Krikščioniškoji etika ir dirbtinis apvaisinimas: etiniai iššūkiai ir vertybės

Dirbtinis apvaisinimas yra sparčiai tobulėjanti medicinos sritis, sukelianti daug etinių klausimų, ypač krikščioniškosios etikos kontekste. Lietuvoje, kurioje vis dar nėra įstatymo, reglamentuojančio šią sritį, diskusijos dėl dirbtinio apvaisinimo įstatymo projekto kelia aštrias diskusijas tarp įvairių visuomenės grupių. Šiame straipsnyje nagrinėjama krikščioniškoji etika dirbtinio apvaisinimo klausimais, atsižvelgiant į skirtingus apvaisinimo būdus, embriono statusą, nevaisingų porų interesus ir galimus įstatymų projektus.

Dirbtinio apvaisinimo metodų įvairovė

Pagal sąvoką "dirbtinis apvaisinimas" slypi įvairūs metodai, kurie skiriasi savo techninėmis detalėmis ir etinėmis implikacijomis. Svarbu suprasti, kad ne visos krikščioniškos denominacijos griežtai neigia bet kokią dirbtinio apvaisinimo galimybę. Katalikų, ortodoksų ir evangelikų liuteronų bažnyčios pripažįsta, kad pagalba nevaisingumo atveju yra svarbi, tačiau ji neturi peržengti pagarbos žmogaus gyvybei, orumui ir šeimai ribų.

Krikščioniškosios etikos principai

Krikščioniškoji etika remiasi įsitikinimu, kad žmogaus gyvybė prasideda nuo prasidėjimo momento. Arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus, vyskupo Mindaugo Sabučio ir kunigo Vitalijaus Mockaus komunikate pabrėžiama, kad jau nuo zigotos susidarymo savo egzistavimą pradeda unikalus asmuo, kuriam turi būti užtikrinta prigimtinė teisė į gyvybę. Todėl krikščioniškoji etika niekada nepritars gyvybės pradėjimui mėgintuvėlyje (in vitro).

Žmogiškasis orumas reikalauja, kad žmogaus gyvybė būtų perduodama asmenišku ir sąmoningu veiksmu šeimoje per santuokinį aktą. Krikščioniškos pozicijos šalininkai teigia, kad apvaisinant turi dalyvauti sutuoktinių lytinės ląstelės, kad tai būtų vyras ir žmona, ir po to gimęs vaikas turėtų savo genetinius tėvus. Antras reikalavimas - apvaisinimas turi įvykti moters organizme, o ne mėgintuvėlyje.

Embriono statuso klausimas

Vienas iš svarbiausių etinių klausimų, susijusių su dirbtiniu apvaisinimu, yra embriono statusas. Ar tai tik biologinė medžiaga, su kuria galima elgtis, kaip tik norima? Ar žmogaus embrionas jau yra žmogiška būtybė, turinti savo orumą, kurią reikia gerbti ir saugoti?

Krikščioniškoji etika atliepia šiandienos medicinos mokslo įrodytą tiesą, kad žmogaus gyvybė atsiranda nuo prasidėjimo momento. Todėl jau nuo zigotos susidarymo savo egzistavimą pradeda unikalus asmuo, kuriam turi būti užtikrinta prigimtinė teisė į gyvybę. Netoleruotina, kai yra manipuliuojama sąvokomis, siekiant embrioną pavadinti „conceptus“ arba teigiant, kad žmogaus gyvybė atsiranda nuo įsitvirtinimo gimdoje ar net nuo širdies veiklos pradžios. Taip sudaromos sąlygos paminti prigimtinę teisę į gyvybę ir su embrionu siekiama elgtis tik kaip su paprasta biologine medžiaga.

Krikščioniškajai etikai visiškai nepriimtinas perteklinių embrionų kūrimas, jų šaldymas ir naikinimas pasibaigus „galiojimo terminui“. Juo labiau kad egzistuoja moterį nuo papildomo hormoninio stimuliavimo apsauganti alternatyva - kiaušialąsčių šaldymas. Atsisakymas kurti perteklinius embrionus apsaugotų sutuoktinius nuo didelių moralinių dilemų ir dvasinių kančių tais atvejais, kai dėl gyvenimiškų aplinkybių embrionų panaudojimas tampa neįmanomas.

Nevaisingų porų interesai

Krikščioniškos bažnyčios vadovai pabrėžia, kad jie reiškia solidarumą su nevaisingais sutuoktiniais, tačiau pagalba jiems negali peržengti pagarbos žmogaus gyvybei, orumui bei šeimai ribų. Svarbu suprasti, kokį skausmą išgyvena nevaisingumo bėdų turintys žmonės, negalėdami susilaukti vaikų, kiek tai kainuoja ir dvasios kančių, ir materialinių išteklių.

Tačiau krikščioniškoji etika atmeta mintį, kad vaikus galima vertinti kaip pramoniniams tikslams kuriamus žaisliukus. Krikščionys politikai yra raginami palaikyti įstatymų projektus, kurie užtikrintų embrionų apsaugą ir neleistų jų sunaikinimo.

Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektai Lietuvoje

Lietuvoje iki šiol nėra įstatymo, kuris reglamentuotų dirbtinį apvaisinimą. Seime svarstomi įvairūs Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektai, kurie skiriasi savo nuostatomis dėl lytinių ląstelių donorystės, embrionų šaldymo ir kitų klausimų.

Vienas iš projektų siūlo leisti lytinių ląstelių donorystę ir embrionų šaldymą, o kitas projektas yra griežtesnis ir draudžia lytinių ląstelių donorystę, bet leidžia sukurti iki dešimties embrionų, embrionus šaldyti iki penkerių, o lytines ląsteles - iki dešimties metų.

Krikščioniškos pozicijos šalininkai griežtai vertina bet kokį įstatymą, kuris įteisina dirbtinio apvaisinimo mėgintuvėlyje galimybę.

Alternatyvos embrionų šaldymui

Liberalaus įstatymo priešininkai primena, jog pasaulyje egzistuoja vis plačiau taikoma moterį nuo papildomo hormoninio stimuliavimo apsauganti alternatyva - kiaušialąsčių šaldymas, kuris, anot Amerikos Reprodukcinės medicinos draugijos, jau nelaikomas eksperimentiniu metodu. Kiaušialąsčių šaldymas apsaugotų sutuoktinius nuo didelių moralinių dilemų ir dvasinių kančių tais atvejais, kai dėl gyvenimiškų aplinkybių sukurtų perteklinių embrionų panaudojimas tampa neįmanomas.

Trečiųjų asmenų dalyvavimas

Krikščioniškoji etika taip pat nepriimtina trečiųjų asmenų lytinių ląstelių naudojimas apvaisinimui, paminant ir Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos ginamą prigimtinę vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Pasaulinė praktika liudija, kad vaikai, pradėti panaudojus anoniminių donorų lytines ląsteles, vėliau teismuose ieško savo biologinių tėvų.

Preimplantacinė genetinė diagnostika

Dar viena problema, į kurią atkreipiamas dėmesys - preimplantacinė genetinė diagnostika. Preimplantacinė diagnostika leidžia nustatyti embriono genetines ypatybes ir, remiantis jomis, žmogaus gyvybę skirstyti į „kokybišką“ ir „vertą gyventi“ bei „nekokybišką“, kurios gyvenimas „mažiau vertingas“. Dėl šių priežasčių preimplantacinės diagnostikos taikymas ne tik pažeidžia žmogiškąjį orumą ir sukuria sąlygas eugenikai, bet ir didina genetinės kilmės negalias turinčių žmonių atskirtį bei skatina visuomenės nepagarbą negalią turintiems žmonėms.

Bažnyčios pozicija ir visuomenės nuomonė

Katalikų, stačiatikių ir evangelikų liuteronų bažnyčių hierarchai pabrėžia, kad krikščioniškoji etika niekada nepritars gyvybės pradėjimui mėgintuvėlyje (in vitro). Jie ragina tikinčius Bažnyčių narius Seime, ypač tas politines jėgas, kurios savo programose deklaruoja krikščioniškąsias vertybes, išlikti ištikimiems savo rinkėjams bei sau patiems priimdami sprendimus dėl dirbtinio apvaisinimo reglamentavimo Lietuvoje.

Visuomenės nuomonės apklausa rodo, kad dauguma Lietuvos gyventojų supranta nevaisingų šeimų skausmą ir pritaria valstybės pagalbai joms susilaukti savų vaikų. Toks rezultatas rodo, kad šiuolaikinėje demografinėje situacijoje valstybės pagalba nevaisingoms šeimoms susilaukti savų vaikų yra akivaizdžiai palankiai vertinama. Mums labai svarbus Lietuvos gyventojų supratimas, kokį skausmą išgyvena nevaisingumo bėdų turintys žmonės, negalėdami susilaukti vaikų, kiek tai kainuoja ir dvasios kančių, ir materialinių išteklių. Žmonės problemą supranta.

Iššūkiai ir perspektyvos

Dirbtinis apvaisinimas kelia daug moralinių dilemų, kurios reikalauja atidžios analizės ir diskusijų. Svarbu rasti balansą tarp nevaisingų porų teisės į šeimą ir pagarbos žmogaus gyvybei bei orumui.

Lietuvai reikia įstatymo, kuris reglamentuotų dirbtinį apvaisinimą, atsižvelgiant į mokslo pažangą, visuomenės nuomonę ir krikščioniškosios etikos principus. Šis įstatymas turėtų užtikrinti, kad pagalba nevaisingumo atveju būtų prieinama, saugi ir etiškai pagrįsta.

Katalikų, stačiatikių ir evangelikų liuteronų bažnyčių hierarchai pabrėžia, kad krikščioniškoji etika niekada nepritars gyvybės pradėjimui mėgintuvėlyje (in vitro). Taip pat nepriimtinas trečiųjų asmenų lytinių ląstelių naudojimas apvaisinimui, paminant ir Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos ginamą prigimtinę vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Ypač krikščioniškajai etikai yra nepriimtini selektyvūs abortai (vadinamoji embrionų redukcija), kurie būtų atliekami iki pat vaiko gimimo. Embrionų redukcijos įteisinimas Dirbtinio apvaisinimo įstatyme Lietuvoje įstatymo lygmeniu įteisintų abortą ir prasilenktų tiek su Valstybės deklaruojama šeimos politika, tiek ir su Dirbtinio apvaisinimo įstatymo tikslu - kurti gyvybę.

tags: #krikscioniskoji #etika #ir #dirbtinis #apvaisinimas

• Nauda nėščiosioms
• Kaip išrinkti geriausią lovą savo vaikui?
• Paruošimas žindymui
• Marlono Wayanso komedija
• Daugiau apie ląstelieną mityboje