Progesteronas - tai vienas svarbiausių moterų lytinių hormonų, kuris atlieka gyvybiškai svarbią rolę ne tik menstruacinio ciklo reguliavime, bet ir pastojimo bei nėštumo išlaikymo procesuose. Jo koncentracija kraujyje keičiasi ciklo metu, o ypač svarbus jis tampa po ovuliacijos, liuteininėje fazėje.
Menstruacinis ciklas susideda iš kelių fazių, kurių metu hormonų veikla nuolat kinta. Progesteronas tampa ypač aktyvus po ovuliacijos, kai susiformuoja geltonkūnis. Šis geltonkūnis pradeda gaminti progesteroną, kurio pagrindinė užduotis - paruošti gimdos gleivinę apvaisinto kiaušinėlio implantacijai. Progesteronas skatina gimdos gleivinės proliferaciją, t. y. jos storėjimą ir prisotinimą maistinėmis medžiagomis, sukuriant palankią aplinką gyvybės užuomazgai. Be to, šis hormonas mažina gimdos reagavimą į medžiagas, kurios skatina gimdos susitraukimus, taip padėdamas išsaugoti ankstyvą nėštumą.
Jeigu apvaisinimas neįvyksta, geltonkūnis suyra, o progesterono lygis kraujyje pradeda mažėti. Šis sumažėjimas signalizuoja organizmui, kad metas pradėti naują ciklą, ir prasideda menstruacijos. Atvirkščiai, jei apvaisinimas įvyksta, geltonkūnis nesuyra ir toliau gamina progesteroną, o netrukus ir placenta pradeda jį intensyviai gaminti, palaikydama nėštumą.

Progesterono matavimas kraujyje yra svarbus diagnostikos metodas, padedantis įvertinti moters vaisingumą ir nėštumo eigą. Šis tyrimas atliekamas norint:
Planuojant nėštumą ir susiduriant su sunkumais pastoti, gydytojas gali rekomenduoti įvertinti progesterono lygį tam tikru ciklo metu. Tokiu atveju atliekamas PG tyrimas, kuris leidžia objektyviai įvertinti, ar liuteininėje fazėje hormono koncentracija pakankama sėkmingam pastojimui ir nėštumo eigai.
Progesteronas yra nepakeičiamas nėštumo metu. Jis ne tik padeda apvaisintam kiaušinėliui sėkmingai įsitvirtinti gimdoje, bet ir aktyviai dalyvauja palaikant nėštumą. Jo dėka gimdos gleivinė išlieka sveika ir paruošta augančiam vaisiui, o gimdos raumenys išlieka atsipalaidavę, užkertant kelią priešlaikiniams susitraukimams.
Nėštumo metu progesterono lygis nuolat kyla ir pasiekia aukščiausią tašką prieš gimdymą. Maždaug 5 nėštumo savaitę tiek progesterono, tiek chorioninio gonadotropino (hCG) lygiai gali padėti nuspėti, ar nėštumas vystosi tinkamai. Svarbu stebėti, ar šių hormonų skaičiai didėja. Progesterono lygis nėštumo metu turėtų kilti vidutiniškai po 1-3 ng/ml kas porą dienų, kol pasiekiamas to trimestro pikas.
Mažesnis nei 5 ng/mL progesterono lygis dažnai rodo negyvybingą nėštumą, o esant koncentracijai 5-25 ng/mL intervale reikalingas sekimas ir kitos diagnostinės procedūros.
Progesteronas tiesiogiai veikia ir vaisiaus sveikatą, padėdamas vystytis jo smegenims ir kitiems organams. Be to, jis skatina pieno liaukų vystymąsi, ruošdamas motinos krūtis maitinimui po gimdymo.

Progesterono terapija gali būti skiriama įvairioms sveikatos problemoms spręsti, ypač jei nustatomas jo trūkumas. Moterims, turinčioms sunkumų su pastojimu ar susidūrusioms su pasikartojančiais ankstyvais persileidimais, gydytojas gali skirti progesterono papildus. Dažnai progesteronas pradedamas vartoti iš karto po ovuliacijos, o neigiamo nėštumo testo ar kraujo atveju nutraukiamas iki kito ciklo.
Progesteronas gali būti skiriamas įvairiomis formomis: oralinių tablečių, injekcijų, makšties žvakučių ar kremų. Nors progesterono terapija gali turėti teigiamų poveikių, tokių kaip menstruacinio ciklo reguliavimas ar PMS simptomų intensyvumo mažėjimas, ji taip pat gali sukelti šalutinį poveikį, pavyzdžiui, pykinimą, galvos skausmą ar nuotaikų kaitą. Todėl svarbu, kad progesterono terapija būtų paskirta ir kontroliuojama gydytojo.
Sėkmingas nėštumo planavimas apima ne tik ovuliacijos stebėjimą, bet ir išsamų hormonų įvertinimą. Laiku atlikti tyrimai suteikia aiškumo ir padeda pasirinkti tinkamą gydymo ar korekcijos strategiją.
Progesteronas pasižymi ir kitomis svarbiomis savybėmis: jis turi antiandrogeninį ir antialdosteroninį veikimą, taip pat neuroprotekcinių savybių, kurios gali pagerinti nuotaiką ir sumažinti stresą. Tai rodo, kad progesteronas veikia ne tik reprodukcinę sistemą, bet ir centrinę nervų sistemą.
Progesterono trūkumas gali pasireikšti įvairiais simptomais, tokiais kaip nereguliarios menstruacijos, stiprus priešmenstruacinis sindromas (PMS), nevaisingumas ar sumažėjęs lytinis potraukis. Kai kuriais atvejais, dėl nepakankamo progesterono lygio, embrionas nesėkmingai implantuojasi ir ciklas prasideda įprastu laiku, todėl moteris gali net nežinoti, kad pastojimas įvyko.
Nors progesterono trūkumas yra dažnesnis, jo perteklius taip pat gali sukelti problemų. Simptomai gali būti panašūs į PMS, įskaitant nuovargį, depresiją, krūtų jautrumą ir svorio padidėjimą.
Svarbu atkreipti dėmesį į hormonų balansą ir stebėti bet kokius pokyčius savijautoje. Progesterono gamybai įtakos turi bendras hormonų balansas, skydliaukės veikla, streso lygis ir kūno svoris. Lėtinis stresas gali didinti kortizolio kiekį, kuris trikdo lytinių hormonų sekreciją.

tags: #progesteronas #po #ovuliacijos