Ar tiesa, kad į kai kuriuos privačius darželius yra didelės eilės? Ir į vieną, ir kitą klausimą būtų galima atsakyti teigiamai. Yra nemažai privačių darželių, kurie tikrai paklausūs ir į juos išleisti vaiką yra nemažai laukiančiųjų.
Privačios ikimokyklinio ugdymo įstaigos tampa vis svarbesne alternatyva valstybiniams darželiams. Jos siūlo įvairias ugdymo programas, papildomas veiklas ir lankstesnį grafiką, atitinkantį šiuolaikinių šeimų poreikius. Apklausų duomenys rodo, kad dalis tėvų pageidautų, jog jų vaikai būtų ugdomi ne pasamdytų auklių ar valstybinėse ugdymo įstaigose, o mažuose privačiuose darželiuose. Todėl manoma, kad idėja steigti privačius darželius yra padiktuota laikmečio, ir fiziniai ar juridiniai asmenys galėtų šia idėja susidomėti.
Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl tėvai renkasi privačius darželius, yra galimybė derinti darbo ir šeimos įsipareigojimus. Tai ypač aktualu didmiesčiuose, kur stebimas didelis laisvų vietų trūkumas valstybiniuose darželiuose. Kai kurios savivaldybės, matydamos, kad valstybinių darželių pasiūla negali atliepti visų šeimų poreikio, siūlo dalies mokesčio už privatų darželį kompensaciją. Tai gali tapti puikia išeitimi, nors šios paslaugos vis tiek gali būti neįperkamos visiems dėl didesnių nei valstybiniuose darželiuose kainų.
Privačių darželių privalumai dažnai apima mažesnes vaikų grupes, kur dirba daugiau auklėtojų ir siūloma daugiau papildomų ugdymo veiklų. Tai leidžia vaikams greičiau įgyti socialinių kompetencijų, nes mišraus amžiaus grupėse vaikai mokosi vieni iš kitų. Nors prižiūrėti ir ugdyti skirtingo amžiaus vaikus iš pirmo žvilgsnio yra nepaprasta, būtent mišraus amžiaus grupėse vaikai daug greičiau įgyja socialinių kompetencijų nei vienodo amžiaus vaikų grupėse.
Privatūs darželiai taip pat turi galimybę laisvai rinktis žaliavų tiekėjus ar maitinimo tiekėją, kuris atlieptų tiek tėvų poreikius ir lūkesčius, tiek teisės aktų reikalavimus. Maistas privačiuose darželiuose būna atvežtinis ir gaminamas vietoje. Bet kuriuo atvevu maistas privalo būti kokybiškas, šviežias ir karštas.
Nemažai privačių darželių sumažina ugdymo mokestį, jei vaikas praleidžia kažkiek dienų dėl ligos ar net atostogų. Kiti darželiai savo kainodarą grindžia nuolatiniu mokesčiu už ugdymą be jokių išlygų. Be to, privatūs darželiai gali pasiūlyti geras darbo sąlygas ir adekvatų atlygį patyrusiems pedagogams.
Nors privačių darželių privalumai akivaizdūs, svarbu nepamiršti ir galimų rizikų. Viena iš opiausių problemų - ne visi privatūs darželiai turi savo uždarą kiemą. Remiantis teisės aktais, vaikų darželis, ugdantis iki 60 vaikų, gali neturėti savo uždaros vaikų žaidimų aikštelės. Dažniausiai ugdytojai vaikus išveda pažaisti į artimiausias viešas erdves ar viešas aikšteles. Kartais pasirašomos ir bendradarbiavimo sutartys su šalimais esančiomis ugdymo įstaigomis - tada teritorija gali naudotis ir privatus darželis.
Didelė rizika kyla dėl nepakankamo darbuotojų kvalifikacijos ir kompetencijų stokos. Kai kurie privatūs darželiai gali būti įsteigti neturint tinkamo pedagoginio išsilavinimo ar patirties dirbant su vaikais, ypač turinčiais specialiųjų poreikių. Tai gali lemti netinkamą vaikų ugdymą, ignoravimą ar net patyčias. Pavyzdžiui, viename privačiame Kauno darželyje pastebėta, kad vaikui, kuriam diagnozuotas autizmas, buvo sudarytos nepalankios sąlygos, o darbuotojai jautėsi nepasirengę jam ugdyti.
Kitas svarbus aspektas - tai darbuotojų santykis su vaikais ir tėvais. Nors privačiuose darželiuose dirba daug jaunų ugdytojų, turinčių daug pozityvumo ir energijos, svarbu, kad jie turėtų ir reikiamą patirtį bei gebėjimą užmegzti pozityvius santykius su vaikais. Pasitaiko atvejų, kai vadovai, siekdami išlaikyti vaiką kaip klientą, yra linkę jam nuolaidžiauti, net jei vaikas elgiasi netinkamai.
Finansiniai aspektai taip pat kelia susirūpinimą. Nors kai kurie privatūs darželiai siūlo mokestį mažinančias sąlygas, kiti laikosi nuolatinio mokesčio principo. Tėvams svarbu atidžiai pasidomėti kainodara ir papildomais mokesčiais.
Renkantis privatų darželį, tėvams svarbu atkreipti dėmesį į kelis esminius kriterijus:
Nors valstybiniai darželiai turi ugdymo programas, kuriomis remiasi, privatūs darželiai turi didesnę laisvę kurti savo programas, atsižvelgiant į naujausias ugdymo tendencijas ir vaikų poreikius. Svarbu, kad kuriantieji vaikų darželius nebijotų klausti ir konsultuotis su atitinkamomis institucijomis, kad užtikrintų visų reikalavimų įvykdymą.
Privačios įstaigos sudaro sveiką konkurenciją valstybinėms, o konkurencija skatina tobulėti. Didesnis dėmesys vienai ar kitai pakraipai, nauji metodai nėra mados reikalas, o atsakingas ir atsidavimo reikalaujantis darbas.
Steigiant privatų darželį, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos parengtomis metodinėmis rekomendacijomis nevalstybiniams ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų teikėjams. Jose nuosekliai pateiktos privataus darželio steigimo procedūros, teisės aktai ir steigimo dokumentai. Taip pat svarbu atitikti higienos normas, kurios užtikrina vaikų saugumą ir sveikatą. Pavyzdžiui, kiekvienai darželio grupei turi būti skiriama pakankamai erdvės, įrengti atskiri sanitariniai mazgai, užtikrintas natūralus apšvietimas ir vėdinimas.
Finansinėje pusėje svarbu atlikti išlaidų analizę, įvertinant steigimo išlaidas (patalpų remontas, baldai, ugdymo priemonės) ir einamąsias išlaidas (darbo užmokesčiai, komunaliniai mokesčiai, maistas). Pajamos priklauso nuo vaikų skaičiaus ir nustatytos kainos už paslaugas. Lūžio taško analizė padeda nustatyti minimalią veiklą, kurios metu pajamos prilygsta kaštams.
Nuo 2025 m. sausio 1 d. visoje Lietuvoje galima gauti vaiko priežiūros kompensacinę išmoką, skirtą auklių paslaugoms. Ši išmoka siekia 364 Eur. Taip pat kai kurios savivaldybės siūlo dalies mokesčio už privatų darželį kompensaciją, kuri siekia nuo 25 Eur iki 250 Eur, priklausomai nuo savivaldybės.
Ilgalaikėje perspektyvoje turėtų išlikti vaikų darželių tinklai, o pavieniai darželiai gali išnykti, nes tinklai gali pasiūlyti geresnę kainą klientui. Tačiau svarbu, kad privatūs darželiai nesusidurtų su vadinamuoju "verslo krizės" laikotarpiu, kai steigėjai, neturintys reikiamo išsilavinimo ar patirties, nesugeba tinkamai valdyti įstaigos, o tai gali lemti vaikų teisių pažeidimus.

Nepakankamas ugdymo, ypač ankstyvojo, paslaugų prieinamumas yra ne tik trumpalaikis nepatogumas, bet gali turėti ilgalaikės įtakos moterų karjerai ir finansinei nepriklausomybei, nes jos dažnai pasitraukia iš darbo rinkos prižiūrėti vaikų.

Pasak B. Sabatauskaitės, nepakankamas ugdymo, ypač ankstyvojo, paslaugų prieinamumas - ne šiaip sąlyginai trumpalaikis nepatogumas, su kuriuo susiduria kai kurios šeimos. Kaip skelbia „Sodra“, pernai 88 proc. vaiko priežiūros atostogų ėjusiųjų buvo moterys, o didžiausias vyrų ir moterų atlyginimų atotrūkis pastarųjų nenaudai stebimas 31-40 metų grupėje - tada, kai daugelis moterų kuriam laikui pasitraukia iš darbinės veiklos ir prižiūri vaikus. Šis atsitraukimas, ypač ilgesnis, gali turėti įtakos jų senatvės pensijai ir lemti didesnę skurdo riziką ateityje.