Progesteronas - vienas svarbiausių moters organizmo hormonų, ypač nėštumo metu. Jis vadinamas „nėštumo hormonu“, nes be jo tinkamos koncentracijos vaisiaus vystymasis ir nėštumo išsaugojimas būtų neįmanomas. Progesteronas - tai steroidinis hormonas, gaminamas kiaušidėse po ovuliacijos, o pastojus - placentoje. Jo pagrindinė užduotis - paruošti gimdos gleivinę apvaisintam kiaušinėliui prisitvirtinti bei palaikyti nėštumą.
Progesteronas padeda „išlaikyti“ antroje ciklo pusėje susiformavusias sąlygas galimam nėštumui ir palaiko ankstyvą nėštumą. Progesteronas kartu su estrogenu kontroliuoja menstruacinio ciklo fazes. Jo koncentracija kraujyje pradeda didėti po ovuliacijos ir pasiekia aukščiausią lygį liuteininėje fazėje. Jei apvaisinimas neįvyksta, progesterono kiekis krenta likus kelioms dienoms iki menstruacijų pradžios. O jei kiaušinėlis apvaisinamas, geltonkūnis nesuyra ir toliau gamina progesteroną. Susiformavusi placenta taip pat pradeda gaminti progesteroną. Progesteronas palaiko gimdos gleivinę, būtiną apvaisinto kiaušinėlio implantacijai, bei slopina gimdos susitraukimus, reguliuodamas oksitocino veiklą. Jis taip pat skatina pieno liaukų augimą ir pasirengimą laktacijai.
Nėštumo metu progesteronas atlieka dešimtis funkcijų - nuo gimdos gleivinės paruošimo vaisiaus implantacijai iki imuninės sistemos slopinimo, kad moters kūnas neatmestų vaisiaus kaip svetimkūnio. Jo poveikis pastebimas ir kitose sistemose - virškinimo trakte, nervų sistemoje, net šlapimo takuose. Dėl jo poveikio raumenims gali sulėtėti žarnyno veikla, todėl atsiranda pilvo pūtimas ar vidurių užkietėjimas, o dėl kraujagyslių atsipalaidavimo gali sumažėti kraujospūdis. Ne veltui progesteronas vadinamas „nėštumo išsaugojimo hormonu“. Kai jo trūksta, dažniau pasireiškia persileidimo rizika, kraujavimas ar vaisiaus augimo sutrikimai.

Nėštumo metu progesterono lygis kraujyje nuolat auga, nes vaisiui augant jo reikia vis daugiau. Kuo didesnis nėštumo laikotarpis, tuo aukštesnės hormono koncentracijos reikia. Progesterono lygis nėštumo metu nėra pastovus - jis nuolat didėja ir skirtinguose etapuose atlieka vis kitokį vaidmenį. Kiekviename trimestre hormono šaltinis ir funkcijos kinta, todėl ir kiekio vertinimas visada turi būti pritaikytas pagal nėštumo savaitę. Nėštumo metu progesterono lygis stabiliai kyla ir pasiekia aukščiausią tašką prieš gimdymą.
Nėštumo metu progesterono lygio augimas yra nuoseklus, ir nors tarp moterų gali būti tam tikrų individualių skirtumų, kiekio mažėjimas ar nestabilumas yra pavojingas ženklas. Trumpalaikis nukritimas gali pasireikšti streso metu ar sergant, bet jei kiekis ženkliai mažėja ar nesiekia normos pagal savaitę - tai gali reikšti grėsmę vaisiaus išsilaikymui. Mažiausias kiekis stebimas pirmosiomis savaitėmis po pastojimo, tačiau jau nuo 5-6 savaitės jis ima sparčiai kilti. Aukštas progesterono lygis paprastai nesukelia neigiamo poveikio sveikatai, nes tai natūrali organizmo reakcija.

Progesterono kiekis nėštumo metu kinta labai dinamiškai, todėl nėra vienos visiems tinkančios normos. Vertinant šio hormono lygį, būtina atsižvelgti į nėštumo savaitę, laboratorijos metodiką ir net individualius moters organizmo ypatumus. Tačiau egzistuoja bendros gairės, pagal kurias galima orientuotis, ar kiekis yra pakankamas konkrečiu nėštumo etapu.
| Nėštumo laikotarpis | Progesterono norma (nmol/l) | Progesterono norma (ng/ml) | Pastabos |
|---|---|---|---|
| 1-12 savaitė (I trimestras) | 35-90 | 9-28 | Gamina geltonkūnis |
| 13-26 savaitė (II trimestras) | 70-300 | 22-95 | Placenta pradeda gaminti |
| 27-40 savaitė (III trimestras) | 90-770 | 28-245 | Pagrindinis šaltinis - placenta |
| 3-4 savaitė | - | 10 - 29 | Ankstyvas nėštumas; prasideda gimdos gleivinės transformacija |
| 5-8 savaitė | - | 15 - 60 | Progesteroną gamina geltonkūnis |
| 9-12 savaitė | - | 25 - 80 | Prasideda perėjimas prie placentos gamybos |
| 13-28 savaitė | - | 40 - 120 | Stabiliai didėjantis kiekis; gamina placenta |
| 29-40 savaitė | - | 100 - 300 | Aukščiausias lygis iki pat gimdymo |
Per mažas progesterono kiekis nėštumo metu - tai vienas dažniausių hormoninių disbalansų, dėl kurio kyla reali grėsmė vaisiaus išsilaikymui. Kadangi šis hormonas atsakingas už gimdos gleivinės palaikymą ir nėštumo stabilumą, jo nepakankamumas ypač pavojingas pirmaisiais nėštumo mėnesiais.
Vienas pagrindinių požymių, kad organizmas gali nepalaikyti nėštumo, yra žemas progesterono kiekis pirmąjį trimestrą. Dėl to gimdos gleivinė gali pradėti irti, atsiranda kraujavimas, o ilgainiui - persileidimas. Dažniausiai tai įvyksta iki 12 savaitės, kai progesteroną vis dar gamina geltonkūnis. Jei moteris jau patyrusi ankstyvą nėštumo nutrūkimą, progesterono lygio sekimas kitame nėštume dažnai tampa svarbia prevencine priemone. Per mažas progesteronas taip pat reiškia, kad gimdos gleivinė gali būti nepakankamai „puri“ ir kraujotaka nepakankama, kad vaisius galėtų sėkmingai įsitvirtinti ir vystytis. Tai dažnai matoma moterims, kurios sunkiai pastoja ar turi nevaisingumo diagnozę.
Tokiais atvejais gydytojas gali paskirti progesterono papildus (tabletes, kapsules ar injekcijas). Jeigu tyrimų metu nustatomas žemas progesterono kiekis ir yra grėsmės požymių (kraujo pėdsakai, pilvo skausmai, buvę persileidimai), gydytojas dažnai skiria vaginalinius progesterono preparatus (pvz., Utrogestan), geriamas kapsules, kartais - injekcijas, jei reikia greito poveikio. Ši būklė gali būti laikinai kompensuojama skiriant progesterono papildus, kol placenta pradeda savarankiškai gaminti pakankamą kiekį hormono. Gydymas dažniausiai tęsiamas iki 12-14 nėštumo savaitės, kol progesterono gamybą pilnai perima placenta. Svarbu niekada nenutraukti gydymo savavališkai - tai visada turi būti daroma palaipsniui ir prižiūrint gydytojui.

Progesterono kiekio tyrimas atliekamas iš veninio kraujo mėginio ir yra gana paprastas - tačiau jo tikslumas labai priklauso nuo to, kada ir kodėl jis atliekamas. Šis hormonas gali kisti net per vieną dieną, todėl svarbu suprasti, kaip teisingai interpretuoti rezultatus. Progesterono tyrimas atliekamas paimant veninio kraujo mėginį. Pats kraujo paėmimas paprastai užtrunka kelias minutes, todėl vizitas dažniausiai būna trumpas.
Nėštumo metu progesterono tyrimas dažniausiai atliekamas pirmąjį trimestrą, jei įtariama persileidimo rizika ar ankstyvieji kraujavimai; po pagalbinio apvaisinimo, kai būtina patikrinti, ar organizmas palaiko nėštumą tinkamu lygiu; jeigu ankstesni nėštumai buvo nutrūkę ar moteris turi geltonkūnio funkcijos nepakankamumą. Tyrimą geriausia atlikti ryte, nevalgius. Svarbu žinoti, kiek savaičių yra nėštumas, nes be šios informacijos progesterono kiekis nieko nereiškia - jis vertinamas tik kontekste. Kartais gydytojai skiria pakartotinius tyrimus kas kelias dienas, jei progesterono lygis yra ant ribos - taip galima įvertinti, ar jo kiekis auga (kas yra geras ženklas).
Vien tik skaičius nepasako visko. Gydytojas visada vertina, ar progesterono lygis atitinka nėštumo savaitę; ar yra papildomų simptomų - kraujavimas, skausmas, pykinimas; ar buvo atlikti kiti tyrimai (pvz., HCG hormono kiekis), kurie leidžia įvertinti nėštumo vystymąsi. Pavyzdžiui, jei 6 nėštumo savaitę progesterono kiekis yra 9 ng/ml - tai per mažai, tačiau jei tokia reikšmė nustatoma 3 savaitę po pastojimo, tai gali būti visiškai normalu. Netgi esant normaliam rezultatui, jei moteris jaučia nerimą arba turi grėsmės požymių, gydytojas gali skirti prevencinį progesterono palaikymą.
Vaistas „Progesterone Besins“ yra skiriamas moterims, kurios anksčiau prieš laiką pagimdė kūdikį ir (arba) kurioms gali būti vienos iš savo gimdos dalių sutrikimas, žinomas kaip trumpas gimdos kaklelis. Šis vaistas skirtas tik Jums, todėl kitiems žmonėms jo duoti negalima. Progesterone Besins reikia vartoti tik pirmuosius 3 nėštumo mėnesius.
Jei yra priešlaikinio gimdymo rizika, Jums nuo 20-osios iki 34-osios nėštumo savaitės gali būti skirta Progesterone Besins. Retais atvejais, vaisto vartojant antrojo ir trečiojo nėštumo trimestro metu gali išsivystyti kepenų liga. Jei vartojant vaisto nubėga vandenys, turite kuo skubiau apsilankyti pas gydytoją. Jeigu taip nutinka, Jums ir Jūsų kūdikiui gali kilti tiesioginė rizika.
Progesterone Besins padės Jums palaikyti nėštumą nevaisingumo gydymo atveju arba jei gydytojas Jums sakė, kad yra rizika, jog pagimdysite kūdikį prieš laiką. Visada vartokite šį vaistą tiksliai, kaip nurodė gydytojas. Vaisto nevartokite per burną. Kasdien vartokite po 600 mg Progesterone Besins, kaip nurodė gydytojas. Jei pavartojote daugiau Progesterone Besins nei reikėjo, pasitarkite su gydytoju arba vykite į ligoninę. Jei pamiršote pavartoti dozę, kai tik prisiminsite, kuo greičiau įsikiškite kapsulę. Prieš nutraukdama šio vaisto vartojimą, pasitarkite su gydytoju, vaistininku ar slaugytoju.
Jeigu pasireiškė šalutinis poveikis (net jeigu jis šiame lapelyje nenurodytas), kreipkitės į gydytoją arba vaistininką. Jeigu vartojate ar neseniai vartojote kitų vaistų, įskaitant nereceptinius ir žolinius vaistus, arba dėl to nesate tikri, apie tai pasakykite gydytojui arba vaistininkui, nes Progesterone Besins gali paveikti kitų vaistų veikimą.

Nors nėštumo metu pagrindinis progesterono šaltinis yra kiaušidės (pradiniu laikotarpiu) ir placenta (nuo antro trimestro), tam tikri gyvenimo būdo ir mitybos įpročiai gali turėti įtakos bendrai hormonų pusiausvyrai. Į progesterono sintezę tiesiogiai įsitraukia tam tikros riebalų rūgštys, vitaminai ir mineralai. Labiausiai padeda: sveiki riebalai (avokadai, alyvuogių aliejus, riešutai, sėklos), vitaminas B6 (bananai, bulvės, paukštiena), cinkas (avižos, kiaušiniai, pupelės), magnio turintys produktai (žali lapiniai, kakava, migdolai).
Gydytojų teigimu, mityba nėštumo metu yra labai svarbi. Ji turėtų būti visavertė ir subalansuota. Mitybos pagrindą turėtų sudaryti duona, grūdiniai produktai, vaisiai ir daržovės, nes jų sudėtyje daug skaidulinių medžiagų, vitaminų bei mineralų. Žaliose daržovėse gausu ir folio rūgšties, kuri labai svarbi normaliai nėštumo eigai bei vaisiaus vystymuisi. Taip pat svarbu vartoti baltymų turinčio maisto - mėsos (tai - geležies šaltinis), žuvies (joje gausu omega 3 riebiųjų rūgščių), pieno produktų (jie - kalcio šaltinis). Maistas turėtų būti be saldiklių, sintetinių dažiklių ir priedų.
„Nėštumo metu negalima laikytis dietų ir riboti suvartojamo maisto kiekio. Jei vaisius gaus per mažai maisto medžiagų, sutriks jo raida. Gimę mažo svorio naujagimiai būna silpnesni, o užaugę dažniau serga širdies ir psichikos ligomis, cukriniu diabetu. Tačiau „valgyti už du“ taip pat nereikėtų, nes tuomet kyla rizika priaugti per daug svorio, o dėl to didėja nėštumo ir gimdymo komplikacijų rizika. Pirmame nėštumo trimestre rekomenduojama suvartoti apie 2900 kcal per dieną, antrame trimestre - papildomai dar 340 kcal per dieną, o trečiuoju nėštumo laikotarpiu - šiek tiek daugiau nei antruoju - papildomai apie 450 kcal per dieną.“
Per parą rekomenduojama išgerti apie 2300 ml grynų skysčių (geriausia - paprasto geriamo vandens), o jei skaičiuoti kartu su maistu gaunamus skysčius - apie 3000 ml. Apskaičiuojant reikalingą suvartoti skysčių kiekį, taip pat galima vadovautis taisykle - 10 ml grynų skysčių 1 ūgio centimetrui, - pataria S. Neverauskienė.

Siekiant apsisaugoti nuo salmoneliozės, toksoplazmozės, listeriozės, nėštumo metu patariama vengti termiškai neapdorotų mėsos, žuvies, kiaušinių patiekalų, neplautų vaisių ir daržovių. Taip pat nerekomenduojama valgyti jūros gėrybių, vytintos mėsos, saliamio, pelėsinio sūrio, nepasterizuoto pieno produktų, majonezo. Jūrų žuvys savo organizme kaupia sunkiuosius metalus, todėl jas rekomenduojama valgyti tik kartą per savaitę. Siūloma vengti kepenų, pašteto ir kitų kepenėlių patiekalų, nes juose labai daug vitamino A, o per didelis jo kiekis gali būti kenksmingas vaisiui.
Akušerės ginekologės teigimu, specialistai vis dar diskutuoja apie tai, koks kofeino kiekis yra saugus nėščiajai ir vaisiui. Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) ekspertai, Jungtinės Karalystės ir JAV akušeriai ginekologai laikosi nuomonės, kad nėščiosioms leistina dienos kofeino norma neturėtų siekti 200 mg. Tokį kofeino kiekį galima gauti iš 1-2 puodelių kavos (priklausomai nuo kavos stiprumo). Geriausia apsiriboti vienu kavos puodeliu per dieną. Svarbu žinoti, kad kofeino taip pat yra juodojoje ir žaliojoje arbatoje, šokolade. Kofeinas gali padidinti persileidimo riziką ir didesnis jo kiekis gali būti kenksmingas. Be to, didelis kofeino kiekis neleidžia organizmui tinkamai pasisavinti geležies.
Pasak S. Neverauskienės, vienas iš svarbiausių elementų nėštumo metu - folio rūgštis, kuri yra reikšminga įvairioms organizmo funkcijoms. Pradėti ją vartoti rekomenduojama jau planuojant pastoti, o pastojus - tęsti bent 12 pirmųjų nėštumo savaičių. PSO rekomenduoja per parą vartoti 400 μg folio rūgšties ir netgi tęsti jos vartojimą visą nėštumą. Įrodyta, kad folio rūgšties vartojimas svarbus vaisiaus nervų sistemos vystymosi anomalijų profilaktikai. Didesnės folio rūgšties dozės (1000-5000 μg per parą) skiriamos, jeigu moteris nešiojo vaisių su sklaidos trūkumais, serga cukriniu diabetu, vartoja vaistus nuo epilepsijos, turi didelį kūno masės indeksą, vienas iš tėvų gimė su nervinio vamzdelio defektu.
Taip pat nėščiosioms rekomenduojama gauti 1000 mg kalcio per parą. Jei vartojama mažai pieno produktų, kalcio skiriama gerti papildomai. Vitamino D skiriama nėščiosioms, kurios retai būna gryname ore, saulėje, dažniau būna namuose, vartoja mažai šio vitamino turinčių maisto produktų: riebios žuvies, kiaušinių, grūdinių produktų. Mūsų šalyje saulėtų dienų nėra labai daug, todėl net ir būnant gryname ore, tikimybė gauti pakankamai vitamino D per odą išlieka maža. Nėščiosioms ir žindančioms moterims skiriama 1000-2000 TV vitamino D per dieną.
Geležies preparatų skiriama esant mažakraujystei. Kadangi nėštumo metu yra didelis geležies poreikis, mažakraujystė pasireiškia itin dažnai. Nėštumą prižiūrinčiam specialistui nusprendus, maisto papildai su geležimi gali būti skiriami ir profilaktiškai. Polivitaminų skiriama nėščiosioms, kurių mityba yra nepakankama, kurioms yra didesnė priešlaikinio gimdymo rizika ar kurių vaisiaus augimas yra sulėtėjęs. Tačiau, anot akušerės ginekologės, visoms nėščiosioms rutininis polivitaminų skyrimas nėra rekomenduojamas.
Magnis skiriamas esant mėšlungiui. Jei yra persileidimo ar gresiančio priešlaikinio gimdymo požymių, vartoti magnio preparatų nepatariama. Vidutinės arba didelės vitaminų A, C ir E dozės nenaudingos arba net žalingos nėščiosioms, todėl patartina vengti papildų, kurių sudėtyje yra daugiau nei 700 μg vitamino A. Nėščiosioms rekomenduojama vitamino C paros dozė yra 100 mg. Vitaminas C padeda geriau pasisavinti geležį. „Gydant nėščiųjų mažakraujystę, rekomenduojama papildomai vartoti vitamino C turinčių maisto produktų (pvz. brokolių, braškių, pomidorų, citrusinių vaisių), bet ne vitamino C tablečių. Vartojant dideles vitamino C dozes atsiranda inkstų akmenų formavimosi rizika“, - įspėja S. Neverauskienė.
Gan dažnai nėščiąsias kankina galvos ir nugaros skausmai, o vaistai nuo skausmo yra vieni iš dažniausiai vartojamų vaistų nėštumo metu. Įvairių apklausų duomenimis, daugiau nei 60 proc. moterų juos vartoja savarankiškai. Tačiau tam tikri analgetikai, laisvai parduodami vaistinėje (ibuprofenas, aspirinas, naproksenas, diklofenakas ir kt.) gali ženkliai padidinti nepageidaujamų vaisiaus ir nėštumo pasekmių riziką. Kita vertus, blogai valdomas skausmas besilaukiančiai moteriai gali sukelti tokių neigiamų pasekmių, kaip depresija ir hipertenzija.
Pasak V. Uzelienės, vis dar trūksta aiškių gairių, kaip gydytojui įvertinti analgetikų poveikio motinai ir negimusiam kūdikiui riziką ir naudą, ir įrodymais pagrįstų rekomendacijų, kaip saugiai valdyti skausmą nėštumo metu. Tačiau būtina žinoti, kad kai kuriuos vaistus nuo skausmo (ir ypač jų kombinacijas) nėštumo metu galima vartoti tik gydytojui paskyrus. Taigi, nėščia moteris turėtų vengti bet kokių vaistų, o jei atsiranda būtinybė, juos vartoti tik paskyrus gydytojui. Gydytojas, įvertinęs situaciją, paskirs geriausiai tinkantį medikamentą.
Taip pat svarbu atminti, kad jei nėštumo metu yra būtina tęsti gydymą dėl kai kurių gretutinių ligų (padidinto kraujospūdžio, infekcinių ligų, cukrinio diabeto ir kt.) ar su nėštumu atsiradusios būklės ar ligos, tai reikia daryti tik gydytojo priežiūroje ir tik gydytojui paskyrus.
„Žalingų įpročių būtina atsisakyti ne tik nėštumo metu, bet jau jį planuojant“, - pabrėžia S. Neverauskienė. Įrodyta, kad alkoholis gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, priešlaikinį placentos atsidalinimą. Jį vartojant kyla grėsmė, kad vaisius turės alkoholio sindromą (centrinės nervų sistemos pažeidimas, veido deformacijos, mažas svoris), klausos, regėjimo, širdies ir kraujagyslių, šlapimo, lyties organų vystymosi defektų, o jau paaugusiam vaikui galimi protinės ir neurologinės raidos sutrikimai, bendravimo, mokymosi problemos. Saugi alkoholio dozė vaisiui nežinoma, todėl būtina visiškai atsisakyti jo vartojimo.
„Rūkymas, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimas taip pat gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, placentos pirmeigą ar priešlaikinį jos atsidalinimą, vaisiui - apsigimimus ar net žūtį, naujagimiui - protinės, neurologinės ir fizinės raidos atsilikimą, staigią mirtį, vaikams - intelekto sumažėjimą, mąstymo sutrikimą, atminties susilpnėjimą“, - įspėja akušerė ginekologė. Jai antrina ir V. Uzelienė, sakydama, kad su nėštumu šie žalingi įpročiai nesuderinami.

Pasak V. Uzelienės, besilaukiančios moterys turėtų būti atsargesnės užsiimdamos fizine veikla, o kai kurių veiklų nėštumo metu reikėtų iš viso atsisakyti. „Nesportuokite per daug įtemptai, kad nesutriktų kvėpavimas. Mankštintis reikėtų tokiu tempu, kad galėtumėte laisvai kalbėtis. Prieš mankštos seansus reikia apšilti, o po to atvėsti. Po 16 nėštumo savaičių rekomenduojama nutraukti bet kokius pratimus, kurie apima gulėjimą ant nugaros, nes įsčiose, esant tokiai padėčiai, spaudžiama viena iš didelių venų. Venkite mankštintis karštomis drėgnomis sąlygomis, nes labiau tikėtina, kad kai esate nėščia, mankštos metu Jums bus per karšta, o tai gali būti pavojinga Jūsų kūdikiui. Fizinio krūvio metu gerkite pakankamai vandens, nesimankštinkite ilgiau nei 45 minutes“, - pataria šeimos gydytoja.
S. Neverauskienė sako, kad saikingas fizinis aktyvumas padeda išvengti nugaros skausmų ir pasiruošti gimdymui. Labai naudingi dubens dugno raumenis stiprinantys Kėgelio pratimai, gerinantys šlapimo sulaikymą nėštumo metu ir po gimdymo, o taip pat bendrą sveikatos būklę. Tinka ir vaikščiojimas, joga, plaukiojimas, lengvi tempimo pratimai, neintensyvi aerobika. Ji taip pat pabrėžia, kad mankštinantis reikia nepamiršti vartoti skysčių ir vengti perkaitimo. Pasak akušerės ginekologės, nors nėštumo metu mankštintis galima, prieš tai individualias fizinio aktyvumo galimybes reikėtų aptarti su nėštumą prižiūrinčiu specialistu. Net jeigu moteris iki nėštumo aktyviai sportavo, pastojus reikėtų sumažinti krūvį. Negalima užsiimti sporto šakomis, galinčiomis sukelti kritimo pavojų, pvz., jojimu, slidinėjimu, čiuožimu, dviračių sportu, gimnastika, taip pat tokiu sportu, kur yra smūgio į pilvą rizika (kontaktiniu sportu).

Pasak akušerės ginekologės, mokslinių įrodymų, kad sveikai nėščiajai, neturinčiai jokių nėštumo komplikacijų, kelionės didintų persileidimo ar priešlaikinio gimdymo riziką, nėra. Saugiausia keliauti antrame nėštumo trimestre, tačiau prieš kelionę būtina apsilankyti pas nėštumą stebintį specialistą, kuris įvertins nėščiosios būklę ir galimų komplikacijų riziką. Kartais tokio vizito metu paaiškėja, kad keliauti negalima. Jeigu vykstate į kelionę, jos metu būtina turėti nėščiosios kortelę, visus vartojamus medikamentus.
Daugiausia kalbama apie nėščiųjų keliones lėktuvu. Radiacijos dozės, gaunamos skrydžio metu ar einant pro oro uosto patikros skenerius, yra labai mažos ir neturi didesnės įtakos žmogaus (vaisiaus) sveikatai. Pakenkti gali tik dažni ilgi skrydžiai. Jei skrydis trunka ilgiau nei 4 valandas, nežymiai didėja giliųjų kojų venų trombozės rizika. Ją sumažinti galima tokio skrydžio metu dėvint kompresines kojines, geriant daugiau vandens ir reguliariai (kas 30 minučių) pasivaikštant po kabiną ar bent sėdint pamankštinant kojas. Nėščiajai rekomenduojama sėdėti prie tako esančioje vietoje. Prieš kelionę reikia pasidomėti oro linijų bendrovės taisyklėmis, taikomomis nėščiosioms. Keliaujant automobiliu, taip pat reikia laikytis giliųjų kojų venų trombozės riziką mažinančių rekomendacijų.
V. Uzelienė pritaria, kad jei leidžia moters sveikata, keliauti galima, ypač jeigu kelionės susijusios su poilsiu, geromis emocijomis, komfortišku transportu ir oro sąlygomis. Tačiau jei kelionės metu numatoma aukšta aplinkos temperatūra, gali tekti daug vaikščioti, patirti įtampą, stresą, užsiimti rizikingomis veiklomis, pasak šeimos gydytojos, leistis į ją tikrai nepatartina.

„Saikingas buvimas saulėje yra naudingas, suteikia pozityvumo, atpalaiduoja. Saulės šviesa gali padėti vaisiaus kaulų vystymuisi nėštumo metu, sustiprinti imuninę sistemą. Tačiau svarbu, nesimėgauti saule per ilgai, ypač tuomet, kai ji yra kaitriausia. Nėštumo metu hormonų kiekis keičiasi, todėl oda tampa jautresnė nei bet kada anksčiau. Tiesiogiai saulėje rekomenduojama būti tik iki 11 ir po 17 valandos, kai spindulių aktyvumas mažiausias ir negresia perkaitimas bei dehidratacija. Tačiau net tada pridenkite galvą ir su savimi nepamirškite pasiimti pakankamai vandens“, - pataria šeimos gydytoja.
Gydytoja akušerė ginekologė taip pat įspėja, kad nėštumo metu labai svarbu neperkaisti. Perkaitimas - pavojinga būklė, kai sutrinka kūno temperatūros reguliacija, organizme susikaupia šilumos perteklius, kurio kūnas jau nesugeba pašalinti. Kūno temperatūra pakyla iki 38-41 laipsnių, oda parausta, skauda ir svaigsta galva, troškina, vargina dažnas širdies plakimas, atsiranda vangumas, netenkama sąmonės. Perkaitimas gali sukelti vaisiaus apsigimimų (dėl pakilusios kūno temperatūros), o pirmais nėštumo mėnesiais - persileidimą. Nėščiajai negalima lankytis pirtyse ir soliariumuose. Aukšta temperatūra neigiamai veikia vaisiaus kraujotaką, karštis yra viena iš sutrikusio vaisiaus vystymosi priežasčių.
Bet, pasak specialistės, galima plaukioti baseine - šis užsiėmimas labai naudingas nėščiajai. Jo metu lavinamas raumenynas, grūdinamasi, palaikomi socialiniai ryšiai su kitomis besilaukiančiomis. Tačiau plaukimo užsiėmimai turėtų būti ne ilgesni nei 45 minutės. „Kaip ir užsiimant bet kokia fizine veikla, taip ir plaukiojant baseine, svarbu nepervargti ir stebėti savo būklę. Pykinimas, perkaitimo simptomai, pasirodžiusios išskyros ar kraujas iš makšties, pilvo skausmai - tai simptomai, rodantys, kad reikia tuoj pat nutraukti plaukiojimą“, - atkreipia dėmesį S. Neverauskienė.

Sutrikęs miegas yra vienas dažniausių nėščiųjų nusiskundimų. Ypač paskutiniaisiais mėnesiais kokybiškai išsimiegoti tampa vis sunkiau. Miegą trikdo dažnas šlapinimasis, pykinimas, vėmimas, nugaros skausmai, krūtų jautrumas, padidėjusio pilvo diskomfortas, kojų mėšlungis, rėmuo, dėl pakitusios medžiagų apykaitos, hormonų ir padidėjusio svorio išpilantis prakaitas.
Norint pagerinti miego kokybę, reikėtų stengtis gultis ir keltis tokiu pat laiku, prieš miegą pasivaikščioti lauke, paklausyti ramios muzikos, pamedituoti, paskaityti knygą ar žurnalą. Nepatartina žiūrėti blogas emocijas keliančių televizijos laidų ar filmų. Keletą valandų iki miego nerekomenduojama valgyti ar gerti daug skysčių. Reikėtų pasirūpinti, kad miegamajame būtų vėsu, oras gaivus, miegant patartina dėvėti natūralaus pluošto, gerai prakaitą sugeriančius ir orą praleidžiančius naktinius drabužius, vengti sintetinių audinių. „Verta išbandyti nėščiųjų pagalvę - ji padės rasti patogesnę padėtį miegojimui. Jei vis dėlto užmigti nepavyksta, pasikonsultuokite su gydytoju. Nerekomenduojama gerti vaistų, nebent juos paskirtų gydytojas“, - pataria S. Neverauskienė.
Pasak V. Uzelienės, nėštumas yra pereinamasis etapas moters gyvenime, o bet kokio perėjimo metu žmogaus emocijos gali svyruoti. Fiziniai moters kūno pokyčiai nėštumo metu sulaukia daug dėmesio, tuo tarpu emociniams jo skiriama kur kas mažiau. Nėštumas - nuostabus laikas, tačiau jis kelia ir didelį stresą, dėl kurio emocijos gali tapti lengvai kintančios. „Nėra visiškai aišku, kodėl atsiranda emociniai svyravimai, bet žinoma, kad moters kūne vyksta nemažai pokyčių ir jie visi yra susieti su jos emocijomis. Viena iš priežasčių gali būti hormonų lygio pokyčiai. Pastebėta, kad nėštumo metu būdingas užmaršumas, verksmingumas, nuotaikų kaita. Antruoju ir trečiuoju trimestrais, kai nėštumas tampa labiau matomas ir moteris priauga daugiau svorio, ji gali jaustis nepatenkinta savo kūnu ir pasikeitusia išvaizda, o tai gali turėti įtakos jos savivertei. Kai kurios nėščios moterys stebisi savo greitai besikeičiančiu kūnu ir jaučiasi gražios bei spindinčios, o kitos nerimauja dėl svorio padidėjimo ir figūros atgavimo po gimdymo. Nėštumo metu tiek nerimo, tiek baimės sistemos moters smegenyse sustiprėja. Nėštumo pabaigoje moteris gali bijoti skausmo gimdymo metu arba jaudintis, kad kažkas gali nutikti ne taip. Yra daug dalykų, kurių moteris negali kontroliuoti nėštumo metu ir šis netikrumas gali pakurstyti baimę keliančias mintis. V. Uzelienė sako, kad labai dažnai nemigos priežastys gali būti susijusios su stresu. „Galite jausti nerimą dėl gimdymo arba nerimauti dėl to, kaip suderinsite darbą su motinyste. Šios mintys palaiko budrumą ir gali būti sunku nuo jų atitraukti dėmesį. Tačiau nerimauti nėra produktyvu. Vietoj to, kad nuolat apie kažką galvotumėte, pamėginkite visus savo rūpesčius užrašyti ant popieriaus lapo. Tai suteiks galimybę apsvarstyti galimus sprendimus ir padės nuraminti mintis, kad galėtumėte kokybiškai pailsėti.“
Pasak V. Uzelienės, nors nėščia moteris turėtų patirti pilnatvę ir palaimingą kūdikio laukimą, nėštumo metu ji visgi turi susitaikyti su daugybe apribojimų, gyvenimo būdo pokyčių savo gyvenime. Jie gali apimti mitybos pokyčius, darbo vietos pritaikymą, fizinę veiklą, sportą ir kt. Todėl labai svarbu prisiminti, kad kiekvienas žmogus turi savo atsipalaidavimo būdus. Muzikos klausymasis, meditacija, joga, vaikščiojimas gryname ore, maloni įtraukianti veikla, bendravimas su draugais, artimaisiais, kūrybiniai užsiėmimai, pvz. piešimas, rankdarbiai, gali padėti. Atsipalaidavimo būdus vertėtų įtraukti į kasdienę rutiną net ir nejaučiant streso - tai gali pagerinti bendrą moters sveikatą ir savijautą.

tags: #profesterono #vartojimas #antrame #trimestre