Psichosocialinis modelis ir šiuolaikinės motinystės konceptai
Šiuolaikiniame socialiniame darbe ir psichologijoje vis daugiau teorinių bei empirinių šaltinių rodo, kad kaltė yra viena dažniausių ir kompleksiškiausių šiuolaikinės motinystės emocinių dimensijų. Norint suprasti šį reiškinį, būtina taikyti tarpdisciplininius metodus, kurie sujungia asmenines patirtis su platesniu socialiniu kontekstu. Psichosocialinis modelis šiuo atveju tampa svarbiu įrankiu, padedančiu analizuoti, kaip motinystės kaltė yra patiriama, kaip su ja deramasi bei kaip ji manifestuojasi kasdieniame gyvenime.
Psichosocialinio modelio kilmė ir esmė
Psichosocialinis socialinio darbo teorijos modelis yra vienas iš pagrindinių modelių, kurio ištakos siekia ketvirtąjį dešimtmetį. Jo šaknys glūdi Kolumbijos socialinio darbo mokykloje, o viena ryškiausių atstovių - Florence Hollis. Teorinis pagrindas rėmėsi žymiausių psichologijos teoretikų, tokių kaip C. G. Jungas, Z. Freudas ir E. Eriksonas, įžvalgomis.
Šis modelis remiasi prielaida, kad žmogaus psichika yra viena sudėtingiausių nervų sistemos dalių, apimanti elgesį, mintis ir asmenybę. Socialinio darbo teorijos centre yra individo ir socialinių grupių tyrimas, taip pat adaptacijos, socialinės reabilitacijos ir žmogaus socialinio funkcionavimo mechanizmai. Socialinio darbo metodologinis pagrindas - socialinio darbo modeliai, kurie pagrindžia asmens teorinę raidą bei perspektyvas, numato socialinių reiškinių bei problemų analizavimo ir praktinio sprendimo galimybes.
Taikymas socialiniame darbe
Socialinis darbuotojas turi išmanyti įvairius teorinius modelius, kad galėtų adekvačiai parinkti metodiką kliento situacijai. Nors socialinio darbo teorija tyrinėja specifinius dėsnius, susijusius su socialiai pažeidžiamų gyventojų saugumu, psichosocialinis modelis dažniausiai taikomas dirbant su individais, kurie turi:
- Emocinių sutrikimų ir nuolatinį nerimą;
- Įvairių baimių;
- Patirtą seksualinį išnaudojimą;
- Motyvaciją analizuoti save ilgalaikiame procese.
Motinystės patirtys per psichosocialinę prizmę
Naujausi tyrimai, analizuojantys motinystės patirtis per biografinį-naratyvinį interviu metodą (BNIM), leidžia atskleisti laike išsidėsčiusias motinystės istorijas. Konstruktyvistinės grįžtamosios teorijos (KGT) principai padeda kurti modelius, kurie yra lankstūs, rezonuojantys ir pagrįsti dabartine realybe.
Šiame kontekste svarbu suprasti, kaip individualūs išgyvenimai yra įterpti į kolektyvines motinystės prasmes. Socialiniai darbuotojai, integruodami psichosocialinį modelį, gali ne tik nustatyti problemas, bet ir sujungti netgi prieštaringas teorijas į sintetinį problemos sprendimo modelį. Išeitis iš teorinio chaoso - socialinio darbuotojo gebėjimas iškelti konkrečius tikslus ir remtis konkrečia situacija bei socialinio darbo teorijos srities erudicija ir meistriškumu.
| Aspektas | Aprašymas |
|---|---|
| Tikslas | Aprašyti ir pritaikyti teorinį modelį kliento situacijai. |
| Metodologija | Biografinis-naratyvinis interviu (BNIM). |
| Sritis | Individo psichika, elgesys, socialinė adaptacija. |
Apibendrinant galima teigti, kad psichosocialinis modelis suteikia būtinus įrankius gilintis į šiuolaikinės motinystės iššūkius, leidžiant ne tik teoriškai aprašyti kaltės jausmą, bet ir suteikti praktinę pagalbą moterims, siekiančioms subalansuoti savo vidinį pasaulį su socialinės aplinkos lūkesčiais.
tags: #psichosocialinis #modelis #konceptai #motinyste
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
