Paukščių globos tarnybos veikla ir kontaktai: kaip padėti paukščių jaunikliams ir sužeistiems gyvūnams Lietuvoje
Pavasarį, kaip ir kasmet, daug žmonių ant žemės randa paukščių jauniklių. Daugelio žmonių randamų paukščių jauniklių yra beveik savarankiški. Dažniausiai žmonės nori paukščio jauniklį paimti, priglausti ir bandyti taip jam padėti, tačiau neįvertina to, kad ne visi globoje užaugę paukščių jaunikliai gali sėkmingai grįžti atgal į gamtą. Augantiems po vieną, be tėvų ir gentainių, jaunikliams daug sunkiau išmokti būtinųjų įgūdžių ir prisitaikyti gyventi laukinėje gamtoje. Todėl radus paukščio jauniklį, pirmiausia reikia nuspręsti, ar pagalba jam tikrai būtina.
Paukščių jaunikliai pavasarį: kada reikia įsikišti?
Savarankiški paukščių jaunikliai: ką daryti, o ko nedaryti?
Daugelio žmonių randamų paukščių jauniklių yra beveik savarankiški. Tai daugiausia lizdą palikę, dar nemokantys skristi paukščiai, kuriuos vis dar globoja tėvai ir jiems mūsų pagalbos nereikia. Beveik savarankiški jaunikliai gali stovėti ant kojų, šokinėti ar bėgioti, o kojų pirštais gali tvirtai suimti pirštą ar šakelę. Šie paukščiai dažniausiai turi plunksnų ant viso kūno, gali skristi trumpus atstumus, bet negali skraidyti pilnai. Baltosios kielės jaunikliams pagalba nereikalinga, nes kai tokie paukščiai palieka lizdą pirmą kartą, dažniausiai jie ten nebegrįžta, todėl net jei lizdą matote, nederėtų paukščio dėti atgal - jis iškart iššoks vėl. Radus tokį paukščio jauniklį, įprastai jam pagalbos nereikia, jis jau mokosi gyventi savarankiškai.
Tokiu atveju paukščio jauniklį galima perkelti ant šalia esančios neaukštos šakelės ar krūmo bei užtikrinti, kad mūsų pačių augintiniai nepasieks jauniklio. Kartais paukščio jauniklio tėvų nematyti, nes jie gali prižiūrėti keturis ar penkis jaunuolius vienu metu. Galite stebėti iš tolo, kad įsitikintumėte, jog tėvai grįžta prižiūrėti jauniklio, tačiau reikėtų nepamiršti, kad paukščiai - sumanūs ir gerai besislepiantys gyvūnai.
Pagalbos reikalaujantys paukščių jaunikliai: kaip jiems padėti?
Jei paukščio jauniklis dar nėra visiškai padengtas plunksnomis, matomos plikos odos vietos, yra padengtas pūkais, negali tvirtai stovėti ant kojų, vaikščioti, šokuoti arba skristi, tokiam jaunikliui reikalinga pagalba. Jei radote tokį jauniklį ant žemės, vadinasi, jo lizdas greičiausiai yra netoliese. Tik nesijaudinkite dėl žmogaus kvapo, paukščių tėvai neatpažįsta jauniklių pagal kvapą, tai tik senas mitas ir bijoti dėl to nereikia, tėvai tikrai nepaliks savo jauniklio, jei jį palietė žmonės. Jei lizdas buvo sunaikintas, galite padaryti naują ir įdėti į buvusio lizdo vietą ar greta. Įdėję jauniklį atgal, stebėkite ar tėvai grįžta. Jei jauniklio tėvai negrįžta į lizdą, vadinasi, paukščio negalima sugrąžinti į buvusį ar naują lizdą, susisiekite su laukinių gyvūnų globos centru.
Kaip atpažinti sužeistą ar ligotą laukinį gyvūną?
Daugeliui žmonių pamačius sužeistą ar sunkiai sergantį gyvūną iš karto kyla noras suteikti jam pagalbą, nesvarbu, ar tai laukinis, ar naminis gyvūnas. Tačiau laukiniai gyvūnai yra gamtos dalis, kurioje galioja savitos taisyklės. Ligos ir mirtis yra natūrali gyvenimo dalis, tačiau gamtoje niekas nesibaigia vieno gyvūno mirtimi. Sergantis ar nusilpęs gyvūnas tampa plėšrūno grobiu ir maistu, kas leidžia jam išmaitinti save ir savo jauniklius. Laukiniai gyvūnai slepia skausmo ir ligos požymius, tai padeda jiems apsisaugoti nuo plėšrūnų natūralioje gamtoje. Vis dėlto yra ženklų, kurie rodo, kad gyvūnui gali reikėti pagalbos:
- Gyvūnas nejuda, kai prie jų prisiartinate. Normalu, kad sveiki suaugę paukščiai ilsisi ant žemės, tačiau jie vis tiek turėtų pabėgti ar nuskristi, jei kas nors prie jų prisiartina. Kiti gyvūnai paprastai slepiasi nuo žmonių ir pabėga vos jiems prisiartinus.
- Paukščio plunksnos atrodo papūstos. Paukščiai pasipučia šaltuoju metų laiku, taip išsaugodami savyje daugiau šilumos, bet tai gali būti ir ligos požymis.
- Apsunkintas, neįprastai gilus arba dažnas kvėpavimas dažnai yra skausmo požymis.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Laukinių gyvūnų globos centras (LGGC)
Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, laukiniai gyvūnai susiduria su įvairiais iššūkiais, kuriems įveikti reikalinga žmonių pagalba. Nuo sužalojimų eismo įvykiuose iki netinkamų laikymo sąlygų - priežasčių, kodėl gyvūnams prireikia globos, yra daug. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Laukinių gyvūnų globos centras (LGGS) veikia nuo 2024 m. Antrus metus veikiantis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Laukinių gyvūnų globos centras (LGGC) yra svarbus pagalbos laukiniams gyvūnams teikėjas.
Vien šiais metais centras suteikė pagalbą 1964 laukiniams gyvūnams, iš kurių beveik 500 buvo sugrąžinti į gamtą. Naujausiais duomenimis, šiais metais gauta per 6,650 tūkst. pranešimų dėl galimai sužeistų laukinių gyvūnų - net 24 proc. LGGC vadovė J. Morkūnaitė pabrėžia, kad didžioji dauguma laukinių gyvūnų nukenčia dėl žmogaus veiklos pasekmių. Dažniausios nukentėjusių gyvūnų diagnozės - kaulų lūžiai, sumušimai, dehidratacija, išsekimas. Laukiniai gyvūnai sužeidžiami eismo įvykiuose, nemažai paukščių žūva atsitrenkę į stiklines vitrinas, langus. Daug sužalojimų sukelia žvejybos priemonės - valai, kabliukai, įvairios atliekos. Kita nemaža problema - tyčiniai gyvūnų sužalojimai. Vien per 9 šių metų mėnesius į LGGC pateko net 14 pašautų gyvūnų.
Per pastaruosius metus Centre penktadaliu išaugo ir paimtų iš netinkamų laikymo sąlygų ar konfiskuotų gyvūnų laikinoji globa: šiemet per 9 mėnesius ji suteikta 247 gyvūnams. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Gyvosios gamtos apsaugos departamento direktorė Mantė Ramanauskienė informavo, jog iš laikytojų šiemet dėl netinkamų laikymo sąlygų ar neteisėto laikymo paimti 247 laukiniai gyvūnai.
Konfiskuotų laukinių gyvūnų statistika (šiemet)
| Gyvūnų rūšis | Paimtų gyvūnų skaičius |
|---|---|
| Paukščiai | 170 |
| Žinduoliai | 70 |
| Ropliai | 7 |
| Iš viso | 247 |
AAD duomenimis, 2010-2018 metais LR muitinė ir AAD iš viso konfiskavo 114 gyvų gyvūnų. Iš fizinių ir juridinių asmenų 2019-2021 metų laikotarpiu konfiskuoti 128 gyvūnai: tigriniai pitonai, jūrinis erelis, bengalinės katės hibridas, pilkojo vilko hibridas, rudosios meškos. Šis skaičius išaugo beveik 3,5 karto per metus.
Pagalba laukiniams gyvūnams žiemą
Šąlant orams būtina pasirūpinti tais, kurie patys to padaryti negali. Šiomis itin žvarbiomis dienomis didelis pavojus ne tik sveikatai, bet ir gyvybei gresia daugeliui lauke gyvenančių keturkojų, paukščių bei žvėrių. Šlakelis vandens gali išgelbėti gyvybę. Benamių kačių bei šunų maitinimo vietose, taip pat po balkonais, įpilkite į dubenėlį šilto vandens. Pamaitinkite. Eidami iš namų pasirūpinkite bent „keliais trupiniais“ lauke gyvenantiems gyvūnams. Suteikite šiltą užuovėją. Šalčiausiomis dienomis galite įleisti lauke gyvenančius gyvūnus į laiptinę, rūsį ar savo balkoną. Pasirūpinkite šilta užuovėja. Putplasčio padėklas, pledas, kartoninė dėžė ar nenaudojamas drabužis gali tapti puikiais namais lauke gyvenančioms katėms bei šunims.
Lietuvoje žiemojančioms gulbėms, antims bei kitiems paukščiams - sunkus metas. Jiems sunku susirasti maisto, tad dabar jau reikalinga ir žmonių pagalba. Visgi svarbu žinoti, kad tokiu metu paukščius reikia šerti ne duona ar batonu, o tik avižomis ar grūdais. Įkėlus inkilą, suteiksite paukščiukams saugią ir šiltą užuovėją. Aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimo tarnybos viršininkas Mantas Arbūzas teigia, kad pražūtingas yra būtent žmonių pomėgis lesinti paukščius vandens telkiniuose.
Kur kreiptis pagalbos: kontaktai Alytaus ir visos Lietuvos gyventojams
Jei sunkiai sergantis, sužeistas ar savarankiškai išgyventi negalintis paukštis ar gyvūnas reikalinga skubi pagalba, LSMU Laukinių gyvūnų globos centro veterinarijos chirurgai budi 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę ir yra pasirengę konsultuoti telefonu arba priimti sužeistus gyvūnus gydymui ir priežiūrai bei jų sužeistus jauniklius. Jei radote sužeistą ar pagalbos reikalingą gyvūną, galite kreiptis į šias organizacijas:
- LSMU Laukinių gyvūnų globos centras (LGGC):
Adresas: Jurginų g.
Konsultacijai telefonu: +370 605 72837
El. paštu: informaciją rasite LGGC svetainėje.
Pagalba teikiama 24 val. per parą. - Skubiosios pagalbos tarnybos:
Tik išskirtiniais atvejais, kai reikalinga ir kitų tarnybų pagalba, kreiptis Skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112. - Veterinarijos klinikos:
Kreipkitės į artimiausią veterinarijos kliniką.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
