Jaunimo, netekusio tėvų globos, emocinės ir socialinės integracijos iššūkiai

Vienas dažniausiai stresą vaikui sukeliančių veiksnių yra tėvų praradimas arba atskyrimas nuo jų. Ypač tai pasakytina apie vaikus, kurie ne įvaikinami, o apgyvendinami globos namuose. Tokia padėtis susiklosto tada, kai biologiniai tėvai miršta arba su vaikais blogai elgiasi ir jais nesirūpina. Be to, tėvų emigracija yra neabejotinai neigiamas veiksnys, paveikiantis vaikų psichosocialinę raidą. Kai vaikai net trumpam lieka be tėvų priežiūros, jie dažnai jaučiasi apleisti, atstumti; jie linkę tapti agresyvesni, liūdnesni ir uždaresni. Pagal kai kuriuos tyrimus, vaikai patiria neigiamą poveikį dėl atskyrimo nuo tėvų: kai kurie vaikai išgyvena emocinę atskyrimo krizę, jiems taip pat sunkiau mokytis mokykloje. Esamos problemos paskatino atlikti tyrimą, kurio objektu pasirinkta paauglių emocinė būsena. Tyrimo tikslas buvo atskleisti paauglių, kurių vienas ar abu tėvai išvyko į užsienį kaip ekonominiai emigrantai, emocinės būsenos ypatumus.

Elgesio ir emocinės problemos globos institucijose

Šiuo tyrimu buvo siekiama nustatyti tėvų globą praradusių vaikų elgesio ir emocinių problemų įverčių lygį - palyginti su abiem tėvais gyvenančiais vaikais. Tyrime dalyvavo 211 vaikų ir jaunimo globos namų auklėtinių nuo 13 iki 17 metų ir 272 su abiem tėvais gyvenantys 13-17 metų paaugliai. Lietuvoje 128 paauglių (13-17 metų) socialinis, emocinis ir elgesio prisitaikymas ilgalaikėje grupinėje institucinėje globoje buvo palygintas su 272 paauglių, užaugusių šeimose su abiem tėvais, grupe. Nustatyta, jog vaikų ir jaunimo globos namuose gyvenantiems paaugliams būdingos gana rimtos elgesio bei emocinės problemos, t. y. jiems būdinga daug didesnė agresija, delinkvencija, šalinimasis, nerimas/depresija, akivaizdesnės somatinio pobūdžio bei dėmesio problemos. Tiek tėvų/mokytojų, tiek pačių jaunuolių vertinimo skalėse institucinės globos vaikai rodė žymiai aukštesnį lygį visose problemų skalėse: jie surinko daugiau balų nerimo/depresijos, atsiribojimo, psichosomatinių problemų, agresijos, delinkvencijos ir dėmesio problemų srityse. Tai gali būti sietina tiek su vaikystėje išgyventais traumuojančiais įvykiais, tiek su dabartinėmis gyvenimo sąlygomis globos institucijose.

Problemų palyginimas tarp globos namų ir šeimose augančių paauglių

Tėvų emigracijos poveikis paaugliams

Apklausos imtį sudarė 1241 5-10 klasių mokinys iš pagrindinių, vidurinių ir gimnazijų tipų mokyklų; 1043 paaugliai (85 proc. visų mokinių) gyveno su abiem tėvais skirtinguose Lietuvos miestuose ir regionuose; 198 mokiniai (sudarantys 15 proc.) turėjo vieną ar abu tėvus emigracijoje. Iš jų, 38 mokiniai (19 proc. visų respondentų) turėjo abu tėvus emigracijoje; 117 paauglių (59 proc.) tėtis buvo užsienyje; 43 paaugliai (22 proc.) turėjo mamą užsienyje.

Tėvų netekties padariniai: šokas ir gedulas

Kaip jaučiasi vaikas, kai netenka abiejų tėvų? Patyrus netektį, pirma žmogaus reakcija būna neigimas. Kuo skaudesnė netektis, tuo sunkiau ją priimti kaip realybę, tai, be abejo, išgyvena vaikas ir visi su juo susiję artimieji. Vienoje iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos mobiliųjų komandų dirbanti psichologė Neringa Jankauskaitė sako, kad po tėvų netekties, suvokus realią situaciją, vaiką ištinka šokas - jis negali čia ir dabar susitaikyti su mintimi, kad liko be tėvų. „Iš patirties žinau, kad vaikai, nors ir žinodami ar net matę tėvų mirtį, laukia grįžtant tėvų, tikisi stebuklo. Maži, maždaug ikimokyklinio amžiaus vaikai, nelabai suvokia mirties sąvoką, jiems reikia laiko suprasti, ką reiškia ,,niekada nebegrįš“. Šiuo periodu negalima palikti vaiko vieno su savo mintimis, geriausia atrama našlaičiui - artimojo, kurį vaikas myli, paguoda, patarimai, tiesiog buvimas kartu, kad vaiko neapimtų nepaaiškinamos baimės, sunkiai pakeliamos mintys. Kartais tokia misija gali tekti visiškai nepažįstamam žmogui - globotojui“, - sako N. Jankauskaitė. „Vaikui reikia leisti išsikalbėti, išsakyti savo lūkesčius, skausmą, mintis. Ypač reikia susirūpinti vaiku, kuris po tėvų mirties ima elgtis taip, kaip jam nebuvo būdinga. Geriausia pagalba yra vaiką priglaudusių artimųjų dėmesys, pokalbiai su psichologais, mokyklos socialiniais darbuotojais“.

Vaiko teisių apsaugos specialistų vaidmuo ir globos paieškos

Vaiko teisių specialistai yra tie, kurie imasi iniciatyvos, kad būtų skubiai ištiesta pagalbos ranka našlaičiu tapusiam vaikui ir surastas jam įstatyminis atstovas. Jeigu kurį laiką buvo žinoma, kad tėvai ar vienintelis turimas iš tėvų sunkiai serga, netekčiai ir vaiko įstatyminių atstovų paieškai galima daugiau pasiruošti iš anksčiau. Galbūt vaiko globėją jau yra parinkusi pati šeima, sutarusi su būsimu globėju - paprastai tai būna artimas giminaitis. Tačiau yra situacijų, kai tėvai ar vienintelis turėtas žūsta staiga. Nors tokios situacijos visada sukrečia, joms visada turime veiksmų planą, pagalbos viziją. Nepilnamečiams likus našlaičiais, dažniausiai jų globėjais ar įtėviais tampa seneliai, broliai, seserys, taip pat dėdės ir tetos. Pastaraisiais metais Šiaulių apskrityje nėra atvejo, kada našlaičiais likę vaikai patektų į institucinę globą ar pas globėjus, nesusijusius giminystės ryšiais. Lietuvoje yra situacijų, kai vos pilnametystės sulaukę jaunuoliai ima globoti savo nepilnamečius brolius ir seseris. Kiekvienu atveju, kai našlaičiu likęs vaikas priimamas į naują šeimą, vaiko teisių apsaugos specialistai visą būtinąją pagalbą teikia tiek, kiek šeimai ji reikalinga - lanko globojamą vaiką, bendrauja su šeima, padeda jai. Reguliariai išklausoma vaiko nuomonė apie gyvenimo sąlygas, apie santykį su globėju. Išklausoma ir vaiko globėjo nuomonė apie globos vykdymą, jo santykius su vaiku ir vaiko artimaisiais giminaičiais, kitais žmonėmis, su kuriais globojamą vaiką sieja emociniai ryšiai.

Vaiko teisių apsaugos specialistų veiksmai, vaikui likus be tėvų:

• Ieškoma vaiko giminaičių ar emociniais ryšiais susijusių asmenų.
• Asmenys, norintys tapti vaiko globėjais, savivaldybėje veikiančiam Globos centrui teikia prašymą.
• Dažniausiai, prašymą tapti nuolatiniu globėju (rūpintoju) pateikia vaiko artimieji giminaičiai.

Iššūkiai palikus globos institucijas ir pereinant į savarankišką gyvenimą

Jaunuolių palydėjimo paslauga - skirta padėti jaunuoliams, kurie palieka globos įstaigas ar patiria socialinę riziką. Ši paslauga padeda sėkmingai integruotis į visuomenę ir savarankiškai gyventi. Pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria jaunuoliai palikę institucinę globą: trūksta gyvenimo įgūdžių, emocinės paramos, finansinio saugumo ar socialinių ryšių. Bendradarbiaudamas su įvairiomis įstaigomis ir organizacijomis, „Maltos“ ordinas įgyvendina projektą „Jaunuolių palydėjimas į savarankišką gyvenimą“. Tai pagalba jauniems žmonėms, kurie išeina iš globos namų ar susiduria su socialinės rizikos veiksniais. Ši iniciatyva siekia padėti jiems sklandžiai pereiti į savarankišką gyvenimą ir įsitvirtinti visuomenėje. Jeigu jaunuolis neturi ryšio su savo biologiniais tėvais, jis neturi ir atramos gyvenime, neturi žmogaus į kurį galėtų kreiptis pagalbos iškilus menkiausiai problemai, jis išeina į visišką vienatvę. Specialistė sako, kad net apsipirkinėjimas maisto prekių parduotuvėje dažnu atveju tampa iššūkiu, o ką kalbėti apie klausimus susijusius su visapusiška integracija į visuomenę ir savarankišką gyvenimą. Tarpsnis, kai baigiasi mokykla ir prasideda suaugusiojo gyvenimas, pasižymi daugeliu sudėtingų uždavinių, kuriuos tenka įveikti dar jaunam, mažai gyvenimiškos patirties sukaupusiam žmogui.

Psichikos sveikatos problemos ir pagalbos svarba

Jaunų, suaugusiojo gyvenimą pradedančių (18-25 metų amžiaus) žmonių patiriami sunkumai neretai pražiūrimi, nes visuomenėje gajus požiūris, jog jaunas žmogus turi arba visai nesirgti, arba pats susidoroti su jam kylančiais iššūkiais, net jei tai - psichikos sveikatos sutrikimai. Psichikos sutrikimų statistika negailestinga ir jauniems žmonėms. Nieko keisto, kad norint šį spaudimą atlaikyti gali prireikti specialisto pagalbos, ypač aplinkoje trūkstant žmonių, su kuriais būtų drąsu ir saugu pasidalinti sunkumais. Tačiau net ir nekalbant apie ligas - net užsitęsusi bloga nuotaika, ar bet kokie sunkumai, jei tik trukdo gyventi, jau yra pakankama priežastis kalbėtis, kreiptis pagalbos. Noriu pabrėžti, kad šiame amžiaus tarpsnyje gausu objektyviai sunkių sprendimų ir visiškai naujų patirčių. Kaip su jomis seksis dorotis, labai priklauso nuo to, koks pagrindas buvo sudėtas vaikystėje ir augant. Jeigu jis tvirtas - esame psichologiškai ištvermingi ir nauji sunkumai mūsų nesugriaus. Bet jei pagrindas nestabilus, jei trūksta įgūdžių įveikti naujas užduotis, gali būti sunkiau. Tikėtina, kad pagrindas nepakankamai tvirtai sudėtas tiek tėvų, tiek mokyklos, kuri svariai prisideda formuodama, kaip žmogus susidoroja su problemomis, kaip jas atlaiko.

Emocijų atpažinimas ir santykių sudėtingumas

Vienas ryškių emocinės srities ypatumų Lietuvoje - jausmų pasaulio deramas neįvertinimas ar net nuvertinimas, būdingas vyresnėms kartoms, kurio dalelę neišvengiamai perėmėme ir mes, todėl kartais jauniems klientams tenka rekomenduoti vaikams skirtas knygeles apie emocijų atpažinimą, kuriose viskas aiškiai išdėstyta. Emocijos, jausmai - tai kompasas, sistema, kuri padeda susigaudyti, kas man patinka, o kas žeidžia. Jie nurodo, kaip judant per gyvenimą nepasiklysti. Problemas, su kuriomis ateina jauni žmonės, galima sudėti į dvi grupes. Pirmoji - tai santykiai ir viskas, kas apie juos: negebėjimas jų užmegzti, išlaikyti, juose būti. Tai opi problema, nes viena iš svarbių užduočių šiuo amžiaus tarpsniu yra atrasti intymų ryšį - ne tik romantinius partnerius, bet ir draugystes, ryšius su kitais apskritai. Jei tai tampa problema, dažnai žvelgiame, kokie pagrindai bendravimui sudėti vaikystėje. Gali būt, kad nebuvo žmogaus, su kuriuo būtų pavykę tą ryšį užmegzti, ir jaunas žmogus dabar tiesiog neturi patirties, kaip tai padaryti. Antroji sunkumų dalis susijusi su profesinio kelio paieškomis ir mąstymu apie savo vietą pasaulyje, išreiškiamu klausimais: kas esu, ką darau gyvenime, kokia mano buvimo prasmė, kuo galiu būti naudingas?

Pagalbos prieinamumas ir stigmų mažėjimas

Ar jauniems žmonėms sunku kreiptis pagalbos? Pastebiu, kad psichologinių problemų ir psichologinės pagalbos ieškojimo stigma jaunų žmonių tarpe mažėja. Jeigu vyresniesiems vis dar nedrąsu prabilti, tai jauni žmonės nedemonizuoja psichologinės pagalbos, jos ieško, kreipiasi į specialistus. Kai mūsų tėvai buvo jauni, sovietiniais metais, psichinė pagalba buvo vertinama kaip bausmė, pažeminimas, kone negrįžtamas „normalaus“ gyvenimo praradimas. Bet šiandien vieša erdvė ir žiniasklaida labai prisideda prie įvairiausių mitų griovimo, apie psichikos sveikatą drąsiai kalba ir savo patirtimi dalinasi žymūs ir gerbiami žmonės. Be to, surasti pagalbą dabar gerokai lengviau, gausus ją teikiančių profesionalų pasirinkimas, o ir pati pagalba gali būti visiškai anonimiška - tai padrąsina. Nesunku surasti ir nemokamų paslaugų, pavyzdžiui, pagalbą siūlo valstybė, taip pat turime nemokamų psichologinės paramos linijų įvairaus amžiaus žmonėms, kaip „Jaunimo linija“. Šis amžiaus tarpsnis laikomas vienu jautriausių, kai atsidūrus akistatoje su suaugusiųjų pasauliu ir visomis jo atsakomybėmis gali pasireikšti įvairūs psichikos sutrikimai: nerimo, bipolinis sutrikimai, depresija, panikos atakos. Šiame amžiaus tarpsnyje dažniausiai pasireiškia ir šizofrenija. Visgi mąstant apie šią kartą pirmiausia galvoje blyksteli žodžiai: laisvė eksperimentuoti. Jauni žmonės dabar turi galimybę pasimatuoti daug skirtingų vaidmenų ar tapatumų, pasižiūrėti, kas tinka - tai man atrodo labai pozityvu. Sakyčiau, kad bent jau psichikos sveikatos aspektu gyvename geriausiai, kaip tik yra buvę. Jeigu ieškote skubios psichologinės pagalbos, kviečiame kreiptis į specialistą jo budėjimo laiku. Konsultacijos teikiamos per Skype arba atvykus į Krizių įveikimo centrą. Konsultuoja krizių įveikimo specialistai. Pagalba teikiama nusižudžiusiųjų artimiesiems. Informacija svetainėje pateikiama glaustai, atsižvelgiant į specifinius kiekvienos tikslinės grupės poreikius. Savižudybės krizę patiriančiam asmeniui suteikiama informacija apie įvairius pagalbos būdus ir jos teikėjus konkrečioje savivaldybėje, ir ko jis gali tikėtis, kreipdamasis pagalbos telefonu, internetu ar susitikęs su specialistu. Norintieji padėti išgyvenantiems savižudybės krizę šioje svetainėje sužinos apie rizikos ženklus, priežastis ir mitus apie savižudybes, ras patarimų, kaip tinkamai suteikti pagalbą. Specialistams pateikiama išsami informacija, kaip elgtis konkrečioje situacijoje. Svetainėje taip pat publikuojamos savižudybės krizę išgyvenusiųjų istorijos.

tags: #problemos #su #kuriomis #susiduria #jaunimas #neteke

• Vytauto Kernagio daina „Vaikai po lelijom“
• Naujagimio kraitelis: jaukumo ir meilės dovana
• Žemiškoji sielos kelionė
• Kūdikių virškinimo sistemos vystymasis ir pralaidaus žarnyno rizika
• Kaip gimimo diena formuoja vaiko charakterį?