Nėštumas ir įgimtos širdies ydos: rizikos, komplikacijos ir gydymas
Nėštumas yra ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kurio metu organizmas patiria daugybę fiziologinių pokyčių. Šie pokyčiai ypač aktyviai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą. Padidėję metaboliniai poreikiai nėštumo metu lemia širdies minutinio tūrio padidėjimą, kurį sukelia širdies susitraukimų dažnio ir sistolinio tūrio augimas. Sveikos moters širdis prisitaiko prie šių pokyčių, tačiau moterims, turinčioms įgimtų širdies ydų, šis padidėjęs krūvis gali sukelti rimtų komplikacijų.
Įgimta širdies yda yra diagnozuojama maždaug 1 iš 125 naujagimių. Kai moteris, serganti įgimta širdies yda, pastoja, nėštumo metu atsirandantis krūvis jos širdies ir kraujagyslių sistemai gali lemti įvairias komplikacijas, tokias kaip širdies ritmo sutrikimai, širdies nepakankamumas ar trombinė embolija. Jungtinėje Karalystėje atlikti tyrimai rodo, kad širdies ligos yra priežastis 22,5 proc. visų nėščiųjų mirčių, nors įgimtos širdies ydos sudaro tik nedidelę šių ligų dalį.
Įgimtų širdies ydų tipai ir jų dažnumas nėštumo metu
Įvairių sričių specialistai vis dažniau susiduria su nėščiomis moterimis, sergančiomis įgimtomis širdies ligomis. Europos širdies ligų registras, didžiausia iki šiol sukurta duomenų bazė, kaupia duomenis apie širdies ligomis sergančių nėščiųjų ligos eigą. 2012 metų duomenimis, 66 proc. visų širdies ligomis sirgusių nėščiųjų buvo diagnozuota įgimtoji širdies liga. Vienam trečdaliui šių pacienčių nustatomos nesudėtingos ydos, tokios kaip prieširdžių ar skilvelių pertvaros defektai. Dviem trečdaliams diagnozuojami sudėtingesni sutrikimai, pavyzdžiui, mitralinio ir plautinio vožtuvo pakitimai, aortos koarktacija, stambiųjų kraujagyslių transpozicija ir Marfano sindromas. Didelę riziką lemiančios ligos, tokios kaip kraujotaka viename skilvelyje, cianozinės širdies ydos ar įgimtosios kardiomiopatijos, sudaro apie 2-5 proc. visų įgimtųjų širdies ligų nėščių moterų populiacijoje.
Nėštumo komplikacijos, susijusios su įgimtomis širdies ydomis
Nėštumo metu moters organizme vyksta kraujotakos pokyčiai, panašūs į tuos, kurie įvyksta, kai nėštumas vystosi įgimtąja širdies liga sergančios moters gimdoje. Sumažėja sisteminis kraujagyslių pasipriešinimas, padidėja cirkuliuojančio kraujo tūris ir širdies minutinis tūris. Didelės imties, daugiacentrio klinikinio tyrimo rezultatai atskleidė, kad 2 proc. širdies ligomis sergančių nėščiųjų nėštumo metu pasireiškia širdies ritmo sutrikimai. Šioms pacientėms dažniausiai diagnozuojama savaime nutrūkstanti tachikardija arba dažnos skilvelinės ekstrasistolės, o ritmo sutrikimai įprastai nustatomi antrojo nėštumo trimestro pabaigoje arba trečiame nėštumo trimestre. Tyrėjai pastebėjo, kad apie 13 proc. širdies ligomis sergančių nėščiųjų išsivysto širdies nepakankamumas, kuris pasireiškia antrojo trimestro pabaigoje arba peripartiniu laikotarpiu. Taip pat nustatyta, kad kraujavimas po gimdymo pasireiškia 25 proc. įgimtosiomis širdies ligomis sergančių pacienčių.
Rizikos vertinimas ir prevencija
Įgimtomis širdies ligomis sergančių nėščiųjų mirštamumas siekia 1 proc. ir yra net 100 kartų didesnis nei bendrasis nėščiųjų mirštamumas išsivysčiusiose šalyse. Persileidimo rizika labai priklauso nuo įgimtosios širdies ligos. Didžiausią persileidimo riziką (50 proc.) patiria cianozinėmis širdies ligomis sergančios pacientės ir tos, kurioms diagnozuojama kraujotaka veikiant vienam skilveliui. Ekspertai pabrėžia prieš pastojimą suteiktos gydytojo konsultacijos svarbą mažinant nėščiųjų mirštamumą. Tokios konsultacijos prieinamumą gali apriboti geografiniai veiksniai. Išsivysčiusiose Vakarų pasaulio valstybėse nėštumą planuojančias ir įgimtosiomis širdies ligomis sergančias pacientes konsultuoja daugiadisciplininė komanda, kurią sudaro akušeriai, ginekologai, kardiologai, hematologai, genetikai, anesteziologai ir kt. Jei širdies ligomis sergančiai moteriai numatoma taikyti dirbtinio apvaisinimo procedūras arba specifinį pastoti padedantį gydymą, specialistas tokią pacientę turėtų konsultuoti dar prieš sudarant galutinę nėštumo planavimo strategiją, nes tam tikrais atvejais nėštumas gali būti kontraindikuotinas arba nėštumo planavimo strategiją gali tekti modifikuoti.
Prieš nėštumą teikiamos konsultacijos metu moterys dažnai užduoda joms rūpimus klausimus apie galimą riziką, kuri gali paliesti jas pačias ar naujagimius. Apžiūrint pastoti planuojančią pacientę, reikia įvertinti jos sveikatos būklę - atlikti klinikinius, vaizdinimo tyrimus, pavyzdžiui, širdies ultragarsinį tyrimą, įvertinti nėštumo riziką, peržiūrėti vartojamų medikamentų sąrašą. Ypač svarbu išvengti teratogeninį poveikį turinčių medikamentų vartojimo nėštumo metu.
Pacientei, kuri serga įgimtąja širdies liga ir pastoja, tačiau prieš nėštumą jos nekonsultavo širdies ir kraujagyslių ligų specialistas, būtina skubiai siunsti atlikti specialius tyrimus - širdies ultragarsinį tyrimą, prireikus atlikti širdies magnetinio rezonanso tomografiją, įvertinti širdies funkciją ir morfologinius pakitimus. Klinikinėje praktikoje prieinamos net kelios rizikos vertinimo skalės, kuriomis siekiama nustatyti širdies ir kraujagyslių komplikacijų riziką nėštumo metu. Vis dėlto, kasdieninėje klinikinėje praktikoje dažniausiai taikomas modifikuotas Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rizikos klasifikatorius.
Hipertenzinės ligos ir jų gydymas nėštumo metu
Dažniausios medicininės problemos nėštumo metu yra hipertenzinės ligos, kurios paveikia iki 5-10 proc. visų nėštumų ir yra susijusios su padidėjusiu motinos, vaisiaus ir naujagimio sergamumu ir mirtingumu. Hipertenzinės ligos susijusios su didesne rizika išsivystyti placentos atšokai, insultui, organų disfunkcijoms, diseminuotai intravazalinei koaguliacijai motinai bei augimo sulėtėjimui, neišnešiotumui ir intrauterinei mirčiai vaisiui. Arterinio kraujo spaudimo (AKS) padidėjimas nėštumo metu klasifikuojamas pagal skirtingus kriterijus nei likusioje populiacijoje. Vidutinio laipsnio AKS padidėjimu laikoma 140-159 / 90-109 mm Hg, didelio laipsnio AH nustatoma, kai AKS ≥160/110 mm Hg. Svarbu pabrėžti, kad nėštumo metu AKS turėtų būti matuojamas sėdinčiai pacientei, naudojant mechaninį sfigmomanometrą.
Remiantis Europos kardiologų draugijos (EKD) gairėmis, hipertenzinės ligos nėštumo metu skirstomos į kelias kategorijas. Pagrindiniai AH ir preeklampsijos rizikos veiksniai yra stebėtas AKS padidėjimas ankstesnių nėštumų metu, lėtinė inkstų liga, autoimuninės ligos, 1 ar 2 tipo cukrinis diabetas, vėlyvas nėštumas, padidėjęs KMI, daugiavaisis nėštumas, šeiminė preeklampsijos anamnezė. AH gydymas nėštumo metu priklauso nuo AKS padidėjimo, nėštumo trukmės, motinos ir vaisiaus rizikos veiksnių. Medikamentinis gydymas rekomenduojamas visoms moterims, kai AKS ≥150/95 mm Hg ar >140/90 mm Hg esant nėščiųjų hipertenzijai, anksčiau diagnozuotai hipertenzijai su stebimu pablogėjimu nėštumo metu ar nustačius organų taikinių pažaidą. Nėščiosioms dažniausiai skiriama metildopa, beta adrenoblogatoriai (BAB, labetololis), kalcio kanalų blokatoriai (KKB, nifedipinas). AKS gydymui nėštumo metu yra kontraindikuotini AKFI, ARB, tiesioginiai renino inhibitoriai.
AKF inhibitoriai nėštumo metu: svarbu žinoti
Angiotenzino konvertuojančio fermento (AKF) inhibitoriai - vaistų grupė, kuriai priklauso pvz., perindoprilis. Šie vaistai, nors pasižymi vazodilatacinėmis ir hipotenzinėmis savybėmis, gali būti svarbūs gydant kraujagyslių ligas. Tačiau nėštumo metu AKF inhibitorių vartojimas yra susijęs su dideliu pavojumi vaisiui. Ypač svarbu vengti šių vaistų vartojimo po trečiojo nėštumo mėnesio, nes jie gali sukelti rimtą žalą kūdikiui, įskaitant inkstų pažeidimus ir vaisiaus mirtį. Todėl moterys, planuojančios nėštumą arba nešiojančios kūdikį, turi nedelsiant informuoti savo gydytoją apie bet kokį AKF inhibitorių vartojimą ir, jei reikia, nutraukti jų vartojimą bei pasirinkti saugesnius alternatyvius gydymo metodus.
Trumpi AKF inhibitorių ir ARB palyginimo vaizdo įrašas
Pavyzdžiui, vaistas "Stopress", kurio sudėtyje yra perindoprilio, yra kontraindikuotinas nėštumo metu, ypač po trečiojo mėnesio. Panašiai, vaistas "Dalnessa", kurio sudėtyje yra perindoprilio ir amlodipino, taip pat nerekomenduojamas nėštumo pradžioje ir draudžiamas vėlesniuose nėštumo etapuose dėl galimos žalos vaisiui.
Širdies vožtuvų ligos ir nėštumas
Širdies vožtuvų ligos reprodukcinio amžiaus pacientėms yra gana dažnos, ypač tose šalyse, kur vis dar didelis sergamumas reumatu. Nėštumas gali sukelti komplikacijų, tokių kaip širdies nepakankamumas, ypač esant vožtuvų stenozėms ar regurgitacijai. Pacientėms, turinčioms mechaninius širdies vožtuvus ir vartojančioms antikoaguliantus, nėštumo metu kyla didelė trombembolinių komplikacijų, kraujavimų, persileidimų ir priešlaikinių gimdymų rizika. Vaistų nuo krešėjimo (antikoaguliantų) skyrimas nėštumo metu reikalauja ypatingo atsargumo ir nuolatinės medicininės priežiūros.
Apibendrinimas
Nėštumas moterims, sergančioms įgimtomis širdies ydomis ar kitomis širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, kelia didesnę riziką tiek motinai, tiek vaisiui. Atsiradus širdies ligoms, nėštumo sukeltas krūvis gali lemti įvairias komplikacijas. Svarbu pabrėžti prieš pastojimą suteiktos gydytojo konsultacijos svarbą, rizikos vertinimo svarbą ir tinkamo gydymo pasirinkimą. AKF inhibitoriai ir kiti kraujospūdį mažinantys vaistai, tokie kaip ARB, yra kontraindikuotini nėštumo metu. Optimalios gydymo strategijos pasirinkimas reikalauja atidžiai įvertinti situaciją kiekvienu individualiu atveju, atsižvelgiant į motinos ir vaisiaus rizikas.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
