Išlaikymo priteisimas sutuoktinei motinystės atostogų metu ir vaikų išlaikymo teisiniai aspektai

Lietuvos antstolių rūmai (LAR) atkreipia dėmesį, kad išlaikymo išmokos, arba vadinamieji alimentai vaikams, nėra skola, kurią galima laikinai „atidėti“. Tai - vaiko teisė į išlaikymą. Tėvų teisių ir pareigų išlaikyti vaikus imperatyvumo principas reiškia, kad šios tėvų teisės ir pareigos yra asmeninio pobūdžio ir jų įgyvendinimas negali būti perleistas kitiems asmenims, tėvai negali susitarti dėl šios teisės atsisakymo, toks atsisakymas negalioja (CK 3.5 straipsnio 1 dalis, 3.159 straipsnio 1 dalis). Tačiau tėvai gali susitarti dėl išlaikymo (alimentų) tvarkos ir formos (CK 3.192 straipsnio 1 dalis).

Vaiko išlaikymas - tėvų pareiga

Įstatymai numato tėvams pareigą rūpintis vaikais, nesvarbu jie gyvena santuokoje ar ne. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nepaisant to, ar tėvai gyvena santuojoje, ar skyriumi. Abu privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Teisė į išlaikymą, kaip ir kitos vaiko teisės, atsiranda nuo vaiko gimimo momento. Šią teisę turi užtikrinti tėvai, iš kurių vaikas gimė, t. y. prigimtinė vaiko biologinių tėvų pareiga išlaikyti savo vaiką. Jau pats gimimo faktas sukuria vaiko ir tėvų tarpusavio teises ir pareigas. Pavyzdžiui, vaikas turi teisę nuo gimimo turėti vardą ir pavardę, žinoti savo tėvus, gyventi su jais, tėvai turi užtikrinti vaiko teisių įgyvendinimą.

Vaiko kilmė - tai vaiko gimimas iš konkrečių tėvų. Kiekvienu atveju pirminis vaiko kilmės patvirtinimo dokumentas yra gimimo įrašas, padarytas civilinės metrikacijos skyriuje. Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko kilme. Vaiko kilmė iš tėvų yra patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo jos atsiranda vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos. Šios taisyklės išimtis yra tik įvaikinimo atveju. Pagrindas įrodyti kilmę ne tik iš konkrečių tėvų yra gimimo liudijimas.

Išlaikymo dydis ir nustatymo principai

Išlaikymo dydis (alimentai) turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Vaikų išlaikymo dydis (alimentai) yra nulemtas išlaikymo instituto paskirties - sudaryti vaikams tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi. Analizuodami konkretaus vaiko poreikio turinį ir apimtį teismai turi atsižvelgti į teisės aktuose įtvirtintas vaiko teises, į poreikius būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti.

Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintas minimalios mėnesio algos dydis vienam vaikui (šiuo metu tai 709 eurai į rankas, t. y. kiekvienam iš tėvų tenka po 354,50 euro vaiko išlaikymui), jeigu tėvų turtinė padėtis yra apylygė. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir panašiai), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai, todėl minimaliosios mėnesinės algos kriterijus išlaikymui yra tik orientacinis ir teismas gali priteisti ir didesnę sumą.

Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. Sinkevič v. m. Sinkevič, bylos Nr. 3K-3-259/2004; Teismų praktika 22, p. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti nurodyta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą.

Tėvų turtinė padėtis yra faktinė aplinkybė, turinti reikšmės priteistinam išlaikymo dydžiui (alimentams) (CPK 3.192 straipsnio 2 dalis), todėl visapusiškas jos nustatymas yra būtina sąlyga tinkamai įgyvendinant tėvų išlaikymo pareigą. Teismas, nustatydamas tėvų turtinę padėtį, turi išsiaiškinti kiekvieno iš tėvų gaunamas pajamas ir turimą turtą, kitus pagal įstatymą išlaikomus vaikus. Nustatant, kas turtingesnis, žiūrima ne vien į pajamas (tiek darbines, tiek ir kitas, tarkime, iš nuomojamo buto) ar turtą. Žiūrima ir į įsipareigojimus / skolas. Kadangi išlaikymas (alimentai) priteisiami dėl vaikų, tai negali atsitikti taip, kad vieni vaikai gaus iš tėvo daugiau pinigų, nei kiti. Todėl apskaičiuojant išlaikymą (alimentus) kartu negyvenantiems vaikams, visuomet atsižvelgiama į tai, kiek dar tas pats tėvas žmonių turi išlaikyti. Kadangi kas mėnesį mokamas išlaikymas (alimentai) priklauso nuo vaiko poreikių, o jie vaikui augant ir kylant kainoms kainuoja vis brangiau, taip pat keičiasi ir tėvų pajamos, išlaikomų kitų vaikų skaičius, tai teismas gali kasmėnesinius alimentus vieno tėvų prašymu perskaičiuoti. Išlaikymo (alimentų) pinigus vaiką auginanti motina ar tėvas privalo leisti išimtinai vaiko poreikiams.

Mediacija ir teismas

Specialistai pataria pirmiausia bandyti taikiai susitarti dėl vaikų išlaikymo, alimentų. O jeigu to padaryti nepavyksta, kreiptis į teismą. Išlaikymo vaikams priteisimo klausimus nagrinėja teismas, tačiau prieš pareiškiant ieškinį dėl išlaikymo priteisimo yra būtina atlikti privalomą mediaciją, kurios metu mediatorius (nešališkas asmuo) padėtų tėvams rasti bendrą taikų sprendimą dėl išlaikymo dydžio. Tėvams susitarus sudaroma taikos sutartis, kurią patvirtina teismas. Jei nepavyksta susitarti, tik gavus mediatoriaus pranešimą dėl nepavykusios mediacijos, galima kreiptis į teismą su ieškiniu ir prašyti priteisti išlaikymą. Dėl privalomos mediacijos taikymo asmenys turi kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą.

Išlaikymo indeksavimas ir skolininkai

Jau teismo priteistas išlaikymas yra kiekvienais metais indeksuojamas. Išlaikymą su indeksacija turi apskaičiuoti ir teikti tas iš tėvų, kuris ir moka išlaikymą. Jei suma mokama be indeksacijos, tėvas su kuriuo gyvena vaikas gali kreiptis į antstolį dėl susidariusios skolos išieškojimo. Periodinės išmokos indeksuojamos kartą per metus einamųjų metų vasario mėnesį. Jeigu priteistą išlaikymą mokantis tėvas (motina) nevykdo pareigos indeksuoti priteisto išlaikymo dydžio, teismo sprendimas, kuriuo priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, gali būti pateikiamas vykdyti antstoliui. Taigi netgi tais atvejais, kai teismo sprendime nėra nurodyta, kad išlaikymo dydis turi būti indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, indeksavimas privalo būti taikomas, kadangi tokią pareigą nustato teisės aktai.

Dalis moterų skundžiasi, kad šeimoje jas prislegia ne tik buities, bet ir vaikų išlaikymo rūpesčiai. Ne visi vyrai sutinka finansiškai prisidėti prie atžalų išlaikymo. Tokiose situacijose atsidūrusioms moterims teisininkai primena, kad alimentus galima prisiteisti ir esant santuojoje. Šiuo metu Lietuvoje vykdoma per 46 tūkst. alimentų išieškojimo procesų, kurie pradėti dėl daugiau nei 35 tūkst. skolingų asmenų. Toks skaičius gyventojų nevykdo savo prievolės išlaikyti vaikus. „Vienam išlaikymo skolininkui vidutiniškai tenka beveik 7 skolų išieškojimo bylos. Tai reiškia, kad daugelis piktavališkai nemoka ne tik alimentų, bet ir administracinių baudų ar kitų skolų“, - akcentuoja S. Antstolė pastebi, kad mamos pajamos išlaikymo mokėtojui išėjus „atostogauti“ nepadidėja. Tai reiškia, kad moteriai tampa dar sunkiau išlaikyti vaiką. „Negaunant viso ar dalies vaikui priteisto išlaikymo, išmokas pradeda skirti valstybė. Vadinasi, tėvų „gegučių“ paliktus vaikus iš dalies išlaikome mes visi, mokesčių mokėtojai. Sodros duomenimis, vaikų neišlaikantys tėvai valstybei yra įsiskolinę 180 mln. eurų“, - tvirtina S. LAR revizijos komisijos pirmininkė, antstolė S. Antstolių vertinimu, 2024 m. „Nežinau, kokiu būdu valstybė saugo šeimą, motinystę ir vaikystę, jei lengva ranka dalina „pateisinimo lapelius“ alimentų skolininkams. Kol tėtis „atostogauja“, vaikui gali tekti apsieiti be bandelės. Daugiau nei 46 tūkst. Šiuo metu Lietuvoje vykdoma per 46 tūkst. alimentų išieškojimo procesų, kurie pradėti dėl daugiau nei 35 tūkst. skolingų asmenų.

Dar viena problema - kad oficialios pajamos tampa kone išimtimi. Tik 24 proc. išlaikymo skolininkų dirba ir gauna oficialių pajamas. Daugiau nei pusė jų - net 55 proc. - negauna nei atlyginimo, nei bedarbio išmokos, nei pensijos, nei socialinių išmokų. „Dalis skolininkų, žinoma, turi sunkumų. Tačiau kita dalis vengia mokėti skolas. Jie vairuoja automobilius, keliauja, turi nekilnojamojo turto. Mano praktikoje buvo atvejis, kai tėvas ilgai nemokėjo alimentų ir vaikas nuolat matė, kaip mamai sunku. Nuolatinis nepriteklius suformavo labai gilią nuoskaudą ir tas vaikas iki šiol nenori bendrauti su tėvu.

Tokios pat pozicijos laikosi ir Teisingumo ministerija, pripažindama, kad esamas teisinis reguliavimas, leidžiantis vienam iš tėvų nevykdyti savo konstitucinės pareigos išlaikyti vaikus, neatitinka teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principų. Ministerijos parengtu ir šių metų balandį oficialiai įregistruotu Civilinio proceso kodekso 626 str. „Skolų atostogos“ turėtų būti suteikiamos ne lygiavos principu, bet tik individualiai įvertinus kiekvieną konkrečią situaciją ir tik tada, kai būtinai reikia. Teisė vertinti reikšmingas aplinkybes pagal aiškiai apibrėžtas taisykles galėtų būti suteikiama antstoliui. Būtent antstolis yra arčiausiai skolininko, geriausiai žino jo finansinę padėtį ir taip pat gali palyginti, ar kreditoriaus finansinė padėtis nėra prastesnė už skolininko, kaip neretai būna“, - užbaigia S.

Išlaikymas sutuoktiniui motinystės atostogų metu

Aplinkybė, kad, nutraukiant santuoką, vienas iš tėvų, su kuriuo nelieka gyventi vaikas, turės pareigą mokėti vaikui išlaikymą, yra natūrali ir daugumai žinoma. Tačiau tai, kad po santuokos nutraukimo tam tikrais atvejais buvęs sutuoktinis turės teisę į išlaikymą, vis dar dažnu atveju yra staigmena. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.72 str. yra bendroji norma, reglamentuojanti sutuoktinių tarpusavio išlaikymo santykius. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui, jeigu išlaikymo klausimai nenustatyti sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutuoktinis neturi teisės į išlaikymą, jeigu jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti.

Išlaikymo sutuoktiniui priteisimo sąlygos

Aiškindamas ir taikydamas CK 3.72 str. straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pareiga išlaikyti atsiranda tuo atveju, jeigu kitas sutuoktinis turi teisę į išlaikymą. Pareiga remti kitą sutuoktinį nesiejama su šią pareigą turinčio sutuoktinio kalte dėl santuokos nutraukimo, dėl prašančio išlaikymo sveikatos būklės ir kita. Šio straipsnio 1 dalyje sutuoktinio teisė į išlaikymą siejama su jo turtine padėtimi, o ne su sveikatos būkle ar kitomis aplinkybėmis. Dėl to laikytina, kad ir darbingas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos nėra pakankami minimaliam pragyvenimo lygiui užsitikrinti, turi teisę reikalauti išlaikymo iš kito sutuoktinio, kurio turimas turtas ir gaunamos pajamos tokį gyvenimo lygį užtikrina. Ir priešingai, sutuoktinis, turintis turto ar pajamų, kurie pakankami jam išsilaikyti, neturėtų teisės į išlaikymą.

CK 3.72 straipsnio 5 dalis nustato kriterijus, į kuriuos privalo atsižvelgti teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus:

• santuokos trukmę;
• išlaikymo reikalingumą;
• abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį;
• jų sveikatos būklę;
• amžių;
• jų darbingumą;
• nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes;
• bei kitas svarbias aplinkybes.

Pareiga įrodyti, kad turimas turtas ar pajamos nėra pakankamos, t. y. neužtikrina minimalių poreikių, ir reikalingas išlaikymas, tenka sutuoktiniui, reikalaujančiam priteisti išlaikymą. Šis sutuoktinis gali pasinaudoti CK 3.72 str. straipsnio 2 dalimi, įtvirtinančia prezumpciją, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės. Tokiu atveju kitas sutuoktinis, nesutikdamas mokėti išlaikymą, turi tą prezumpciją paneigti.

Teismų praktikos pavyzdys - išlaikymas motinystės atostogose esančiai sutuoktinei

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad vertinant, ar užtenka prašančiam priteisti išlaikymą sutuoktiniui jo turimo turto ir pajamų save išlaikyti, svarbu nustatyti, koks yra jo pragyvenimo lygis, t. y. ar sutuoktiniui racionaliai naudojant turimą turtą ir pajamas, užtikrinami minimalūs būsto, maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiūros ir kiti poreikiai. Minimaliųjų poreikių patenkinimo kriterijus taikytinas ir tada, kai sprendžiama, ar išlaikymą privalantis teikti sutuoktinis yra finansiškai pajėgus tai daryti. Teismas, nustatęs, kad prašančio priteisti išlaikymą sutuoktinio minimalūs poreikiai neužtikrinami, gali jam priteisti išlaikymą iš kito sutuoktinio tik tada, jeigu tai nereikš, kad tokiu atveju liks neužtikrinti išlaikymą turinčio teikti sutuoktinio minimalūs poreikiai. Išlaikymui sutuoktiniui priteisti reikšmingi abu aspektai: tiek išlaikymo reikalingumas, tiek ir galimybė išlaikymą teikti. Nenustačius vienos iš šių sąlygų, galima konstatuoti, kad CK 3.72 str. straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija paneigta.

Teismai priteisia išlaikymą, jei sutuoktinis įrodo, kad neturi pakankamai lėšų, kad būtų patenkinti jo būtinieji poreikiai. Pavyzdžiui, kitoje byloje teismas priteisė mokėti išlaikymą ne tik vaikams, bet ir sutuoktinei, nustatęs, kad ieškovė yra motinystės atostogose: augina dvi mažametes dukras, kurių vieną vis dar dalinai maitina motinos pienu. Tai ženkliai riboja net minimalias ieškovės įsidarbinimo galimybes. Iš ieškovės pateiktų banko sąskaitos išrašų matyti, kad ieškovės pajamas sudaro tik 214,00 Eur dydžio gaunama vaiko priežiūros išmoka už jaunesniąją dukrą, kitų pajamų ieškovė neturi. Kaip nurodo ieškovė, po patirto smurto ji su dukromis išėjo gyventi atskirai ir išsinuomojo butą (duomenys neskelbtini) mieste, o materialinę pagalbą ieškovei teikia artimieji. Taigi, darytina išvada, kad šiuo laikotarpiu minimalūs ieškovės poreikiai nėra užtikrinami (2021-07-27 Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. e2S-1321-775/2021). Taigi, analizuojant teismų praktiką, pažymėtina, kad reikia pateikti tikrai nemažai įrodymų, siekiant įtikinti teismą dėl sunkios finansinės padėties.

„Viena vertus, jie padeda turintiems įsipareigojimų. Tačiau kita vertus - stipriai silpnina paramos jausmą toms moterims, kurios kasdien realiai neša visą vaiko priežiūros ir išlaikymo naštą. Moteris, neseniai išgyvenusi nėštumą, gimdymą ir visą parą besirūpinanti kūdikiu, dažnai neturi nei fizinių, nei emocinių resursų grįžti į darbą ar užtikrinti stabilių pajamų. Ji atsiduria beviltiškoje padėtyje - viena, be jokio buvusio partnerio indėlio, tiek finansinio, tiek emocinio. „Tokia nuolatinė įtampa, kai pagalbos nėra, veda į perdegimą, emocinį išsekimą, o kai kuriais atvejais - net į tragiškas pasekmes. Sprendimai, kurie dar labiau nutolina tėvą nuo atsakomybės, neišvengiamai silpnina motinų tikėjimą, kad valstybė ar sistema yra jų pusėje. Ir tai - labai pavojinga žinia visai visuomenei“, - pabrėžia A. Tyrimai rodo, kad partnerio palaikymas ir įsitraukimas į vaiko auginimą yra vienas svarbiausių moters emocinės gerovės veiksnių. Kai pora išsiskiria, emocinis ir fizinis krūvis dažnai tenka vienai mamai.

Motinystės išmokos ir vaiko priežiūros atostogos

Nėščiai moteriai ar moteriai, esančiai motinystės atostogose, priklauso įvairios išmokos. NGA išmoka - 77,58%. Šiai išmokai gauti yra reikalinga sukaupti bent jau 12 mėnesių socialinį motinystės stažą per 24 mėnesių laikotarpį. Visi darbo užmokesčiai, priedai, premijos ir kitos paskatos, kurios yra oficialios, nuo kurių yra mokami mokesčiai ir kuriuos mato Sodra, įtraukiami į pajamų apskaičiavimo vidurkį. Vadinasi, net jei dirbate ir savarankiškai, su IDV - iš IDV veiklos gaunamos draudžiamosios pajamos taip pat yra vertinamos ir prisideda prie išmokų dydžio vidurkio. Taip pat, atkreipkite dėmesį, kad išmokų dydžiai gali skirtis kas mėnesį. Taip yra todėl, kad jos paskaičiuojamos pagal darbo dienų skaičių.

Nuo 2024 m. sausio 1 d. vienkartinė išmoka yra taip pat skiriama ir nėščiai moteriai, kuri neturi teisės į Nėštumo ir Gimdymo atostogas. Šios išmokos dydis yra 315,07 eur ir nuo 2024 m. sausio 1 d. Kiekvienam gimusiam vaikui skiriama 539 Eur vienkartinė išmoka vaikui, kuri nuo 2024 m, sausio 1 d. Bendra tvarka - kiekvienam vaikui iki 18 metų (bet ne ilgiau kaip 23 metų) yra skiriama mėnesinė išmoka tėvams - 85,75 Eur, kuri nuo 2024 m. sausio 1 d.

Gimus vaikui, gimdymo namuose gaunamas tik išrašas apie kūdikio gimimo faktą. Tuomet reikia deklaruoti kūdikio gyvenamąją vietą, kuri turi būti bent jau su vienu iš tėvų. Ir tik gavus gimimo liudijimą bei deklaravus kūdikio gyvenamąją vietą, galima kreiptis dėl vienkartinių išmokos ir papildomų išmokų, tokių kaip kasmėnesiniai vaiko pinigai, kurios priklauso gimus vaikui.

Vaiko priežiūros atostogos ir darbas

Gimus vaikui priklauso ar tiesiog išlieka galimybė ir toliau perrašyti vaiko priežiūros atostogas tėčiui arba seneliams. Tik su perrašymu yra svarbu atsiminti, kad su nauja tvarka tokia galimybė išlieka tik PERLEIDŽIAMŲ mėnesių metu. Taip su sena tvarka galiojęs ir tėvų labai mėgiamas išmokų perrašymas su nauja tvarka iš esmės pasikeitė ir lengva ranka perrašyti ir gauti nesumažintas išmokas tapo nebeįmanoma. 2 neperleidžiami VPA mėnesiai priklausys mamai, o 2 - tėčiui. Tėvystės mėnuo niekur nedingsta. Nuo 2024 m. sausio 1 d. Įstatymas dirbti atostogų metu nedraudžia. Darbo kodekso 128 str. Darbdavys privalo tenkinti nėščios darbuotojos prašymą suteikti kasmetines atostogas prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų - net ir tais atvejais, kai darbuotoja dirba mažiau nei 6 mėnesius. Taip pat, kasmetinės atostogos kaupiasi Nėštumo ir gimdymo atostogų metu.

tags: #priteisti #islaikyma #sutuoktinei #motinystes #atostogose

• mitybos vadovas būsimoms mamoms
• Nuo normalių kūdikio miego pokyčių iki rimtų problemų
• Kraujo rodiklių interpretacija nėštumo metu
• Paklotai kūdikiams
• Kūdikio kraitelis Lietuvoje