Mums visada labai smagu pristatyti mamas, kurios vaikų įkvėptos ne tik dėl savo vaikų, bet ir dėl kitų - pavyzdžiui, ryžtasi įkurti vaikų darželį. Šio darželio kūrėjos yra šeima - mama ir dukra. Visas jų gyvenimas verda vaikų apsuptyje.
Mama su vaikais dirba jau daug metų. Pradžioje kaip meno vadovė, buvo įkūrusi savo teatro studiją, vėliau kaip auklėtoja. Dukra pasekė mamos pėdomis. Nežinia, ar tai įtakojo mama, ar visada savyje turėjo kažką, kas traukė dirbti su vaikais. Tad šiuo metu jos yra dviese, dalinasi darbais, vargais, džiaugsmais ir net svajone.
Idėją įkurti darželį brandino jau seniai. Pirmą kartą ši mintis kilo gal prieš 4-5 metus. Mama tuo metu dirbo auklėtoja vaikų dienos centre, o dukra tuo metu studijavo. Po paskaitų, o kartais ir paskaitų metu, ji bėgdavo pas mamą pabūti su vaikais. Leisti laiką kartu su vaikais jai labai patiko, tai ir buvo pirmoji grupė, kurią „užaugino“, pirmoji patirtis. Per mokslo metus tiek visko neišmoko ir nepažino, kiek patirties įgijo būdama su vaikais.

Verslo pradžia nebuvo lengva. Kai pradėjo ieškoti patalpų, manė, jog tai bus sunkiausia. Norėjo, kad patalpos būtų jaukios, turėtų kiemą, kur vaikučiai galėtų žaisti. Tačiau ilgą laiką tokių nerado. Tuomet netikėtai pamatė skelbimą, tą pačią dieną apžiūrėjo ir nusprendė, kad būtent čia ir bus įkurtas jų darželis. Iki šiol su mama juokauja, kad pradėjo nuo mažų patalpų, kurios būtų tikusios tik dienos centriukui, ir netikėtai gavo didelį namą, beveik 300 kv. m.
Tada jau negalėjo sustoti ir turėjo judėti pirmyn. O vėliau prasidėjo visos „linksmybės“: remontai, įvairių pažymų rinkimas, teko daug sužinoti, apvažiuoti, kartais į tą pačią vietą po kelis kartus per dieną sugrįžti. Šeimos palaikymas buvo pagrindinis variklis. Bekuriant darželį labai daug padėjo ne tik šeima, bet ir draugai. Viena draugė padėjo rašyti verslo planą, kita - padėjo reklamos klausimais, draugas padėjo remontuoti patalpas. Artimųjų pagalba yra neįkainojama.
Tiek mama, tiek dukra yra pedagogės, todėl per daug metų darbo patirties, tiksliai žino, kaip nori dirbti ir kokį metodą diegti darželyje. Joms kartais keista, kai darželius įkuria rinkodarininkai, statybininkai ir kitokių profesijų atstovai. Jos savęs nevadinamos verslininkėmis, o auklėtojomis, kurios turėjo puikią galimybę sukurti sau darbo vietą ir dirbti taip, kaip nori. Dirbti sau - atsakomybė gerokai didesnė, bet tai teikia daugiau malonumo, darbo kokybė yra geresnė bei jautiesi laisvai, patenkintas ir laimingas.
Anot jų, tobulų dalykų pasaulyje nebūna. Tobula - tai reiškia viskas idealu, nėra jokių trūkumų, pasiekta viršūnė. O joms labai norisi bandyti kurti, ieškoti naujų idėjų, sprendimų ir, žinoma, neišvengti klaidų. Svajonių darželis, tai darželis, į kurį norisi ateiti ir nesinori išeiti. Jeigu jau mažyliui norisi verkti - tai tegul tai būna dėl to, kad nesinori išeiti namo. Tai vieta, kur laukiama kiekvieno vaiko, nes jis atsineša savo nuotaiką, savo aurą.

Tai darželis, kur yra daug įdomių žaislų, žaidimų, kur laukia draugai, o auklėtojos yra tiesiog draugės ir gali kartu pažaisti. Arba kai būna liūdna ir norisi pas mamą, kartu su auklėtoja galima jai paskambinti, sužinoti, kaip jai sekasi ir, išgirdus mamos balsą, viskas pasidaro ramu ir saugu aplink. Tai darželis, kur gera ne tik vaikams, bet ir auklėtojoms, o tėvai, palikę savo vaikus, gali užtikrintai ir ramiai jaustis visą dieną.
„Boružėlių“ darželį lankančių vaikų ugdymą jos grindžia požiūriu, kad ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo šerdis yra vaiko gerovė, visuminis ugdymasis, aktyvus, autentiškas, patirtinis jo dalyvavimas ugdymo procese. Siekiama, kad vaikas ugdytųsi aplinkoje, kurioje yra saugus, gerbiamas, kurioje pripažįstama jo nuomonė ir tenkinami jo poreikiai. Vaikų darželyje „Boružėlės“ žaidimas yra svarbiausia vaiko socialinį, emocinį ir pažintinį ugdymąsi skatinanti veikla. Čia vaikai aktyviai mokosi ir pažįsta juos supantį pasaulį praktiškai bandydami, tyrinėdami, kurdami.
Darbo para prasideda anksti ryte:
Taip pat darželyje vyksta muzikos pamokėlės. Kiekvieną penktadienį aplanko muzikos mokytoja, tad visą valandą vaikai kartu su ja šurmuliuoja muzikos, dainelių, muzikinių žaidimų pasaulyje, būna tikrai labai smagu.

Atėjus laikui, kai jau dviese nebesusitvarkė, pamažu pradėjo ieškoti auklėtojų. Susidūrė su didele problema, jog Kaune labai trūksta auklėtojų. Turėjo daug kandidačių, bet arba iškeldavo per didelius reikalavimus, arba tikėjosi per daug, todėl paieška užsitęsė. Norėjo, kad auklėtoja ne tik prižiūrėtų vaikus, bet ir pravestų ugdomąsias veiklas, žaidimus ir kitokius užsiėmimus. Dažnai klausdavo, ar jaučiasi „savo rogėse”, ar auklėtojos darbas tikrai prie širdies. Jos pačios tai pajautė, kad nori dirbti su vaikais, tokio paties žmogaus ir ieškojo. Visų kandidačių prašydavo pravesti veiklą, pasibandyti, kad galėtų įvertinti, ar tikrai gali patikėti joms vaikučius.

Kai po truputį pradėjo eiti tikslo link, viso proceso eigoje, su mama suprato, kad joms patinka skirtingi dalykai ir jos lengvai atsidavė toms veikloms, kurios buvo būtinos. Nesiskirstė, kas bus vadovas ar auklėtoja, pareigybes turi tik darbo sutartyje, darželyje jos yra tiesiog Anželika ir Karolina. Dukra tvarko visus „popierinius“ reikalus, o likusį laiką leidžia su pačiais mažiausiais. Tuo tarpu mama visą save atiduoda veiklų planavimui, pagalbai auklėtojoms, švenčių organizavimui ir, žinoma, darbui su vaikais. Todėl netenka pyktis dėl kažkokių darbų, nes kiekviena iš jų daro tai, kas labiausiai prie širdies. Jų šeima visada buvo labai artima, o darželis jas dar labiau suartino. Dažnai leidžia jame savaitgalius, tvarkosi, planuoja, ką ir kur dar reikia patobulinti, pastatyti.
Adaptacija - neišvengiamas etapas pradėjus lankyti darželį. Kadangi visi vaikai yra individualūs ir skirtingi, darželyje „Boružėlės“ netaikoma visiems vienoda adaptacijos programa. Pateikiamos kelios rekomendacijos tėvams:

Mamos ir dukros komanda dažnai kartoja sau, kad tai jų pradžia, viskas su laiku stos į savo vietas. Šeima viską supranta, labai daug padeda, dar negirdėjo jokių priekaištų. Jos džiaugiasi, jog turi tokį palaikymą, kartais atrodo, kad jomis pasitiki labiau, nei jos pačios pasitiki savimi. Bekuriant darželį labai daug padėjo ne tik šeima, bet ir draugai. Viena draugė padėjo rašyti verslo planą, kita - padėjo reklamos klausimais, draugas padėjo remontuoti patalpas. Vieni daugiau, kiti mažiau, bet vis tiek artimųjų pagalba yra neįkainojama.
Manoma, kad nebūtų tiek daug padariusi tik dviese. Taip pat labai svarbus ir emocinis palaikymas. Dažnai reikia per daug negalvoti, o imti ir daryti. Kartais, bėgant laikui, pradeda „pulti“ abejonės ir nepasitikėjimas savimi, todėl pagavus įkvėpimą, esant dideliam norui, reikia kuo greičiau visą tai išnaudoti.