Pūlinėliai ant odos: priežastys, simptomai ir gydymas

Jei oda pažeidžiama ar ją užklumpa ligos, tai iškart pajunta ir pamato pats žmogus, pastebi aplinkiniai. Per odą apie save gali pranešti ir įvairios vidaus ligos. Nors pūlių susidarymas yra natūralus apsauginis procesas, gynybinė odos reakcija į įvairias infekcijas, apie pūlius nesinori nė galvoti, nesmagu kalbėti. Tačiau ar rastume bent vieną žmogų, niekada neturėjusį jokio pūlinio? Turbūt ne. Odos pūlinių rizika gali padidėti vasaros ir kelionių metu, kai vykstate į neįprasto klimato šalis, patiriate jaudulį ir pavargstate kelionės metu, gal dažniau skutatės ar atliekate depiliaciją.

Oda aplink pūlinį parausta, juntamas skausmas, tempimas. Pūlinys yra ne tik skausminga ar estetinė problema, bet gali būti ir pavojingo kraujo užkrėtimo pradžia. Žinoma, visada reikia pagalvoti, kodėl atsiranda pūliniai, ir bandyti šalinti priežastis - stiprinti organizmą, vengti odos pažeidimų. Į jau atsiradusius spuogus bei kitus pūlingus uždegimus reikia laiku atkreipti dėmesį, patartina pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku.

Kas yra pūlinėliai?

Ką reiškia pūlinėliai? Pūlinėliai - tai odos ar poodžio dariniai, kuriuose kaupiasi pūliai dėl bakterinės infekcijos. Odos pūlinys - tai pūlių sankaupos odoje ir gilesniuose odos sluoksniuose. Pūliai susidaro dėl uždegime dalyvaujančių ląstelių bei mikroorganizmų žuvimo. Jie dažniausiai pasireiškia kaip skausmingi, paraudę, karšti gumbeliai, kurie laikui bėgant gali pratrūkti ir ištekėti pūliai.

Pūlinėliai gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje, bet dažniausiai susiformuoja ten, kur oda yra drėgnesnė, dažniau trinasi ar prakaituoja - pvz., pažastyse, kirkšnyse, sėdmenų srityje ar ant kaklo. Ant veido, apie stambiąsias kraujagysles, furunkulai labai pavojingi dėl didelės infekcijos išplitimo grėsmės. Dėl didelio mikroorganizmų agresyvumo, kai kada susidaro pūslės, gali šlapiuoti.

Piodermijos rūšys

Piodermijos - tai infekcinės odos ligos, sukeliamos mikroorganizmų, skatinančių pūlių susidarymą. Priklausomai nuo sukėlėjo, pažeidžiamas paviršinis, rečiau gilieji odos sluoksniai. Kartu į procesą gali būti įtraukiami odos priedai - riebalų, prakaito liaukos, plaukų maišeliai. Pagal tai išskiriamos įvairios piodermijos rūšys.

Pūlinėlių atsiradimo priežastys ir rizikos veiksniai

Daugeliu atvejų pūlinėlius sukelia bakterijos, patekusios į odą per mikroįtrūkimus ar plaukų folikulus. Pūlinėlių atsiradimą lemia kelių veiksnių derinys: bakterijos, odos pažeidimai, prakaitavimas, imuninės sistemos būklė.

Dažniausiai pūlingas odos ligas sukelia stafilokokai. Mikroorganizmai patenka iš aplinkos, kuomet susilpnėja odos barjerinė - apsauginė funkcija. Ant žmogaus odos nuolat gyvena tam tikrų rūšių mikrobai. Kiekvieno žmogaus odos paviršiuje esančių medžiagų kiekis ir santykis nevienodas, todėl ir mikroorganizmai gali šiek tiek skirtis. Šie skirtumai ypač ryškūs kai kuriose kūno srityse.

Odos pažeidimai, įpjovimai, skutimosi žaizdelės ar trintis leidžia bakterijoms patekti į gilesnius odos sluoksnius. Tai skatina odos pažeidimas (mikrotraumos, vabzdžių įkandimai, cheminiai, fiziniai dirgikliai). Ant odos nuolatos patenka mikroorganizmai iš organizmo vidaus ir išorės, tai gali nulemti odos pūlinių atsiradimą.

Padidėjęs prakaitavimas ir higienos stoka: drėgna aplinka ir odos nešvarumai sudaro palankias sąlygas bakterijoms daugintis. Palankias sąlygas sudaro padidėjęs prakaitavimas, švaros stoka, depiliacija. Dažniausiai susergama dėl nepakankamos higienos, odos pažeidimo.

Silpnas imunitetas: dažnai pūliniai atsiranda žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, anemija, ar tiems, kurių imuninė sistema nusilpusi dėl lėtinių ligų. Tai gali būti ir dėl gliukokortikoidų, kitų imuninę sistemą slopinančių vaistų vartojimo, organizmo nusilpimo, vitaminų stokos. Piodermija gali komplikuotis ir kitos odos ligos - atopinis dermatitas, egzemos, grybelinė odos infekcija.

Lėtinis stresas ir netinkama mityba: šie veiksniai silpnina organizmo atsparumą infekcijoms. Klimato sąlygos, prakaitavimas, viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, kūno higiena, imuninės sistemos būklė daro ypač didelę įtaką odos nuolatinės mikrofloros sudėčiai. Kartais votis gali iškilti ir visiškai sveikiems ir sveikai gyvenantiems žmonėms. Nuolat atsirandantys įvairiose vaiko kūno vietose furunkulai - didelė problema. Dažniau ji pasitaiko berniukams. Paprastai akivaizdžios priežasties nebūna. Problema kyla todėl, kad ant kai kurių žmonių odos nuolat yra stafilokokų bakterijų, sukeliančių furunkulų atsiradimą. Dažnai jie tūno nosies ertmėje.

Simptomai ir požymiai

Pirmiausia ant odos atsiranda nedidelis paraudimas, panašus į spuogelį. Pirmiausia ant odos iškyla gumbelis, kuris formuojasi prasidėjus uždegimui. Dažniausiai ant odos pirmiausia iškyla gumbelis, kuris formuojasi prasidėjus uždegimui. Be matomo gumbelio ar spuogo, pūlinėlį dažnai lydi skausmas, paraudimas, karštis ir patinimas. Kai infekcija stipresnė, gali pasireikšti karščiavimas, limfmazgių padidėjimas ar bendras silpnumas. Furunkulas subręsta per kelias dienas, tuomet jis pratrūksta, išteka nedidelis kiekis pūlių, palaipsniui piltuvėlio formos defektą, susiformavusį po pūlinio, užpildo jungiamasis audinys, oda užgyja, gali likti nedidelis žvaigždinis randelis.

Priešingai nei esant karbunkului, sergant furunkulioze, pūliniai susiformuoja skirtingose kūno srityse, tarpusavyje „nesiliečia“. Iš esmės - tai tie patys furunkulai, tik jų keli, o ne vienas. Karbunkulas - tarsi furunkulų sankaupa. Be to, infekcija apima ir gilesnius audinius - tai nekrozinis-flegmoninis odos ir poodinio ląstelyno uždegimas. Uždegiminis infiltratas greitai didėja (iki žąsies kiaušinio dydžio), apima poodį, fascijas, neretai ir raumenis, apie jį būna ryškus uždegimo sukeltas patinimas, oda virš jo parausta, įgauna melsvą atspalvį.

Kiti lydintys požymiai apima: pūlingą odos bėrimą, įvairių odos sluoksnių bei odos priedų (riebalų, prakaito liaukų, plaukų folikulų) pažeidimą, niežėjimą, šlapiavimą, skausmą, išopėjimą, šašų susidarymą, temperatūros pakilimą, bendrą negalavimą, šalčio krėtimą, greta esančių limfmazgių padidėjimą.

Išsivysčius ektimai, odoje susidaro gilieji pūlinukai. Dažniausiai beria blauzdų, sėdmenų, juosmens srityse. Gali išopėti, opelės pasidengia storu šašu, aplinkinė oda siaura juosta parausta. Šašui nukritus, pažeista vieta būna skausminga, ilgai gyja (apie 2-3 savaites ir ilgiau).

Supūliavus teka skysti pūliai, gali pūliai persimesti į gretimas liaukas, ilgai gyti. Furunkulas subręsta per kelias dienas, tuomet jis pratrūksta, išteka nedidelis kiekis pūlių, palaipsniui piltuvėlio formos defektą, susiformavusį po pūlinio, užpildo jungiamasis audinys, oda užgyja, gali likti nedidelis žvaigždinis randelis.

Kada kreiptis į gydytoją?

Pirmiausia svarbu nespausti ir nepradurti pūlinio savarankiškai - tai gali paskatinti infekcijos plitimą į gilesnius sluoksnius. Užkratas gali patekti į kraują ir sukelti pavojingas komplikacijas. Savarankiški bandymai pradurti ar išspausti votį gali lemti infekciją, kadangi bakterijos gali prasiskverbti į gilesnius odos sluoksnius. Netinkamai atliktas „valymas“ ar spaudimas gali sukelti pavojingas komplikacijas. Visada būtina stebėti, ar pūlinys nemažėja, ar neatsiranda naujų. Kartais vienas pūlinys gali būti tik išorinis didesnio infekcijos proceso požymis.

Į gydytoją reikėtų kreiptis, kai: pūlinys didelis, skausmingas, nepraeina per kelias dienas; pūliai kartojasi keliose vietose arba susilieja į didesnį darinį; atsiranda karščiavimas, silpnumas ar limfmazgių padidėjimas; pūlinys yra ant veido, kaklo ar arti akies - šiose vietose infekcija gali plisti greičiau; esate nusilpęs, sergate diabetu ar imuninės sistemos ligomis. Furunkulų atsiradimas ant vaiko odos taip pat reikalauja konsultacijos su šeimos gydytoju. Gavus pagalbą, votis greičiau sugyja, simptomai būna švelnesni, didesnė tikimybė išvengti naujų vočių formavimosi.

Pūlinėlių diagnostika ir gydymas

Diagnozė paprastai nustatoma pagal būdingą klinikinį vaizdą - gydytojui dažniausiai pakanka apžiūros. Tačiau jei pūliniai kartojasi ar yra išplitę, gali būti atliekami papildomi tyrimai. Dažniausiai naudojami tyrimai:

• Bakteriologinis pasėlis: iš pūlių mėginio nustatomas infekcijos sukėlėjas ir jo jautrumas antibiotikams.
• Kraujo tyrimai: padeda įvertinti uždegimo lygį ir bendrą imuninės sistemos būklę.
• Gliukozės tyrimas: atliekamas siekiant nustatyti, ar nėra cukrinio diabeto, kuris dažnai skatina pūlinių formavimąsi. Kiekvieną, kam kartojasi pūlingos odos ligos, reikia patikrinti, ar neserga diabetu.

Gydymo būdai

Gydymas priklauso nuo pūlinio dydžio, vietos ir infekcijos sunkumo. Maži pūlinėliai gali pratrūkti savaime, pakanka vietinio antiseptinio gydymo ir šilto kompreso. Laiku pradėjus gydymą gali pakakti vietinių preparatų. Reikėtų palaikyti švarą: odą aplink pūlinį švelniai plauti šiltu vandeniu ir antibakteriniu muilu, naudoti šiltus kompresus, kurie padeda pūliniui subręsti ir natūraliai pratrūkti. Jei skausmas didelis, galima vartoti vaistų nuo uždegimo, bet tik laikinai.

Vietinis gydymas

• Antiseptikai ir tepalai: Esant paviršinei odos infekcijai, kai liga neišplitusi, pakanka vietinio gydymo. Naudojami vandeniniai dažo medžiagų (kristalo violeto, briliantinės žalumos) tirpalai, antibiotikų tepalai. Odos pūlinius galima gydyti ir cinko pasta bei 2 proc. jodo tirpalu. Votis galima tepti arbatmedžių aliejumi, padedančiu sumažinti infekciją. Ricinų aliejus - kiek švelnesnis pagalbinis preparatas votims gydyti, mažinantis uždegimą ir skatinantis gijimo procesus. Pirmąją dieną šunvotę galima patepti 2 proc. jodo tirpalu.
• Šilti kompresai: Šiluma pagerina kraujotaką, padeda greičiau pasišalinti infekcijai. Taigi, ant voties pažeistos odos vietos kelis kartus per dieną galima dėti šiltą, sausą kompresą (liaudies medicina įprastai pataria prie voties glausti šiltą, ką tik išvirtą kiaušinį arba keptuvėje pašildytą ir į medžiaginį maišelį subertą druską).
• Tvarstymas: Voties valymas, dezinfekavimas. Votis ir vieta aplink ją 2 kartus per dieną.
• Plauso pašalinimas: Jei pūlinuko centre lieka plaukelis, jis ištraukiamas pincetu.
• Šašelių nuėmimas: Susidarę šašeliai numirkomi tepant vaistais.
• Ramybė: Pažeidimo vietai reikia užtikrinti ramybę, t.y. nespausti, netrinti, kitaip netraumuoti pūlinio. Jeigu pūlinys yra veido srityje, rekomenduojama nekramtyti kieto maisto ir kuo mažiau kalbėti.

Chirurginis gydymas

Dideli pūliniai gali būti gydomi chirurginiu būdu - atliekamas nedidelis pjūvis ir pašalinami pūliai. Vienas iš pagrindinių vočių gydymo būdų - jų atvėrimas atliekant pjūvį odoje ir pūlių bei geluonies pašalinimas. Tiesa, atverti votį reikia tik tada, kai ji per maždaug savaitę nesubliūkšta savaime. Piktvotė gydoma chirurginiu būdu, ji perpjaunama į plotį ir gylį iki sveikų audinių. Po incizijos pažeidimo vieta tvarstoma su hipertoniniu druskos tirpalu, nekrozinėms masėms pasišalinus, dedami tvarsčiai su antiseptikais. Per 3-4 savaites defektas užsipildo granuliaciniu audiniu ir susidaro įdubęs žvaigždės formos randas. Jeigu jau formuojasi abscesas, antibiotikai nepadės ir vienintelis gydymo metodas - chirurginis drenažas. Gydytojas nuskausminęs padarys platesnį pjūvį ir išvalys pūlius. Po atliktos operacijos gydytojas gali jus stebėti iki 30 minučių, kad įsitikintų, jog nepatiriate jokio šalutinio poveikio, įskaitant galvos svaigimą, pykinimą ar alerginę reakciją. Pjūvio vietoje kelias dienas jausite diskomfortą, kuris palaipsniui išnyks.

Antibiotikų terapija

Antibiotikų terapija skiriama, jei infekcija išplito ar kartojasi. Gydytojas parenka antibiotiką pagal pasėlio rezultatus. Esant giliajai ar išplitusiai odos infekcijai, naudojami geriami ar leidžiami antibiotikai, vietiškai tepama antibiotikų ir antiseptikų tepalais. Furunkuliozės atvejais gali būti taikomas ilgalaikis gydymas, apimantis imunostimuliuojančius vaistus ir higienos priemonių korekciją. Jūsų vaikui gali prireikti ilgo gydymo antibiotikais (maždaug 6 savaites), kurio metu jam kasdien reikės praustis antiseptiniu muilu. Gydytojas gali visai šeimai rekomenduoti specialų nosies kremą, jei stafilokokai tūno nosies ertmėje. Taip pat skiriama imunitetą gerinančių preparatų, vitaminų.

Prevencija

Siekiant išvengti pūlinių, būtina rūpintis odos švara ir stiprinti imuninę sistemą. Reikėtų kasdien praustis, ypač po fizinio aktyvumo, dėvėti švarius, natūralių audinių drabužius ir vengti odos trinties. Svarbu laikytis subalansuotos mitybos, vartoti pakankamai vandens ir miegoti pakankamai - tai padeda odai atsinaujinti ir mažina infekcijų riziką. Odos absceso galite išvengti palaikydami švarią ir sausą odą. Būtina rūpintis lėtinių infekcijos židinių gydymu, ligą skatinančių veiksnių pašalinimu ir vengti mikrotraumų. Labai efektyvi stafilokokinių infekcijų profilaktika yra nosies šnervių tepimas fuzidino tepalu 2 kartus per dieną 1 savaitę per mėnesį. Gydymo metu, ypač esant furunkuliozei, toks tepimas rekomenduotinas iki 6 savaičių iš eilės. Nepatartina naudoti pleistro, degintis saulėje, valyti odos eteriniais aliejais, nes tai skatina uždegimą.

tags: #pulinys #ant #kudikio #veido

• intymi higiena po gimdymo su „Feminella Hyalosoft“
• Turtiniai santykiai nesusituokusiems asmenims
• Sužinokite apie kūdikių masažo naudą
• Ką tėvams žinoti apie vaikų kosulį?
• baldų komplektai mažiesiems kūrėjams