Naujagimio fiziologiniai ir anatominiai ypatumai: adaptacija ir vystymasis

Naujagimiais laikomi kūdikiai iki 1 mėnesio amžiaus. Pirmosios gyvenimo dienos ir savaitės po gimimo yra intensyvus prisitaikymo prie naujų gyvenimo sąlygų laikotarpis. Šiuo metu reiškiasi vadinamosios praeinančios naujagimio būklės, kurios yra normalios ir susijusios su kūno adaptacija iš motinos įsčių į išorinį pasaulį.

Pirmosios valandos po gimimo

Naujagimio gyvenimas prasideda, kai yra perkerpama virkštelė. Virkštelės liekana ties bambos žiedu nuvaloma ir perspaudžiama steriliu spaustuku. Steriliom žirklėm virkštelė nukerpama 1 cm atstumu nuo spaustuko. Pirmąsias 2 valandas po gimdymo gimdyvė su naujagimiu yra stebimi gimdykloje. Išties pirmomis minutėmis po gimimo, naujagimis yra labai jautrus ir nori artimo kontakto. Dėl to yra siūloma iškart po gimimo naujagimį paguldyti ant mamos krūtinės ir nuo pat pirmųjų sekundžių sukurti tvirtą ir saugų mamos ir naujagimio ryšį. Tėčio buvimas šalia irgi yra labai svarbus tolimesniam vaiko ir tėčio ryšio kūrimui. Rekomenduojama ne tik mamai, bet ir tėčiui pirmąjį mėnesį liestis „oda su oda“ su naujagimiu.

Naujagimio odos savybės ir išvaizda

Kodėl naujagimis kitoks? Odelė raukšlėta, nosytė suplota, akytės žvairuoja, kūnelis plaukuotas… Ir dar daug kitų naujagimio ypatumų, kuriais galbūt stebėsitės (o gal - žavėsitės?) pirmąsias dienas. Po gimimo vaikelio išvaizda intensyviai keičiasi, dauguma naujagimio „keistumų“ yra laikini, per pirmąsias savaites išnyksta. „Naujagimiškai“ žavi išvaizda būdinga visiems ką tik gimusiems mažyliams.

Sveiko naujagimio odos spalva ryškiai ar švelniai rausva. Laiku gimusio naujagimio oda padengta varškine mase - verniksu, kuris saugo odelę nuo vaisiaus vandenų pažeidimo, sušvelnina adaptaciją po gimimo. Vernikse yra ne tik riebalų, bet ir uždegiminius procesus stabdančio vitamino E, taip pat specialių proteinų, kovojančių su bakterijomis, virusais ir grybeliais. Odelė gali būti negausiai, švelniai plaukuota. Ant nosies sparnelių, kaktos, smakro gali atsirasti mažų baltai gelsvų mazgelių, vadinamų Milia, kurie yra susiję su suaktyvėjusia riebalinių liaukų funkcija ir užsikimšusiais kanalėliais. Taip pat gali pasireikšti „Gandro žnybis“ - kraujagyslių tinklo paryškėjimas.

Fiziologinė gelta

Naujagimių gelta pasireiškia iki 70 proc. gimusiųjų. Antrą parą 70-90 proc. naujagimių kūnelyje pasirodo fiziologinė gelta. Ji atsiranda, kuomet bilirubino koncentracija viršija normą. Naujagimis pagelsta dėl to, kad turi daug vaisiaus eritrocitų, raudonųjų kraujo kūnelių, kurie išnešiojo deguonį po visą organizmą, kol vaikelis buvo įsčiose. Po gimimo toks didelis eritrocitų kiekis jam nebereikalingas, todėl jis pradeda irti. Išsilaisvina hemoglobinas, pavirstantis į bilirubiną. Fiziologinė gelta prasideda antrą gyvenimo parą veidelyje, akių junginėje, kitą dieną pagelsta krūtinė, dar po to - pilvelis, rankos. Patį ryškumą fiziologinė gelta pasiekia 4-5 parą, išnyksta per 2-3 savaites. Svarbu stebėti, kada galima įtarti, kad bilirubino kiekis per didelis. Naujagimis neturi pasidaryti geltonas visas, nesvarbu, ar tai antra para, ar dešimta.

Galvos ir veido ypatumai

Dažnai dėl natūralaus gimdymo galvutė gali būti šiek tiek deformuota, nes ji pirmiausia yra stumiama gimdymo takais. Naujagimio kaukolės kauliukai nėra tarpusavy suaugę, gimdymo metu jie pasistumia ar net užslenka vienas ant kito. Nesuaugusios kaukolės siūlės leidžia prisitaikyti prie motinos dubens kanalo, sėkmingai gimti, nepažeidžiant smegenų. Vaikelio galvytėje galima apčiuopti iki 0,5 cm praviras siūles ir apie 0,3-2 cm pločio momenėlį. Matosi, kaip momenėlis pulsuoja, t.y. kraujagyslėmis po juo teka kraujas. Savo įprastą formą galva atgauna per dvi savaites. Naujagimių momenėliai po gimimo yra atviri ir užsitraukia skirtingu laiku. Iki 2 mėnesių amžiaus pranyksta užpakalinis momenėlis, iki 12 mėnesių - priekinis.

Kelias dienas gali būti paburkę akių vokai, kartais su kraujosruvomis. Žvilgsnis nekoordinuotas, klaidžiojantis, akytės gali žvairuoti. Akių spalvą lemia rainelėje esantis pigmento kiekis. Ką tik gimusio mažylio rainelės pigmentinės ląstelės neturi pakankamai pigmento, todėl beveik visų akelės būna žydros arba pilkos. Vėliau, nuo pusės metų, akių spalva pradeda keistis, jos tampa pilkomis, rudomis, žaliomis… o gal ir lieka žibuoklių žydrumo.

Gali būti įgimti dantukai, kurie dažniausiai iškrinta ir jų vietoje išauga įprasti pieniniai dantukai. Tokie dantys, kurie vaiko burnoje aptinkami vos jam gimus, yra vadinami nataliniais, o išdygę per pirmąjį mėnesį - neonataliniais.

Naujagimio organų sistemos ir jų skirtumai nuo suaugusiųjų

Sveikatos priežiūros specialistai dažnai kartoja, kad vaikai nėra maži suaugusieji. Naujagimių galvos ilgis sudaro ketvirtadalį viso kūno ilgio, kai suaugusiųjų - tik aštuntadalį. Priežastis yra netolygus kūno dalių augimas.

Štai keletas naujagimio ir suaugusio žmogaus anatomijos ir fiziologijos skirtumų:

• Smegenys: Naujagimio smegenų masė sudaro apie 10 proc. bendros kūno masės (suaugusiojo - mažiau kaip 3 proc.), iki penktųjų gyvenimo metų smegenys padidėja 3 kartus. Vėliau daugiausia didėja vingių kiekis ir gylis.
• Kraujas: Naujagimio kraujo formulė yra tarsi suaugusio žmogaus kraujo formulės veidrodinis atspindys. Pavyzdžiui, vaikai iki 4-6 metų limfocitų turi 2 kartus daugiau negu suaugusieji, o neutrofilų, priešingai, perpus mažiau. Nuo šešerių metų limfocitų kiekis pradeda mažėti ir iki 12 metų pasiekia suaugusio žmogaus lygį.
• Užkrūčio liauka: Naujagimių užkrūčio liaukos apimtis yra kone 10 kartų didesnė negu 13-15 metų vaikų. Liauka intensyviai dirba tik iki lytinės brandos. Paauglystėje ji pradeda trauktis ir iki 25 metų tampa visai mažytė arba išvis virsta jungiamuoju audiniu.
• Širdis: Vaiko širdis yra didesnė negu suaugusiojo (lyginant su kūno gabaritais) ir sudaro ne daugiau kaip 0,9 proc. kūno masės.
• Skrandis: Naujagimio skrandis kai kada būna ne vertikalioje padėtyje, kaip suaugusiojo, o horizontalioje. Tai yra susiję su vietos trūkumu dar nesusiformavusioje kūdikio pilvo ertmėje.
• Plaučiai: Mažylio plaučiams tenka 2 kartus didesnė bendros kūno apimties dalis negu suaugusio žmogaus. Pro 2-3 metų vaikų plaučius praeinančio oro tūris yra lygus suaugusio žmogaus.
• Kepenys: Naujagimio kepenų masė sudaro daugiau kaip 4 proc. kūno masės. Vaikų kepenys užima apie pusę pilvo ertmės tūrio.
• Kraujagyslės: Trejų metų vaiko kraujagyslių tinklo ilgis yra toks pat kaip suaugusiojo. Mažam kūnui reikia tiek kraujagyslių tam, kad ląstelės būtų geriau aprūpinamos krauju, tai būtina aktyviam audinių augimui.

Šie duomenys rodo, kaip sparčiai keičiasi ir prisitaiko naujagimio organizmas:

Fiziologiniai prisitaikymo procesai

Kūno temperatūra ir termoreguliacija

Pirmosiomis gyvenimo dienomis po gimimo naujagimio kūno temperatūra tiesiogiai priklauso nuo aplinkos temperatūros. Naujagimis perkaitęs nesugeba išskirti daugiau šilumos. Todėl dar iki naujagimio užgimimo gimdykloje yra įjungiamas šildomas staliukas tam, kad vystykliukai, į kuriuos bus įsuptas mažylis, ir rūbeliai, kuriais bus aprengiamas naujagimis, būtų pašildyti.

Svorio pokyčiai

Pirmomis paromis nukrinta apie 10 proc. naujagimio gimimo svorio. Tai fiziologinis svorio kritimas. Didžiausias svorio kritimas pasiekiamas tarp ketvirtosios ir šeštosios gyvenimo dienos. Naujagimiai auga labai greitai, tačiau iš pradžių jie praranda svorį. Nesijaudinkite! Tai daugiausia amniono skystis, susikaupęs odoje. Priaugti nukritusį svorį naujagimis turėtų per 2 savaites. Pradinę kūno masę (gimimo svorį) naujagimis atgauna apie 10-12 gyvenimo dieną. Minimalus svorio prieauglis per pirmą mėnesį (įskaičiuojant nukritusio svorio prieauglį) turėtų būti ne mažiau kaip 500 g. Kūdikiai pirmą mėnesį priauga iki 200 gramų per savaitę. Tačiau kūno ilgis ir galvos apimtis taip pat sparčiai didėja. Pirmą mėnesį kūdikiai paauga vidutiniškai penkis centimetrus.

Naujagimis, gimęs mažiau 2,5 kg, laikomas mažo gimimo svorio, mažiau 1,5 kg - labai mažo gimimo svorio, o mažiau 1 kg - ypatingai mažo gimimo svorio.

Tuštinimasis ir šlapinimasis

Pirmosios naujagimio išmatos vadinamos mekonijumi (tamsiai žalios, rudos, bekvapės, tąsios ir lipnios išmatos). Naujagimis bent kartą turi pasituštinti per 48 val. po gimimo. Pereinamos išmatos pasirodo 4-5 parą. Motinos pieno išmatos (garstyčių spalvos, košelės konsistencijos) - nuo 5-6 paros. Žarnyno kataras - dažnos išmatos, vandeningos, dirginančios odą - prasideda nuo 10-14 paros ir trunka 4-6 savaites.

Šlapinasi pirmąsias paras po gimimo naujagimiai retai, dažnai rausvu dėl šlapimo rūgšties kristalų šlapimu. Nors kartą pasišlapinti naujagimis taip pat turi per pirmas 48 val. Dažniau šlapintis pradės ėmus augti svoriui.

Svarbiausi naujagimio refleksai

Refleksai - tai nevalingi spontaniniai judesiai ir atsakas į dirgiklį. Refleksai padeda apsaugoti mažąjį naujoką. Svarbiausi naujagimio refleksai yra šie:

• Čiulpimo refleksas: Palietus gomurį, naujagimis čiulpia (krūtį, savo pirštukus).
• Ieškojimo refleksas: Palieskite naujagimio skruostą ir šis iškart pasisuks reikiama kryptimi.
• Moro refleksas: Šis stresinis refleksas stebimas, kai naujagimis išsigąsta garso ar staigaus judesio. Skiriamos dvi reflekso fazės: pirmoji - naujagimis išskečia rankutes į šonus, o antroji - apglėbia save. Dauguma naujų tėvų yra susipažinę su šiuo refleksu.
• Toninis kaklo refleksas: Galva pasukta į vieną pusę, ranka toje pusėje išsitiesia, o priešingoje pusėje per alkūnę lieka sulenkta. Tai vadinamoji „fechtuotojo“ poza.
• Griebimo (sugriebimo) refleksas: Palietus delną, pirštukai susigniaužia į kumštį. Visas, kas liečia delnus, automatiškai priverčia mažylį suspausti kumštį. Rankų nagiukai būna net peraugę piršto viršūnę, paduose pilna raukšlių.
• Babinskio refleksas: Pabraukus paduką, išsiskleidžia pirštukai.
• Žingsnio refleksas: Vos gimęs kūdikis nori pradėti vaikščioti. Tai yra žingsniavimo refleksas.

Jutiminė raida ir ankstyvoji sąveika

Kūdikiai gimsta turėdami išvystytus uoslės, skonio, lytėjimo ir klausos pojūčius. Tačiau jie dar nelabai gerai mato. Didžiausias jūsų naujagimio regėjimo aštrumas yra 20-25 cm atstumu - maždaug tokiu atstumu, kurį tėvai dažnai intuityviai laiko kalbėdami su savo vaiku. Naujagimiai jau reaguoja į išorinius dirgiklius ir gali į juos kreipti dėmesį. Temperatūros pojūtis jau yra gerai išvystytas pirmąjį kūdikio mėnesį. Jei per šalta, kūdikiai reaguoja su padidėjusiu noru judėti ir raitytis.

Pirmą mėnesį kūdikis jau gali prisiminti dalykus ir netgi nusiteikti laukimui. Net jei pirmąjį mėnesį naujagimio raida dar tik pradeda vystytis, jis jau turi emocinę atmintį. Priešingai nei kadaise buvo tikima, paprasti mąstymo procesai nėra susieti su kalbos įgūdžiais.

Pirmąjį mėnesį jūsų naujagimis gauna daug naudos iš mylinčios, saugios aplinkos. Naujagimis instinktyviai renkasi asmenį, su kuriuo jaučiasi saugiau ir kuris patenkina visus jo naujagimio poreikius. Kai šio „patikimo“ žmogaus nėra šalia, naujagimiai verkdami pasako, kad jo trūksta. Visai nesvarbu, ar tas žmogus bus mama, tėtis ar močiutė, svarbiausia, kad jis pirmąjį mėnesį pastoviai būtų ir atlieptų naujagimio poreikius.

Be to, pirmąjį kūdikio mėnesį svarbus glaudus fizinis kontaktas. Specialistai išsiaiškino, kad glamonėjimasis atžalai mažina stresą. Artimas pastovus ryšys pirmąjį mėnesį yra be galo svarbus tolimesniam vaiko ir tėvų tarpusavio santykių vystymuisi. Apsikabinimai, naujagimio supimas yra vieni iš pagrindinių būdų pačioje pradžioje užmegzti ryšį su naujagimiu. Tėvai yra pirmoji socialinė aplinka naujagimiui.

Net jei mažyliui dar vos mėnuo, jūs jau bendraujate su juo. Naujagimio vystymasis pirmąjį mėnesį beveik nesuteikia aktyvaus kontakto. Tačiau už tėvų pastangas laukia atlygis - pirmoji šypsena. Pirmąjį kūdikio mėnesį jis šypsosi taip vadinama refleksine šypsena arba, švelniai tariant, angelo šypsena.

Pirmą mėnesį naujagimis didžiąją laiko dalį praleidžia valgydamas ir miegodamas. Vis dėlto jis turi trumpų budrumo periodų, per kuriuos galite su juo bendrauti. Lavinkite dėmesį: palaikykite akių kontaktą ir kalbėkite švelniu balsu, kad paskatintumėte kūdikio susikaupimą ir dėmesį. Pakeliui jis išmoksta atskirti savo balsą nuo aplinkinio triukšmo. Tačiau atminkite, kad pirmąjį gyvenimo mėnesį dėmesys vis dar yra labai trumpas. Skatinkite daugiau judėti: galite leisti tyliai barškėti ar skambėti garsams iš skirtingų pusių.

Vystymasis ir sužalojimų prevencija

Amžius iki 4 metų yra itin intensyvaus vystymosi laikas. Pirmasis kūdikio mėnuo yra gana neįspūdingas stambiosios motorikos prasme. Naujagimiai guli taip, kaip yra paguldyti. Jie beveik nejuda iš vietos. Sužalojimų prevencijos požiūriu kur kas aktualesnis yra kūdikystės periodas, trunkantis nuo pirmojo gyvenimo mėnesio iki pirmųjų gyvenimo metų pabaigos. Šiuo laikotarpiu intensyviai vystosi visas kūdikio organizmas, įskaitant judėjimo aparatą. Kūdikis išmoksta apsiversti, sėdėti, vaikščioti - jis tampa mobilus.

Vystosi raumenys, stuburo linkiai, tačiau raumenų jėga yra nedidelė. Palyginti su suaugusiu žmogumi, mažo vaiko galva yra didesnė ir sunkesnė nei likęs kūnas, o kaklo raumenys ir raiščiai, laikantys galvą, yra silpnesni, dėl to yra lengviau pažeidžiami. Stuburas kūdikystėje ir ankstyvoje vaikystėje vystosi sparčiai, tačiau biomechaninės savybės tampa panašios į suaugusiojo tik 8-9 metų amžiaus.

Skirtingais vaiko raidos etapais skiriasi būdai, kuriais jis pažįsta pasaulį. Bene reikšmingiausia sužalojimų požiūriu yra oralinė pažinimo stadija, trunkanti iki maždaug 18 mėnesių amžiaus. Šiuo laikotarpiu vaikas yra linkęs viską dėti į burną ir taip pažinti daiktus.

Dėl nepakankamo individualaus mobilumo ir visiškos priklausomybės nuo globėjų, kūdikių iki 6 mėnesių amžiaus sužalojimų rizika labiausiai susijusi su netinkama suaugusiųjų priežiūra. Vėliau, kai didėja vaikų mobilumas, jų rizika patirti sužalojimus susijusi ne tik su netinkama suaugusiųjų priežiūra, bet ir su nepritaikyta aplinka. Maži vaikai labai greitai vystosi ir tobulėja, keičiasi jų poreikiai.

tags: #2 #isnesioto #naujagimio #fiziologiniai #ir #anatominiai

• Lemigo batų apžvalga
• Sauskelnių gamybos verslas
• Geriausi lavinamieji užsiėmimai vaikams
• Reikalavimai globos įstaigoms
• IVF nesėkmė: į ką svarbu atkreipti dėmesį