologinių iššūkių. Nėščios moterys turėtų kaip įmanoma labiau vengti stresinių situacijų, nerimo ir kitų neigiamų pojūčių dėl savo sveikatos ir vaisiaus būklės. Tačiau to visiškai išvengti neįmanoma. Su panikos priepuoliais, stresinėmis situacijomis ir padidėjusiu jautrumu galima susidoroti konstruktyviai. Jei nekontroliuosite savo emocijų ir elgesio, galite pakenkti sau ir savo dar negimusiam kūdikiui. Kaip nusiraminti, kai jus kamuoja emocijų pliūpsnis, jaučiate oro trūkumą, pykinimą, o kartais sutrinka net regėjimas? Priešingai nei atrodo, tai nėra taip sunku. Nervų kontrolė, ypatingai nėštumo metu, yra svarbi jūsų sveikatai, o tuo pačiu ir vaisiui.
Besilaukdama vaikelio moteris tampa jautresnė, atrodo, emocijų kyla daugiau, jos stipresnės: nuo laimės iki graudulio be priežasties. Į antrą nėštumo pusę moteris pradeda lėtėti, tampa sunku greitai galvoti, ką nors nuspręsti, priimti didelius informacijos srautus, žmonės gali pradėti varginti, erzinti, moteris gali jautriau reaguoti į reakcijas, komentarus. Apima vis stipresnis noras atsiriboti. Prieš gimdymą tai vadinama „lizdo sukimo“ etapu. Būtent jautri, emocionali mama gali užmegzti santykį su vaikeliu. Tam tikra prasme moters smegenyse aktyvuojasi limbinė sistema ir emocinės smegenys, kurios ir padės suprasti vaikelį.
Kūne vykstančius pokyčius mums lengviau priimti kaip vykstančius savaime, tačiau tai, kas vyksta su mūsų psichika, su mūsų emocijomis, atrodo, kad yra mūsų „klaidos“, esame kalti, negalėdami jų kontroliuoti. Svarbu įsisąmoninti, jog psichika ruošiasi dideliam pokyčiui ir keičiasi, kad galėtume sukurti ryšį su vaikeliu. Tai priimti nelengva, bet labai svarbu. Padidėjęs jautrumas ir verksmingumas, kurį kartais moterys priima kaip „išskydimą“, silpnumą ir reaguoja į jį jausdamos gėdą bei kaltę. Tačiau būtent taip mes ruošiamės tapti jautriomis mamomis, kurios instinktyviai jaus savo mažylį ir galės atliepti jo poreikius.
Panikos atakos arba dar kitaip vadinamas, nerimo sutrikimas - ypač dažnas reiškinys ištinkantis iš pažiūros atrodytų sveikus, jaunus ir darbingus žmones. Panikos priepuolis - tai spontaniška, epizodiškai atsirandanti būsena, pasireiškianti stipriais baimės ir nerimo sukeltais jausmais. Dažniausiai panikos priepuoliai užklumpa žmogų kasdienėse situacijose, kuriose nėra realaus pavojaus ar konkrečios priežasties, galinčios išprovokuoti didelį baimės jausmą. Nors nerimą, stresą ir įtampą patiria daugelis žmonių, išsivystęs patologinis nerimas pasireiškia net ir tada, kai realios priežasties tam nėra. Panikos priepuolis gali trukti nuo kelių iki keliolikos minučių, retais atvejais iki pusvalandžio. Panikos priepuoliai gali kartotis ir keletą kartų per parą. Šis sutrikimas dažniausiai prasideda 20-40 metų žmonėms, dažniau moterims.
Panikos priepuolis dažniausiai kyla staiga ir nesant aiškios priežasties. Tuo metu žmogus negali paaiškinti, ko jis bijo. Dažniausiai tokia didelė baimė ir nerimas pasireiškia ne namuose, o esant viešose vietose, pavyzdžiui, prekybos centre, važiuojant liftu ar panašiose vietose. Pagrindiniai panikos priepuolių simptomai, kurie pasireiškia panikos atakos metu:

Nerimo nėštumo metu priežastys yra skirtingos: vienos moterys nerimauja dėl paties nėštumo fakto, pavyzdžiui, jeigu nėštumas buvo neplanuotas. Kitas gąsdina jų sveikatos būklė (ypač jeigu nėštumas nėra labai lengvas ir kamuoja stiprus pykinimas, pasireiškia nėščiųjų anemija, diabetas ar kt.), besikeičiantis kūnas. Dauguma nėštumo metu juntamų ir nerimą galinčių sukelti simptomų (pavyzdžiui, nugaros skausmas, pilvo skausmas arba maudimas, pasunkėjęs kvėpavimas ir kt.) yra visiškai normalūs, susiję su kūne vykstančiais pokyčiais.
Panikos sutrikimą gali išprovokuoti tiek psichologinės, tiek ir fiziologinės priežastys.
Psichologiniai faktoriai - tai per žmogaus gyvenimą susikaupę tam tikri sunkūs išgyvenimai, kurie priveda prie panikos priepuolio. Nėštumo metu tai apima:
Kalbant apie fiziologines priežastis, teigiama, kad smegenyse esančių cheminių medžiagų pusiausvyros sutrikimai gali lemti panikos priepuolių išsivystymą. Įtakos gali turėti ir paveldimumas bei vaikystės patirtys. Taip pat panikos priepuolių atsiradimą gali paskatinti:
Panikos priepuolį patyrę žmonės labai nerimauja, jog jis vėl gali pasikartoti, ir tokiu būdu patiriamas stresas gali iššaukti kitą priepuolį.
Mūsų reakcija ir elgsena ištikus nerimo priepuoliui yra vienas svarbiausių veiksnių nulemiančių ar šis emocijų proveržis dar labiau suaktyvės ar atvirkščiai, greitai nuslūgs. Natūralu, kad pirmą kartą susidūrus su panikos ataka reakcija dažniausiai nebūna adekvati ir žmogus išsigąsta. Taigi, jis šio patyrimo ypač baiminasi ir pradeda gyventi tarsi kalėjime nuolat galvodamas „kada tai vėl įvyks“? Tačiau šis mąstymo būdas nėra teisingas norint išvengti nerimo priepuolių. Siekiant neišgąsdinti, o atvirkščiai - nuraminti protą, patartina vadovautis ne mus taip dažnai gyvenime vedančia baime, o PASITIKĖJIMU.
Stresas didesniu ar mažesniu mastu paliečia visus, nepriklausomai nuo amžiaus ir padėties. Pasiduoti stresui ir tiesiog į tai numoti ranka gali būti rizikinga. Tokie simptomai kaip rėmuo, pulsuojantys smilkiniai, vidurių užkietėjimas ir padidėjęs rankų prakaitavimas sukelia rimtesnių sutrikimų nei jūs galite pagalvoti. Jei jaučiate, kad stresas, padidėjęs nervingumas ar jautrumas ima viršų, turite stengtis kuo greičiau nusiraminti ir grįžti į ramybės būseną. Kad susidorėtumėte su kylančiu stresu ir nerimo priepuoliais, turite pašalinti jų priežastis. Svarbiausia - nepamiršti rūpintis savimi ir ieškoti palaikymo.
Gerai išsimiegoti nėštumo metu gali būti sudėtinga, o kai tik kūdikis išvysta šį pasaulį, gerai ir netrukdomai išsimiegoti yra beveik neįmanoma. Gero miego higienos praktikavimas - toks kaip: miego rutinos įsivedimas, lovos naudojimas tik miegui ir seksui, vengimas vartoti kofeiną antrojo dienos pusėje, - yra puiki pradžia. Jei yra galimybė gauti pagalbos naktimis iš savo antrosios pusės, kitų artimųjų ar auklės, reikia drąsiai tos pagalbos paprašyti. Galima susidaryti kėlimosi „pamainas“. Svarbiausia, kad mama galėtų bent kelias valandas (4-5 val.) nepertraukiamai miegoti nakties metu.
Daugybė atliktų tyrimų įrodo, kad fizinė veikla, mankšta ir sportas yra puikus būdas nuotaikai pagerinti ir nerimui sumažinti. Tyrimais įrodyta, kad sportas mažina net ir depresijos simptomus. Iškarto po to, kai po apsilankymo pas jus prižiūrinčią gydytoją, ji patikina, kad sportuoti ar užsiimti fizine veikla yra saugu, reikia pradėti. Svarbu nepersistengti ir pradėti mažais žingsneliais, nedideliais krūviais. Pradėkite nuo 5-10 min. pasivaikščiojimo gryname ore (net ir kartu su mažyliu, jei tai būtina), tikrai nebūtina iš karto nubėgti 5 kilometrų ar užsiimti intensyvia 45 minučių treniruote. Žingsnis po žingsnio ilginkite savo pasivaikščiojimus ar didinkite mankštos laiką ir krūvius.
Rūpesčio, palaikymo poreikis - kai siaučia vidiniai uraganai, svarbu palaikyti artimus santykius su vyru, kuriam galėtume išsakyti savo jausmus ir leisti pasirūpinti, pagloboti. Labai svarbu, kad moterys išgyvenančios PNNS suprastų, kad tai yra dažnas reiškinys, kurį patiria daugybė moterų. Tam, kad PNNS išgyvenančios moterys jaustųsi geriau JAV yra kuriamos palaikymo grupės, kur renkasi tokius pačius ar panašius potyrius jaučiančios moterys. Svarbu pabrėžti, kad kai kurias moteris išgyvenančias PNNS simptomus, dalyvavimas tokiose grupėse ir klausymasis apie kitų moterų patiriamus išgyvenimus veikia neigiamai ir tik suintensyvina jų neigiamas emocijas. Tokiu atveju skatinama dalyvauti visuomeniniame, bendruomeniniame gyvenime, neužsidaryti namie (kiek tik įmanoma), dalyvauti mamų klubuose, kur galima tiesiog dalintis nauja patirtimi.
Pasikalbėti su kažkuo artimu ar žmogumi kuriuo galime pasitikėti visuomet yra gerai. Ypač tai veikia panikos atakų metu, kuomet neretai puolame skambinti artimam žmogui ir pajuntame, jog visa panika tarsi išgaravo. Skirkite laiko bendravimui su jums artimais žmonėmis. Ryšys ir palaikymas labai svarbūs tiek su vyru, tiek su kitomis moterimis, kurios gali padėti įsivardyti ir pasidalyti tuo, kas vyksta.
Specialistai pabrėžia, jog būsimai mamai ypač svarbu tai, kas ją supa ir kiek ji gauna palaikymo iš būsimo vaikelio tėvo ir artimiausios aplinkos. Moters partnerio/vyro - būsimo tėčio vaidmuo, žinoma, yra labai svarbus tiek nėštumo metu, tiek ir gimus kūdikiui. Šiuolaikiniai tėčiai visaip stengiasi pagelbėti savo moteriai, patenkinti jos mitybos užgaidas, padėti buityje augant pilvukui. Su vyru skirkite laiko vienas kitam, sutvirtinkite ryšius, pakalbėkite apie savo baimes ir lūkesčius vienas kitam. Poros santykiai yra pagrindas, nuo kurio priklauso jūsų psichologinė būsena po gimdymo. Gimus kūdikiui, gyvenimas, rodos, pasikeičia kardinaliai. Pirmosios šešios savaitės - tai laikas, kai mažylis pripranta prie tėvų ir puikiai atpažįsta. Naujiems tėvams reikia priimti ir džiaugsmą, ir skausmą, ir naujus iššūkius. Pogimdyviniu metu mama gali greitai nugrimzti į nerimą ar pogimdyvinę psichozę. Norint išvengti pogimdyvinės depresijos, turi būti laikas, skirtas atskirai mamai ir tėčiui iškart po gimdymo. Vyras kasdien ar kas antrą dieną turi išleisti savo moterį pasivaikščioti bent valandą.
O kad įsitikintumėte, jog jūsų vaisiaus sveikata yra puiki, rekomenduojame atlikti NIPT tyrimus, kurie yra neinvaziniai ir visiškai neturi įtakos jūsų ar jūsų vaisiaus sveikatai.

Neretai vis dar visuomenėje klaidingai manoma, jog moteris viską gali įveikti viena - tiek emocijų chaosą, tiek fizinius negalavimus, juk ši dovana jai natūraliai duota. Tačiau su silpnumu tai neturi nieko bendra. Pirmas žingsnis sau padėti yra prisileisti mintį, jog toli gražu neesate silpnas. Svarbu suprasti, jog patiriant panikos priepuolius yra reikalinga specialisto pagalba ir susitvarkyti pačiam gali būti labai sunku. Todėl svarbu nebijoti kreiptis į tuos, kurie gali padėti.
Ar žinojote, kad pogimdyminis nuotaikos ir nerimo sutrikimas (toliau - PNNS) yra viena dažniausiai pasitaikančių gimdymo komplikacijų, su kuria susiduria 1 iš 7 pagimdžiusių moterų? Pastaruoju metu visuomenė vis daugiau sužino apie pogimdyminę depresiją ir pripažįsta jos egzistavimą. Tačiau daugybė žmonių (įskaitant ir terapeutus) vis dar mažai žino apie PNNS, kuris apima platesnį spektrą emocinių būklių, tokių kaip: sunki depresija, padidėjęs nerimas, panikos priepuoliai ir kt.
Melancholija po gimdymo gali prasidėti praėjus vos kelioms dienoms po gimdymo ir tęstis kelias valandas, dienas arba ilgiau (iki dviejų savaičių), praeina savaime. Išgyvenant melancholiją po gimdymo, būna padidėjęs jautrumas, liūdesys, sutrikimo jausmas ir kiti sunkumai nėra pastovūs. Būsena dienos eigoje gali keistis sulaukus artimųjų palaikymo, atsitraukus nuo kūdikio, pailsėjus. Pajautus šiuos simptomus, rekomenduojama nedelsiant kreiptis pagalbos. Negydoma depresija po gimdymo gali labai pasunkėti ir būti pavojinga gyvybei.
Psichozė po gimdymo išsivysto per pirmąsias dvi savaites po gimdymo, yra gerokai retesnė. Tai kur kas sunkesnė neseniai gimdžiusios moters būsena. Artimieji tai nesunkiai pastebi, nes moteris pradeda elgtis neįprastai ar net keistai (gali matyti ir girdėti tai, ko nėra, visiškai nesidomėti arba neadekvačiai elgtis su kūdikiu, būti stipriai užsisklendusi ir atsiribojusi, vangi arba, priešingai, nustoti miegoti, tapti perdėtai energinga, netinkamu metu arba nuolatos užsiimti namų ruošos darbais).
Jei kamuoja nerimas, kurį sukėlė aiškiai žinomos priežastys, tokia vidinė būsena praeis išsisprendus situacijai. Tačiau jei nerimas jaučiamas be jokios priežasties ir trunka ilgą laiką, tokia būsena gali privesti iki panikos atakų. Gydytojas (visų pirma, šeimos arba jūsų nėštumą prižiūrintį) reikėtų kreiptis, jeigu nerimas labai pablogina jūsų fizinę ir emocinę savijautą, menkina gyvenimo kokybę, kenkia jūsų santykiams su aplinkiniais. Gydytojas, atsižvelgęs į jūsų simptomus, jų intensyvumą, dažnumą, pasiūlys galimus sprendimo būdus.
Panikos priepuolių gydymas gali būti dvejopas: psichologinis ir medikamentinis. Pastarasis taikomas gydymo pradžioje, atvejais, kai panikos atakos kartojasi dažnai ir intensyviai. Psichoterapijos metodas taikomas tiek suaugusiesiems, tiek vaikams. Užsiėmimų tikslas - suprasti ir atrasti panikos priepuolio priežastis, padėti įveikti pasikartojančias panikos atakas. Geriausia yra taikyti tiek psichologinį, tiek medikamentinį gydymą, nes vaistai gali tik nuslopinti panikos atakos simptomus, bet priežastis išsiaiškinti padeda psichologinis gydymo būdas.
Dažnai panikos atakų ištikti žmonės pasikliauja raminamaisiais tarsi vieninteliu patikimu situacijos sprendimo būdų. Patarčiau raminamųjų vengti, kadangi tampame priklausomi nuo jų sukeliamo „saugumo jausmo“. Neretai šiais laikais panikos sutrikimai gydomi medikamentiniais vaistais ir tikimąsi visiško pasveikimo. Tačiau vaistai labai dažnai nepadeda ir neišsprendžia nerimo priepuolių. Geresniais už cheminius vaistus dažnai būname mes patys sau, žinodami kaip sau padėti ir gilindamiesi į savo vidų. Visi anksčiau aptarti panikos atakų įveikimo metodai tinkami savipagalbai nerimo priepuolių metu - dažnai pasitarnauja mums labiau nei antidepresantai.
Daugelis tradicinę mediciną palaikančių specialistų mano, jog panikos priepuoliai ir homeopatiniai vaistai yra nesuderinami. Jie teigia, kad šis metodas labiau veikia kaip placebas, nes pagrįstas vidiniu paciento asmenybės požiūriu. Tačiau homeopatijos šalininkai teigia priešingai, jog minimalios įvairių veikliųjų homeopatinių medžiagų dozės sukelia apsauginius organizmo procesus. Todėl panikos priepuolius rekomenduoja palengvinti homeopatiniais vaistais, susidedančiais iš natūralių, gamtoje randamų augalų, tokių kaip valerijono šaknis, raudonžiedė pasiflora, melisa, apynių spurgai ir pan.

Įvairių mitų, besilaukiant kūdikio, visada buvo ir bus. Jie turbūt perduodami iš kartos į kartą. Tačiau kiekviena moteris nusprendžia - tikėti jais ar ne.
Šie mitai gali sukelti nereikalingą nerimą, todėl svarbu atsiriboti nuo nepagrįstos informacijos ir pasikliauti specialistų patarimais.
tags: #pykcio #priepuoliai #nestumo #metu