Moliūginės daržovės: nuo maisto iki vaistų

Moliūginiai (lot. Cucurbitaceae) - tai magnolijūnų (Magnoliophyta) augalų šeima, apimanti vienamečius ir daugiamečius žolinius augalus. Šios šeimos augalai, kilę iš šiltųjų kraštų, vertinami dėl savo maistinės ir gydomosios vertės, tačiau reikalauja daug šilumos ir priežiūros. Lietuvoje savaiminių moliūginių nėra, tačiau daržuose auginama nemažai šios šeimos atstovų, tarp jų agurkai, melionai, arbūzai, moliūgai, aguročiai ir patisonai.

Moliūginiai augalai pasižymi gulsčiu, šliaužiančiu ar laipiojančiu stiebu, kuris tvirtinasi ūsų pagalba. Lapai pražanginiai, skiautėti ar suskaldyti, o vaisius - tai uoga arba agurkvaisis. Augalus apdulkina vabzdžiai. Moliūginės daržovės auginamos ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip dekoratyvinis augalas, džiuginantis ryškiais žiedais ir puošniais vaisiais.

Moliūgų gentyje - įvairovė

Moliūgų gentyje (lot. Cucurbita) gausu rūšių, įskaitant kultūrinius patisonus, aguročius ir cukinijas. Visi šie augalai auga ant šliaužiančių ar laipiojančių plaukuotų stiebų, apaugusių dideliais lapais. Lietuvoje auginamos kelios pagrindinės moliūgų rūšys: paprastieji ir didieji moliūgai, cukinijos, aguročiai ir patisonai.

Didysis moliūgas (lot. Cucurbita maxima), kilęs iš Pietų Amerikos Andų kalnų, pasižymi dideliais, įvairių spalvų ir formų vaisiais. Nors neatsparus šalnoms ir sausroms, šis moliūgas yra vienas populiariausių dėl maistingo minkštimo ir sėklų, taip pat dėl galimybės išskobtus ir išdžiovintus vaisius naudoti kaip indus ar dekoracijas.

Paprastieji moliūgai (lot. Cucurbita pepo), dar vadinami arbūzais, dyniais ar korbais, yra mažesni ir mažiau lepi nei didieji. Jų pailgi vaisiai labai vertingi, turtingi cukraus, baltyminių medžiagų, riebalinio aliejaus, vitaminų ir mineralinių druskų. Šie moliūgai nuo seno naudojami maistui, pašarui, prieskoniams ir vaistams.

Cukinija - universali daržovė

Cukinija (lot. Cucurbita pepo var. giromontina), dar vadinama itališkais aguročiais, yra paprastojo moliūgo kultūrinė atmaina. Kilusi iš Šiaurės Amerikos, ji XVI amžiuje atkeliavo į Europą ir plačiai paplito. Cukinija yra žolinis augalas su šliaužiančiu stiebu ir dideliais, skiautėtais lapais. Cukinijos itin vertinamos dėl savo universalumo virtuvėje ir galimybės ruošti daugybę patiekalų.

Nors Lietuvoje daržovių veislių pasirinkimas gali būti skurdokas, specialistai pataria ieškoti įvairesnių sėklų užsienyje, pavyzdžiui, Olandijoje, Vokietijoje, Italijoje, ar net parsisiųsdinti iš JAV. Lenkija taip pat garsėja dideliu moliūginių daržovių asortimentu.

Maistinė ir gydomoji vertė

Moliūginės daržovės pasižymi panašia maistine verte: jose gausu angliavandenių, pektininių ir skaidulinių medžiagų, karotino, B grupės, C ir PP vitaminų, folio ir nikotino rūgšties. Itin vertingos moliūgų sėklos, turtingos baltymų, nesočiųjų riebalų rūgščių, vitaminų ir mineralinių medžiagų.

Šių daržovių minkštimas, turintis daug vandens ir balastinių medžiagų, padeda valyti organizmą, mažina cholesterolį, gerina virškinimą, skatina šlapimo išsiskyrimą, laisvina vidurius ir mažina storosios žarnos uždegimą. Moliūgai vartojami sergant podagra, ateroskleroze, inkstų bei kepenų ligomis, palengvina kasos darbą.

Moliūgų minkštimas ir sėklos vartojami kaip vaistai esant skausmingam šlapinimuisi, sergant prostatos adenoma, gerinant žarnyno funkciją. Moliūgai padeda lengviau virškinti riebalus, todėl naudingi sergantiems ateroskleroze ir nutukimu. Nuo provitamino A, esančio moliūge, oda tampa lygesnė, minkštesnė, o plaukai stipresni ir žvilgantys.

Gydytojai išlukštentas moliūgų sėklas ir iš jų pagamintus preparatus skiria žmonėms, turintiems kaspinuočių arba askaridžių. Vaisių minkštimas tinka vartoti sergant inkstų ir kepenų ligomis. Šviežias minkštimas vartojamas nuo egzemos, dedervinės ar nudegimų.

Auginimo ir laikymo ypatumai

Moliūginės daržovės mėgsta saulėtas, šiltas ir nuo vėjo apsaugotas vietas. Joms geriausia tinka lengva, greitai įšylanti priesmėlio ar priemolio dirva, gausiai patręšta mėšlu. Sėjama lizdais, praėjus šalnų pavojui, o daigai sodinami į drėgną dirvožemį.

Specialistė įspėja, kad negalima sodinti skirtingų rūšių ir veislių moliūginių daržovių viena šalia kitos, nes jos lengvai kryžminasi. Moliūginėms daržovėms retai gresia kenkėjai ir ligos. Jei klimatas pernelyg drėgnas, sezono pabaigoje jas gali užpulti miltligė, tačiau tai nebaisi, nes vaisiai jau būna subrendę.

Nuskinti ir tinkamai laikomi moliūgai gali išsilaikyti visus metus. Svarbu palikti 2,5-3,5 cm ilgio kotelį, kuris turi apžiūti. Moliūginėms daržovėms reikalinga aukštesnė laikymo temperatūra nei kitoms daržovėms. Arbūzams +10+15 °C, melionams +2+10 °C, moliūgams +10+13 °C, aguročiams ir cukinijoms +6+8 °C.

Šimtai auksaspalvių patiekalų

Iš moliūgų verdamos sriubos, košės, gaminamas džemas, kompotai ir kiti patiekalai. Populiari moliūgų sriuba, kuriai reikia vos pusės kilogramo moliūgų, morkos, svogūno, krakmolo, pomidorų pastos, pieno, sviesto ir druskos.

Gardžios ir moliūgų salotos su raugintais obuoliais: sumaišyti moliūgo kubelius su tarkuotais raugintais obuoliais, morkomis, užberti druskos, susmulkintų krapų ir užpilti grietine.

Receptas: Moliūgų sriuba

• 500 g moliūgų
• 1 morka
• 1 svogūnas
• 2 šaukštai krakmolo
• 1 šaukštas pomidorų pastos
• 1 stiklinė pieno
• 2 šaukštai sviesto
• Druska pagal skonį

1. Moliūgo kubelius suberti į pasūdytą vandenį ir, sudėjus morką, svogūnus, išvirti.
2. Perplauti daržoves.
3. Įpilti pusę stiklinės vandens praskiesto krakmolo, pomidorų pastos.
4. Prieš baigiant virti įpilti pieno bei įdėti sviesto.

Receptas: Aguročių ir obuolių salotos su apelsinų padažu

• 400 g aguročių
• 100 g obuolių
• 250 ml pieno
• 2 kiaušinių tryniai
• 60 g cukraus
• 10 g krakmolo
• 30 g apelsino žievelės
• Miltinio cukraus

1. Aguročius ir obuolius nuplauti, nusausinti, pašalinti sėklas, sutarkuoti stambia trintuve, sumaišyti ir sudėti į stiklinį indą.
2. Apelsino žievelę išvirti ir smulkiai supjaustyti.
3. Krakmolą išmaišyti su 125 ml šalto pieno, o likusį pieną užkaitinti iki virimo.
4. Į verdantį pieną supilti pieną su krakmolu, suberti virtą apelsino žievelę ir virinti, kol padažas sutirštės.
5. Padažą atvėsinti ir aplieti juo tarkuotus aguročius ir obuolius.
6. Prieš patiekiant salotas atšaldyti.

Receptas: Moliūgų sriuba

• 1,5 kg moliūgų
• 1 svogūnas
• 1 imbiero gabalėlis
• 1 valgomasis šaukštas sviesto
• 0,5 l sultinio
• 100 ml grietinėlės
• Druska, pipirai, cinamonas, cukrus pagal skonį

1. Moliūgą nuplauti, nulupti, pašalinti sėklas ir supjaustyti kubeliais.
2. Svogūną ir česnaką nulupti ir smulkiai supjaustyti.
3. Puode įkaitinti sviestą ir jame apkepinti svogūną, česnaką ir tarkuotą imbierą.
4. Taip pat kartu pakepinti ir pjaustytą moliūgą.
5. Supilti sultinį ir virti 20 min.
6. Sriubą nukelti nuo ugnies ir sutrinti daržoves iki vientisos masės.
7. Įmaišyti grietinėlę, paskaninti druska, pipirais, cinamonu bei cukrumi.
8. Sriubą patiekti pabarstytą moliūgų sėklomis.

Receptas: Įdaryti patisonai

• 2 riekelės baltos duonos
• 8 vidutinio dydžio patisonai
• 150 g fermentinio sūrio
• 50 g kedrų riešutų (galima pakeisti ir žemės riešutais)
• 50 g sviesto
• 100 g rūkytos vištienos krūtinėlės
• 1 šaukštas smulkintų petražolių
• 1 šaukštelis čiobrelių lapelių
• 0,5 šaukštelio maltos paprikos
• Druskos

1. Duoną supjaustyti kubeliais.
2. Patisonus nuplauti, nusausinti, nupjauti viršūnėles ir išskobti minkštimą, kurį supjaustyti nedideliais kubeliais.
3. Sūrį supjaustyti kubeliais ir dubenėlyje sumaišyti su riešutais, smulkinta vištienos krūtinėle, duona ir susmulkintu patisono minkštimu.
4. Įdarą pabarstyti druska, malta paprika, smulkintomis petražolėmis, čiobreliais ir viską gerai išmaišyti bei įdaryti patisonus.
5. Įdarytus patisonus sustatyti kepimo inde, kuriame turi būti įpilta 50 ml vandens.
6. Ant kiekvieno patisono viršaus uždėti po nedidelį gabalėlį sviesto ir pusvalandžiui pašauti į 200 °C karštumo orkaitę.

tags: #pietu #krastu #moliuginis #darzo #augalas

• Vaikų lopšelis-darželis "Saulutė" Kupiškis
• nuo kurios nėštumo savaitės matomas pilvukas
• Jūsų unikalus akmuo
• Specialieji poreikiai „Giliuke“
• Kaip įsigyti Trefl dėliones internetu