Propolis, visuomenėje neretai vadinamo bičių pikiu, terminą daugelis tikriausiai girdėjo dar vaikystėje. Pats pavadinimas sufleruoja, kad tai - bičių produktas, tačiau retas susimąsto, kaip jis iš tiesų išgaunamas. Propolio pavadinimas yra kilęs iš senovės graikų kalbos ir reiškia „stovintis miesto priešakyje“. Vaistininkė G. Stankevičienė paaiškina, kad propolis yra biologiškai aktyvus produktas, kurį bitės pagamina iš augalų dervų, žiedadulkių, savo seilių bei vaško. Propolis (bičių pikis) yra dervinga vaško konsistencijos medžiaga, kurią bitės gamina maišydamos savo seiles su bičių vašku ir įvairių augalų bei medžių junginiais.
Ši medžiaga nuo seno žinoma ir vertinama dėl įvairių gydomųjų savybių, tačiau pastaraisiais dešimtmečiais šis jos poveikis patvirtintas dar ir moksliniais tyrimais. Svarstant apie propolio įtraukimą į savo sveikatingumo rutiną, būtina įvertinti jo naudą ir galimą šalutinį poveikį. Mes gyvename laikais, kai galime rinktis sveikus, ekologiškus produktus ir sveikatą tausojantį gyvenimo būdą. Propolis - vienas geriausiai žinomų natūralių produktų, kurį iš gamtos žmonėms suneša bitės.
Nuo aušros iki sutemų dūzgiančios bitės į avilį gabena žydinčių augalų nektarą, žiedadulkes, augalų dervas ir sakų lašelius. Pirminė propolio paskirtis - apsaugoti avilį ir bites nuo įvairių mikrobų bei ligų, taip pat sulipdyti avilio plyšius ir užsklęsti tarpus. Ja bitės užsandarina avilio plyšius, kad į avilį nepatektų kenkėjų. Pavadinimas tampa suprantamas, jei žinote, kad kiekviename avilyje prie įėjimo guli bičių paklotas „kilimėlis”, kuris dezinfekuoja kiekvieną atskrendančią bitę darbininkę. Bitės propoliu tepa avilių sieneles, kamšo skyles, o prieš bitei motinėlei dedant kiaušinėlius korio akutėse, juo iškloja vidines sieneles.
Būtent propolis patikimai saugo avilius nuo bakterijų, pelėsių ir virusų: kadangi labai mažoje avilio erdvėje vienu metu renkasi netgi keliasdešimt tūkstančių bičių, avilio „švara“ lemia visos bičių šeimos likimą. Kitaip tariant, propolio dezinfekcinės savybės saugo avilio aplinką nuo pavojingų mikroorganizmų, kurie kelia grėsmę avilio bičių šeimos saugumui. Be to, propolis apgina nuo „nekviestų svečių”, pavyzdžiui, vabzdžių, graužikų ir netgi žalčių. Patekęs į avilį įsibrovėlis nužudomas įgėlimais, ir jei jį per sunku pašalinti, bitės pastato aplink hermetišką „sarkofagą”. Propolis taip pat pasižymi antimikrobinėmis savybėmis ir gali apsaugoti bites nuo ligų sukėlėjų.

Stebėdami bites, žmonės suprato, kad nuo infekcijos avilio gyventojas saugo būtent bičių pikis. O pastebėję ir įvertinę šias propolio savybes, žmonės netrukus išmoko jas taikyti medicinos srityje. Žmonės propolį vartojo jau nuo seniausių laikų: jo gydomosiomis savybėmis naudojosi actekai, senovės romėnai ir graikai. Prieš tūkstančius metų senovės civilizacijos naudojo propolį dėl jo gydomųjų savybių.
Aristotelis propoliu gydė įvairias ligas. Plinijus I amžiuje savo veikale „Gamtos istorija” aprašė propolio vartojimo principus, labai išsamiai apibūdindamas rinkimo būdus ir gerąsias savybes. Mūsų eros I amžiuje Dioskoridas Pedanijus, Romos imperatorių Nerono ir Vespasiano rūmų gydytojas, rašė apie bičių gaminamą gydomąją medžiagą, panašią į gintarą, ir siūlė ją vartoti gydant opas bei mažinant skausmą. Tolimųjų Rytų šalyse bičių pikis buvo žinomas kaip odos žaizdų ir uždegimų gydymo priemonė, o geriamas - nuo lėtinio kosulio. Vienoje apžvalgoje teigiama, kad žmonės propolį kaip vaistą naudojo nuo 300 metų prieš mūsų erą. Propolis buvo naudojamas net Antrojo pasaulinio karo metais, kad palengvintų žaizdų gijimą.
Propolis - daugiakomponentis biologiškai aktyvus junginys, pagrįstai laikomas vienu veikliausių bičių produktų, turintis itin platų farmakologinį poveikį ir sudėtingą cheminę sudėtį. Mokslininkai nustatė daugiau kaip 300 propolyje esančių junginių. Iki šiol yra identifikuota daugiau nei 250 skirtingų biologiškai aktyvių junginių, tai yra flavonoidai, fenoliai, aromatinės rūgštys, bioelementai, organinės rūgštys, steroidai, amino rūgštys, vitaminai ir t.t. Dauguma šių junginių yra polifenoliai, kurie yra antioksidantai, kovojantys su ligomis ir organizmo pažeidimais.
Konkrečiai propolio sudėtyje yra polifenolių, vadinamų flavonoidais, kurie susidaro augaluose kaip apsaugos priemonė. Jų paprastai randama maisto produktuose, kurie, kaip manoma, pasižymi antioksidacinėmis savybėmis:
Bičių pikyje yra apstu flavonoidų, tokių kaip kvercetinas, apigeninas, galanginas, - junginių, pasižyminčių antioksidacinėmis ir priešuždegiminėmis savybėmis. Taip pat yra ir fenolinių rūgščių, pavyzdžiui, kofeino bei ferulo rūgšties, kurios turi antibakterinių ir antivirusinių savybių.
Propolio sudėtyje yra vidutiniškai:
| Komponentas | Procentinė dalis |
|---|---|
| Medžių ir augalų dervos | 50-60 % |
| Bičių vaškas | 20-30 % |
| Eteriniai aliejai | ~10 % |
| Žiedadulkės | ~5 % |
| Kiti junginiai (vitaminai, mineralai, amino rūgštys) | ~1 % |
Propolyje yra nemažai vitaminų, tokių kaip B1, B2, B3, B6, C ir E, bei mineralinių medžiagų: magnio, kalcio, kalio, natrio, cinko, mangano, vario, geležies ir seleno. Galbūt dėl propolyje randamų aminorūgščių (serino, alanino, triptofano, leucino, lizino, histidino, metionino, valino ir t.t.), medicininėje literatūroje galime aptikti duomenų apie veikliųjų propolio medžiagų komplekso tam tikrą antidepresinį poveikį. Propolio sudėtyje esantys A, C, E bei B grupės vitaminai, cinkas, kalis, geležis, selenas, varis ir kiti mineralai stiprina imuninę organizmo sistemą, detoksikuoja organizmą.
Kiekvienas šių junginių pasižymi skirtingomis savybėmis, o visi drauge jie bičių pikiui suteikia išskirtinių savybių. Pavyzdžiui, flavonoidai, fenoliniai junginiai, organinės rūgštys pasižymi universaliu antimikrobiniu poveikiu. Aromatiniai junginiai, esantys propolio sudėtyje, pasižymi skausmą malšinančiomis savybėmis, o eteriniai aliejai bičių pikiui suteikia dezodoruojamųjų savybių. Mokslininkai pripažįsta, kad propolio sudėtyje esančios medžiagos sustiprina ir papildo viena kitos veikimą: dėl šios priežasties indentifikuotos propolio veikliosios medžiagos veikia visiškai kitaip nei kuri nors viena.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad propolio cheminė sudėtis labiausiai priklauso nuo geografinės vietovės bei joje esančių augalinių šaltinių, kadangi propolio antibakterinį poveikį lemia vietovėje vyraujančios augalų dervos. Būtent dėl šios priežasties, pušynuose pagamintas propolis bus kitoks, nei pagamintas pievoje. Skirtinguose regionuose (Europoje, Azijoje, Pietų ar Šiaurės Amerikoje ir pan.) surinkto propolio sudėtis skiriasi, tačiau jo farmakologinis veikimas visur panašus. Priklausomai nuo to, iš kokių augalų jis surinktas, bičių pikis varijuoja nuo geltonos iki tamsiai rudos ar net žalios spalvos. Natūralus propolis yra tamsiai gelsvos, rusvos ar rudos spalvos, labai specifinio, kiek aitroko skonio ir kvapo. Pasitaiko spalvos, konsistencijos ir cheminės sudėties skirtumų.

Bičių pikis - vienas pirmųjų natūralių vaistų, kurių gauname tiesiai iš gamtos. Jo teikiamos naudos paliko įspūdį ir mokslininkams, tyrinėjusiems šio bičių produkto cheminę sudėtį, biologinį aktyvumą bei farmakologines savybes. Propolis dėl savo antibakterinių, antivirusinių ir priešgrybelinių savybių gali būti naudingas sveikatai. Propolyje esantis didelis kiekis flavonoidų veikia įvairias bakterijas ir stabdo jų vystymąsi, tačiau kartu nesunaikina naudingos organizmo mikrofloros. Nuostabu, kad naudojant propolį, nesivysto jo antimikrobinėms medžiagoms atsparūs mikrooganizmai, nesutrikdoma virškinamojo trakto mikroflora.
Mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad propolis veikia daugiau nei 100 skirtingų rūšių mikrobų (virusų, bakterijų ir grybelių), sukeliančių infekcines ligas. Ne veltui propolis kartais vadinamas natūraliais antibiotikais - jis slopina bakterijų, virusų ir grybelių dauginimąsi, mažina uždegiminius procesus organizme, padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinio streso daromos žalos organizmui, taip pat padeda stiprinti imunitetą, audinių regeneraciją ir netgi gali padėti sumažinti kraujospūdį.
Lietuvių liaudies medicinoje bičių pikis (propolis) įprastai vartojamas šaltuoju metų laiku, siekiant kovoti su virusais ir uždegimu, norint sustiprinti imuninę sistemą. Gydytoja N. Martinonienė primena, kad propolis labai tinka sezoninių ligų profilaktikai, simptomų lengvinimui ar organizmo jėgų atstatymui. Propolyje esantys flavonoidai slopina viruso baltymą ir taip jį “deaktyvuoja”. Propolį antibakteriškai galima vartoti vieną arba kartu su kitomis priemonėmis ir net antibiotikais.
Tačiau, nors laboratoriniai ir su gyvūnais atlikti propolio (bičių pikio) ir jo sudedamųjų dalių savybių tyrimai teikia vilčių, kol kas tik keletas aukštos kokybės tyrimų įrodė jo veiksmingumą gydant konkrečias žmonių ligas. Todėl reikia atlikti daugiau klinikinių tyrimų su žmonėmis.

Propolis dažniausiai yra naudojamas, kaip sudėtinė įvairių maisto papildų ir preparatų, skirtų tiek išoriniam, tiek vidiniam vartojimui dalis. Išoriniam vartojimui skirti kremai, tepalai ir pan. Tinkamos propolio dozės nustatymas gali skirtis priklausomai nuo individualių poreikių ir siekiamos naudos sveikatai.
Susiduriant su kvėpavimo takų infekcijomis ar burnos gleivinės ir dantų ligomis, geriausia rinktis aliejinius propolio purškalus arba pagamintus vandens pagrindu, kadangi alkoholio pagrindu pagaminti preparatai, kad ir kokie veiksmingi, gali dirginti gleivines. Susiduriant su odos pažeidimais ir žaizdomis, labiausiai pravers vandeniu praskiestos spiritinės tinktūros arba tepalai, kremai su bičių pikiu.

Propolis yra laikomas saugiu produktu. Žmonės paprastai šiek tiek propolio gauna valgydami medų. Tačiau G. Stankevičienė pabrėžia, kad nors propolis yra natūralus produktas iš gamtos, jo taip pat galima perdozuoti. Propolio sudėtyje esantys biologiškai aktyvūs junginiai, jei vartojami neatsakingai ar itin didelėmis dozėmis, gali sukelti virškinimo sutrikimus, kepenų bei inkstų sutrikimus ir alergines reakcijas.
Propolio nederėtų vartoti sergantiems astma, taip pat bičių įgėlimams ir jų produktams alergiškiems asmenims, nes kai kuriais atvejais gali ištikti net ir anafilaksinis šokas. Bičių pikį labai atsargiai turėtų vartoti ir žmonės, geriantys kraują skystinančius vaistus, kadangi galima veikliųjų medžiagų sąveika. Nėščios ar krūtimi maitinančios moterys prieš vartodamos propolį turėtų pasitarti su sveikatos priežiūros paslaugų teikėju, nes šioms grupėms nepakanka saugumo tyrimų. Prieš vartojant propolio preparatus, visada rekomenduoju pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Svarbu atsiminti, kad rimtai susirgus, esant aukštai temperatūrai, dideliam silpnumui ar pastebėjus netipiškus simptomus, yra būtina kreiptis į gydytoją ir neužsiimti savigyda.