Spermatozoidų susidarymas: vyriškos lytinės ląstelės kelionė

Lytinės ląstelės, dar vadinamos gametomis, yra esminės organizmų lytinio dauginimosi dalys. Jos perduoda palikuonims tėvų genetinę informaciją ir susidaro specialaus proceso metu, vadinamo gametogeneze. Vyriškos lytinės ląstelės, spermatozoidai, yra nepaprastai svarbios naujo individo pradžiai.

Vyriškos lytinės liaukos ir hormonų vaidmuo

Vyro lytinėse liaukose, sėklidėse, gaminasi ne tik vyriški lytiniai hormonai androgenai (tokie kaip testosteronas), bet ir bręsta spermatozoidai. Šis procesas yra glaudžiai susijęs su bendra organizmo hormonų sistema. Galvos smegenų dalis, pagumburis, išskiria gonadotropinus atpalaiduojančius hormonus (GnRH), kurie stimuliuoja posmegeninę liauką (hipofizę) gaminti gonadotropinius hormonus. Folikulus stimuliuojantis hormonas (FSH) vyro organizme skatina spermatozoidų vystymąsi.

Schema, vaizduojanti hormonų poveikį vyro reprodukcinei sistemai

Spermatogenezė: nuo pradžios iki spermatozoido

Spermatogenezė - tai nuolatinis procesas, vykstantis subrendusio vyro sėklidėse esančiuose sėkliniuose kanalėliuose. Jis prasideda lytinio brendimo metu, apie 11-14 metų amžiaus, kai testosteronas aktyvina miegančias nespecializuotas pirmines lytines ląsteles - spermatogonijas. Šios ląstelės mitoziškai dauginasi, sudarydamos spermatogonijas ir pirminius spermatocitus. Pirminis spermatocitas dalijasi mejoziškai, po pirmojo dalijimosi susidaro dvi haploidinės ląstelės - antriniai spermatocitai. Antriniai spermatocitai dalinasi antrą kartą, susidarydamos keturios haploidinės, bet dar nevisiškai diferencijuotos ląstelės - spermatidės. Vėliau šios spermatidės subręsta, įgyja būdingą sandarą ir virsta spermatozoidais.

Vyrų organizmas gamina milijonus spermatozoidų. Kiekvienas spermatozoidas turi 22 autosomas (nelytines chromosomas) ir vieną lytinę chromosomą - X arba Y. Tai lemia būsimo palikuonio lytį: X chromosoma lemia mergaitės vystymąsi (XX), o Y chromosoma - berniuko (XY).

Schema, vaizduojanti spermatogenezės stadijas

Spermatozoidų branda ir sandara

Sėklidę dengia standaus skaidulinio audinio dangalas, kurio pertvarėlės dalija ją į skilteles. Skiltelių viduje yra sėklidžių liaukinis audinys, sudarytas iš vingiuotų sėklinių kanalėlių ir tarp jų esančio audinio. Apie 90% suaugusios sėklidės tūrio sudaro būtent šie vingiuoti kanalėliai, kuriuose vyksta spermatogenezė. Sertoli ląstelės ir jų jungtys sudaro atramą besivystančioms lytinėms ląstelėms. Tarp kanalėlių esančiame audinyje yra kraujagyslės, limfagyslės ir Leidigo ląstelės, kurios gamina didžiąją dalį testosterono. Testosterono koncentracija sėklidžių viduje yra žymiai didesnė nei bendroje kraujotakoje, o tai yra būtina spermatozoidų brendimui.

Visas apvaisinimo procesas apima kelis etapus. Pirmiausia, spermos talpa - tai spermos paruošimo procesas, kurio metu didėja jos judrumas. Vėliau seka spermatozoidų susidūrimas su kiaušialąste ir prisijungimas prie jos išorinio sluoksnio (zona pellucida). Tai vadinama spermatozoidų-zona pellucida surišimu. Žinoma, kad spermatozoido galvutėje esantys fermentai padeda prasiskverbti pro kiaušialąstės sieneles. Taip pat svarbi yra akrosominė reakcija, kurios metu išsiskiria virškinimo fermentai, padedantys spermatozoidui įveikti kiaušialąstės apsauginius sluoksnius. Galiausiai, įvyksta žievės reakcija, kurios metu kiaušialąstė aktyvuojama ir tampa nepralaidi kitiems spermatozoidams.

Schema, vaizduojanti spermatozoido ir kiaušialąstės sąveiką apvaisinimo metu

Lytinės ląstelės ir apvaisinimas

Lytinės ląstelės, gametos, perduoda genetinę informaciją. Vyriškos lytinės ląstelės - spermatozoidai, o moteriškos - kiaušialąstės. Jos turi pusinį chromosomų rinkinį. Apvaisinimo metu susilieja spermatozoidas ir kiaušialąstė, turintys po 23 chromosomas, ir susidaro zigota su 46 chromosomomis, iš kurios vystosi naujas organizmas.

Mikroskopiškas spermatozoidų vaizdas

Apvaisinimo procesai (3D animacija)

Tai, kad vyro organizmas gamina nuolat naujus spermatozoidus, skirtingai nuo moters, kurios kiaušialąstės susiformuoja dar iki gimimo, reiškia, kad bet koks mutageninis poveikis moters organizmui gali turėti ilgalaikę įtaką palikuonių genetinei sveikatai.

tags: #vyriskos #lytines #lasteles #spermatozoidai #susidaro



Visagino vaikų lopšelis-darželis „Kūlverstukas“
Įstaigos kodas  192213258
A.s. LT357300010021629811
Swedbank, AB

Biudžetinė įstaiga
Duomenys apie juridinį asmenį saugomi ir kaupiami Juridinių asmenų registre
Danutė Remakien – LEP direktorė

Kosmoso g. 15, LT-33104 Visaginas
Tel./faks. +370 386 31 595
Tel. +370 386 64 131
El. paštas [email protected]

2025 © Visagino l-d „Kūlverstukas“
„Tavo Darželis
Versija neįgaliesiems