Nervinis tikas vaikams: priežastys, simptomai ir gydymas
Nervinis tikas - tai staigūs, nevalingi, atskirų raumenų ar jų grupių susitraukimai, kurie gali kartotis nuo kelių iki keliasdešimties kartų per dieną. Dažniausiai šis sutrikimas prasideda 3-7 metų amžiaus vaikams. Nors tiksli priežastis nėra žinoma, manoma, kad tikus išprovokuoja stresas. Dažnai nervinių tikų atsiradimas siejamas su darželio ar mokyklos lankymo pradžia, išgąsčiu, tėvų konfliktais, skyrybomis ar išvykimu. Nerviniai tikai skirstomi į motorinius (kai stebimas nevalingas judesys) ir garsinius (kai skleidžiami nevalingi garsai).
Tikai - tai nevalingi, staigūs, neritmingi, pasikartojantys, netikslingi raumenų judesiai arba nevalingi ir betiksliai garsai. Tikai gali būti paprastieji ir kompleksiniai (apimantys ne vieną, o keletą raumenų grupių). Pagal trukmę jie skirstomi į trumpalaikius ir lėtinius (kai tęsiasi ilgiau nei metus). Tiks turintys vaikai dažnai būna ramūs, stengiasi viską daryti tvarkingai, nepriekaištingai, teisingai ir gerai. Juos reikia padrąsinti būti laisvesnius, leisti sau klysti, dūkti, piešti makaliūziškai, dainuoti, groti, šokti laisvai (ne tik taip, kaip esi mokomas), improvizuoti.
Nervinių tikų klasifikacija ir simptomai
Nerviniai tikai gali pasireikšti įvairiai. Dažniausiai jie prasideda galvos ir kaklo srityje, tačiau gali nusileisti ir žemyn.
Motorinis tikas
Tai nevalingas ir staigus veido, galūnių ar liemens raumenų susitraukimas, dėl kurio atitinkamoje kūno vietoje kyla judesys. Jie gali būti labai įvairūs. Dažniausiai pasitaikantys paprastieji judesių tikai yra mirksėjimas, nevalingos grimasos, kaktos, viršugalvio, kaklo, pečių trūkčiojimas. Kiti motorinio tiko pavyzdžiai: akių vartymas, lūpų laižymas, pliaukšėjimas liežuviu, išsižiojimas, nosies suraukimas, liežuvio kaišiojimas, kaklo pasukimas, gūžčiojimas. Sudėtingas tikas - retesnis. Pasireiškia keliose raumenų grupėse, todėl kartais atrodo, kad atliekami judesiai lyg ir turi prasmę. Kartais jie tokie gluminantys, kad aplinkiniams net sunku patikėti, jog vaikas juos daro netyčia (pvz., suploja rankomis, pašoka ir apsisuka). Kiti sudėtingų nervinių tikų pavyzdžiai: kūno trankymas, drabužių kramtymas ar tampymas, gnaibymasis, spardymasis, šokinėjimas, daiktų uostymas, daiktų mėtymas, plėšymas, vaikščiojimas ant pirštų galų.
Garsinis tikas
Jei raumenų susitraukimas įvyksta kalbos raumenų grupėje, kyla nevalingi garsai arba garsinis tikas. Paprastieji vokaliniai tikai - atitinkamai greiti beprasmiai garsai (šniurkščiojimas, krenkštimas, kriuksėjimą, lojimą ar cypimą primenantys garsai). Garsinio tiko pavyzdžiai: kosčiojimas, krenkštimas, šnarpštimas, kriuksėjimą, atsidusimas, žagsėjimas, šnypštimas, dejavimas, triukšmingas kvėpavimas, prunkštimas. Labai dažnai nuolat kosčiojantis, krenkščiantis ar šnarpščiantis vaikas siunčiamas pas ausų, nosies ir gerklės gydytoją, įtariant viršutinių kvėpavimo takų infekciją. O dūsaujantis ar giliai kvėpuojantis vaikas gali priminti sergantįjį astma. Jei vaiko paklausiame, kodėl jis taip daro, tikėtina, kad jis atsakys: „Trūksta oro”. Kompleksiniai vokaliniai tikai - tai skiemenų, žodžių ar ištisų frazių, keistų žodžių sekų kartojimas. Tam tikri kompleksiniai tikai turi nusistovėjusius pavadinimus: palilalija - savų žodžių kartojimas, echolalija / echopraksija - kažkieno kito žodžių ar veiksmų kartojimas, koprolalija / kopropraksija - keikimasis arba nešvankių gestų rodymas.
Kombinuotas motorinis ir balsinis tikas
Būna, kai vaikui pasireiškia ir motorinis, ir balsinis tikas. Šis sutrikimas kur kas retesnis, vadinamas Tureto sindromu. Jeigu yra kompleksinis motorinis tikas, apimantis daugiau nei vieną raumenų grupę ir dar prisideda tikas, kuris pasireiškia kokiais nors garsais, galima įtarti Tiureto sindromą. Tai labai retas sindromas, kuris kamuoja maždaug 1 proc. mokyklinio amžiaus berniukų ir 0,1 proc. mergaičių. Galima pasakyti, kad tai tikų „rinkinys“, apimantis veido raumenis ir plintantis per kitas raumenų grupes: kaklą, sprandą, rankas, o kartais ir kojas (gali atsirasti nevalingi šuoliukai) ir vokalizacija.
Nervinių tikų priežastys
Nervinių tikų kilmė šiandien dar nėra visai aiški. Manoma, kad kai kurios smegenų dalys gamina per daug nervų galūnes dirginančių medžiagų. Neretai išsiaiškinama, kad panašių atvejų būta giminėje, todėl manoma, jog paveldimumas ir genetiniai veiksniai vaidina didelį vaidmenį. Jei tėvai kentėjo nuo nervinio tiko, vaikams paveldėti šį sutrikimą - 50 proc. tikimybė. Kartais tėvai nevalingų judesių vaikystėje neprisimena, nes jie galėjo būti trumpalaikiai ir neužstrigti atmintyje arba buvo palaikyti maivymuisi, tad niekas nekreipė į juos dėmesio.
Pagrindinė šio sutrikimo atsiradimo priežastis - jog smegenų dalys pagamina per didelį kiekį nervų galūnėles dirginančių medžiagų. Nervinis tikas - tai greiti bei nevalingi pavieniai raumenų arba jų grupių susitraukimai. Nervinis tikas gali kartotis vos kelis kartus per dieną, tačiau tokių epizodų gali būti ir kelios dešimtys. Paprastai nervinis tikas prasideda vaikui sulaukus 3-7 metų. Dažniau nerviniai tikai vargina berniukus. Svarbu žinoti, kad sutrikimas niekada nepasireiškia miego metu.
Manoma, kad tikus paskatina tam tikri motorinės sistemos sutrikimai. Pati motorinė sistema labai sudėtinga, ji susideda iš vadinamosios piramidinės sistemos ir ekstrapiramidinės. Manoma, kad tikai yra susiję su ekstrapiramidinės sistemos sutrikimu. Tie vaikai, kurie turi tikų, neretai turi emocinių arba psichikos bėdų, yra patyrę smarkių išgyvenimų, nerimą. „Nenormalūs“ judesiai dažniausiai ir būna susiję su kokia nors socialine įtampa. Tad jeigu vaikas jaučia didesnę įtampą, gali padažnėti ir tikai. Antra vertus, yra ir tokių, kurie daugiau pasireiškia esant ramybės būsenai, pavyzdžiui, kai vaikas nuobodžiauja. Tai labiau būdinga Tiureto sindromui.
Tiko eiga ir trukmė
Tikams būdinga banguojanti eiga. Būna savaiminių pablogėjimų (tikų padaugėja) ir pagerėjimų (sumažėja). Jie gali kuriam laikui visai išnykti (pvz., savaitei ar mėnesiui), po kiek laiko vėl atsirasti. Be to, vienus tikus gali pakeisti kiti, pvz., mirksėjimą - grimasavimas, kosčiojimą - šniurkščiojimas ir pan.
Nervinio tiko trukmė - nežinoma: jis gali tęsti ir kelias dienas, savaites, ir nereguliariai, epizodiškai pasireikšti kelerius metus ar net visą gyvenimą. KlasifikacijaTikus galima suskirstyti į motorinius, vokalinius, paprastuosius ir kompleksinius. Paprastieji motoriniai tikai - tai trumpi, betiksliai, staigūs judesių fragmentai (pvz., mirksėjimas). Paprastieji vokaliniai tikai - atitinkamai greiti beprasmiai garsai (šniurkščiojimas, krenkštimas, kriuksėjimą, lojimą ar cypimą primenantys garsai). Kompleksiniai motoriniai tikai trunka ilgiau, apima daugiau raumenų grupių (kasymasis, kramtymas, vaipymasis), gali priminti tikslingus judesius (daiktų ar savęs čiupinėjimas). Kompleksiniai vokaliniai tikai - tai skiemenų, žodžių ar ištisų frazių, keistų žodžių sekų kartojimas.
Tikų eiga banguojanti: su pagerėjimais, net iki visiško jų išnykimo, ir pablogėjimais. Daugiausiai pasitaiko trumpalaikių, greitai praeinančių tikų. Kartais eiga būna lėtinė, kaitos atvejais tikai sunkėja, daugėja, keičiasi. Tais atvejais, kai reiškiasi dauginiai judesių ir vienas ar keli balso tikai (nebūtinai tuo pačiu metu), jie vadinami kombinuotaisiais balso ir dauginiais judesių tikais, arba Gilles de la Tourette sindromu.
Kada reikalingas gydymas?
Nėra jokių specifinių tyrimų, patvirtinančių tikų diagnozę. Bet gydytojas gali rekomenduoti kai kuriuos tyrimus, siekdamas paneigti ir atmesti kitų ligų įtarimus. Beveik visi vaikai pasveiksta savaime, todėl gydymas nėra būtinas. Bet kiekvienu atveju dėl gydymo priimamas individualus sprendimas, atsižvelgiant į vaiko ir tėvų poreikius. Gydymas turi prasmę, jeigu tikai labai išreikšti ar gluminantys, jeigu jie sutrikdo įprastą šeimos gyvenimo ritmą, jeigu vaikas labai jautrus, o stresas akivaizdžiai pablogina būklę.
Paprastieji motoriniai ir vokaliniai tikai pasitaiko gana dažnai ir paprastai per keletą mėnesių praeina. Jeigu nepraeina savaime, būtina pasikonsultuoti su vaikų neurologu. Tikas, kuris nepraeina per kelis mėnesius, jau vadinamas lėtiniu motoriniu tiku, arba daugybiniu motoriniu. Jie pasitaiko rečiau ir turi tendenciją kartotis arba išlikti ilgiau. Juos dažniausiai reikia gydyti.
Nervinis trūkčiojimas ar tikai? Kaip sužinoti, ar jūsų vaiko nervinis įprotis gali būti kažkas daugiau
Gydymo metodai
Specifinio vaisto, slopinančio tikus, nėra. Skiriama raminamųjų preparatų, o atitinkamą vaistą ir jo dozę parenka gydytojas. Gydymas pradedamas nuo švelnesnių žolinių preparatų („Notta”, „Sedalia”), jei nesulaukiama jokio efekto, skiriama stipriau veikiančių vaistų (trankseno, tiapridalio ir kt.). Kartais vaikai siunčiami į psichologo konsultaciją. Beje, neretai jos prireikia ir tėvams, ypač jei šeimoje yra tarpusavio santykių ar kitų problemų.
Tikus gydyti galima ne tik vaistais, bet ir kitais būdais. Svarbu sukurti vaiko poreikius atitinkančią aplinką, vengti psichosocialinių stresorių. Rekomenduojama mažinti laiką televizijos laidoms žiūrėti ir žaisti kompiuteriu, ypač vengti įtampos, smurtinių, gąsdinančių laidų, filmų, žaidimų. Patartina ieškoti ramių, vaikui patinkančių, iniciatyvumą, kūrybingumą skatinančių, bendravimo įgūdžius gerinančių veiklų. Kartu aptariama auklėjimo ir tėvų bei aplinkinių reagavimo į vaiko tikus taktika. Labai tinka žaidimų, dailės, muzikos terapija, kvėpavimo, atsipalaidavimo pratimai. Dažnai šių priemonių pakanka įveikti tikus.
Tais atvejais, jei tikai labai stiprūs arba lėtiniai, kartais gydoma ir vaistais. Ypač tais atvejais, kai tikai yra labai ryškūs ar neįprasto pobūdžio, kliudo vaikui, sukelia daug emocinių ir bendravimo sunkumų. Sunkių, lėtinių tikų atvejais gali būti naudingos tarpusavio paramos grupės paaugliams ir jų tėvams.
Tėvų vaidmuo
Tėvai, pastebėję nevalingus bet kurios vaiko veido dalies trūkčiojimą, padažnėjusį mirksėjimą, akių vartymą, traukiamus pečius ir pan. labai sunerimsta. Geriau to nedarykite, nes vaikas patiria stresą dėl to, kad jam nesiseka susivaldyti. Sunku ar nesunku tuo patikėti, bet reikėtų tiesiog palikti vaiką ramybėje ir stengtis nekreipti dėmesio į jo judesius. Jei vaikui nuolat primenamas jo sutrikimas (nesvarbu, ar drausminant, ar guodžiant), tai verčia jį jausti įtampą. Reikėtų stebėti, kokios situacijos išprovokuoja tikus, ir pagal galimybes jų vengti. Pvz., jei vaikas ima dažniau „tampytis” pasėdėjęs prie kompiuterio, ribokite laiką prie ekrano. Kitiems vaikams tikus provokuoja stiprios emocijos: buvimas svečiuose, triukšmingi gimtadieniai, dalyvavimas koncertuose. Bet jeigu vaiko tai netrikdo, nuo išorinio pasaulio apriboti jo nereikėtų.
Tėvams svarbu kurti vaiko poreikius atitinkančią aplinką, vengti psichosocialinių stresorių. Atsižvelgiant į vaiko amžių, supratingumą, būtina ir pačiam vaikui paaiškinti apie tikus, nuraminti, parinkti tinkamą reagavimo į savo ligos požymius taktiką.
Ar tikrai reikia gydyti?
Kartais tėvai klausia: „O jeigu negydysim, gal vaikas visą gyvenimą trauksis?” Deja, įrodyta, kad gydymas vaikystėje neturi įtakos vaiko ateičiai. Pasveiksta apie 90 proc. vaikų, nepriklausomai nuo to, ar jie buvo gydomi, ar ne. Daugumai vaikų tikai savaime baigiasi sulaukus paauglystės. Kai kuriems, deja, jie išlieka ir suaugus.
Dauguma vaikų pasveiksta savaime. Dažniausiai tikai praeina sulaukus paauglystės. Kai kuriems vaikams jie gali išlikti ir suaugus. Svarbu suprasti, kad tikas - tai būklė, kuri dažniausiai praeina savaime. Nors kartais gali užtrukti ilgiau ar pasikartoti, tačiau dauguma vaikų su juo susidoroja.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
