Gliukozės toleravimo testas nėštumo metu: kas tai ir kada atliekamas?

Nėštumo metu moters organizme vyksta didžiuliai hormoniniai ir fiziologiniai pokyčiai. Vienas svarbiausių aspektų, kuriam skiriama vis daugiau dėmesio - tai gliukozės (cukraus) kiekio kraujyje kontrolė. Tyrimai rodo, kad padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje nėštumo metu gali turėti neigiamą poveikį tiek motinai, tiek kūdikiui - net jei moteris anksčiau niekada nesirgo cukriniu diabetu. Todėl svarbu žinoti, kada atliekami gliukozės tyrimai, kokios yra leistinos normos, ir ką daryti, jei rezultatai viršija ribas.

Kas yra gestacinis diabetas?

Gestacinis diabetas (nėščiųjų diabetas) - tai angliavandenių apykaitos sutrikimas, išsivystantis nėštumo metu, dažniausiai tarp 24 ir 28 nėštumo savaitės. Nėščiųjų diabetu arba gestaciniu diabetu vadinama būklė, kai stebimas angliavandenių apykaitos sutrikimas, pasireiškiantis didesniu nei turi būti gliukozės kiekiu kraujyje. Ši būklė atsiranda dėl nėštumo metu gaminamų hormonų, kurie veikia priešingai nei insulinas. Gliukozė nebegali patekti į ląsteles ir būti panaudojama kaip energija, todėl kraujyje susidaro per didelis gliukozės kiekis. Jis atsiranda dėl to, kad organizmas nepakankamai išskiria insulino (hormono, kontroliuojančio gliukozės kiekį kraujyje), kurio poreikis nėštumo metu padidėja, arba dėl laikino atsparumo insulinui.

Kaip žinia, nėštumo metu keičiasi ne tik moters vidiniai lyties organai, bet kinta ir kitų organų funkcija ar receptorių veikla. Šiuo atveju, sutrinka insulino išskyrimo kiekis kasoje bei insulinui jautrių receptorių veikla. Sunku pasakyti, kas konkrečiai lemia nėščiųjų diabetą. Svarbų vaidmenį vaidina genai. Tačiau tai individuali nėščiosios organizmo reakcija. Dažniau gestacinis diabetas nustatomas toms moterims, kurios laukiasi antrąjį ar trečią kartą, ir jau pirmojo nėštumo metu joms buvo nustatyta ši diagnozė.

Gestacinio diabeto įtaka vaisiui ir nėštumo eigai

Padidėjęs cukraus kiekis kraujyje gali turėti rimtų pasekmių ne tik mamai, bet ir kūdikiui. Jei gliukozė ilgą laiką viršija normą, kūdikis gali per daug priaugti svorio gimdoje (vadinama makrosomija), o tai apsunkina gimdymą. Dėl per didelio vaisiaus svorio gali būti apsunkintas gimdymas, dažniau atliekama cezario pjūvio operacija.

Taip pat didėja naujagimio hipoglikemijos (per žemo cukraus kiekio) rizika po gimimo, gali vystytis kvėpavimo problemos ar nestabilus gliukozės kiekis pirmosiomis gyvenimo dienomis. Ilgainiui - padidėja vaiko rizika sirgti diabetu ar antsvoriu ateityje. Jei laiku neskiriamas insulinas, gliukozė iš mamos kraujo per placentą patenka į vaisiaus kraują ir stimuliuoja jo kasą. Kasa ima sparčiai gaminti insuliną, kuris vaisiaus organizmą veikia kaip augimo hormonas ir skatina tiek jo paties bendro svorio augimą, tiek tam tikrų organų didėjimą. Šios komplikacijos dažnai matomos ir ultragarsu.

Vaisiaus, kuris gamina daugiau insulino, kraujyje po gimimo gali būti mažas gliukozės kiekis ir yra didesnė tikimybė, kad naujagimiui reikės papildomos priežiūros. Nors naujagimiai būna didesnio svorio, tačiau jų branda paprastai būna mažesnė. Toks kūdikis turi didesnę nutukimo ir (arba) cukrinio diabeto riziką ateityje.

Nėščioji, kuriai padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje, gali jausti didesnį troškulį, daugiau vartoti skysčių, jos kūnas gali kaupti skysčius, stebimi tinimai. Be to, atliekant vaisiaus echoskopiją, neretai pastebimas padidėjęs vaisiaus vandenų kiekis arba didelės masės vaisius. Tada ginekologas gali rekomenduoti atlikti gliukozės tyrimą. Nėščiajai, kuriai nustatytas gestacinis diabetas, 34-36 nėštumo savaitę atliekama papildoma echoskopija, norint patikrinti, ar vaisiui nėra diabetinės fetopatijos požymių.

Kada atliekamas gliukozės toleravimo testas?

Diagnostika gali būti atliekama dvejais nėštumo laikotarpiais. Nėštumo pradžioje, pirmo apsilankymo pas šeimos gydytoją ar gydytoją akušerį ginekologą metu (iki 13-14 sav.), atliekamas gliukozės kraujo plazmoje (ar serume) tyrimas. Pirmo vizito metu paskiriamas tyrimas cukraus kiekio nustatymui kraujyje. Tokiu atveju tiriama glikemija nevalgius.

Jei šis rodiklis yra per aukštas, t. y. 5,1 mmol/l arba daugiau, diagnozuojamas nėščiųjų diabetas. Jei vienkartinis gliukozės kiekis viršija 5,1 mmol/l, diagnozuojamas nėščiųjų diabetas, bet jei glikemija nevalgius ≥ 7,0 mmol/l - įtariamas cukrinis diabetas, prasidėjęs nėštumo metu.

Jei rodiklis po šio tyrimo yra normalus, dėl nėščiųjų diabeto moterys tiriamos 24-28 nėštumo savaitę ir šiuo atveju atliekamas gliukozės tolerancijos testas. Gliukozės toleravimo testas (GTT) - tai pagrindinis metodas, naudojamas diagnozuoti gestacinį diabetą. Jis dažniausiai atliekamas tarp 24-28 nėštumo savaitės. Esant normaliam atsakymui nuo 24 iki 29 nėštumo savaitės, visoms atliekamas gliukozės tolerancijos testas.

GTT rekomenduojamas visoms nėščiosioms, net jei nėra akivaizdžių rizikos veiksnių. Esant rizikos veiksniams (antsvoris, šeimos istorija, ankstesnis gestacinis diabetas), tyrimas gali būti paskirtas anksčiau.

Pasiruošimas gliukozės toleravimo testui

Norime atkreipti dėmesį, kad testas turi būtų atliktas esant įprastinei nėščiosios mitybai. Tai reiškia, kad pacientė kelias pastarąsias paras iki testo atlikimo neturėtų valgyti daugiau angliavandenių turinčio ar riebesnio maisto nei įprastai. Prieš tyrimą kelias dienas valgyti įprastai. 3 paras iki tyrimo maitintis įprastai, neribojant angliavandenių. 24 val. iki tyrimo nevartoti alkoholio.

Prieš tyrimą pacientė turėtų būti 10-12 valandų nevalgiusi ir atvykti ryte kraujo paėmimui. Iki tyrimo 8 - 14 valandų nevalgyti. Galima nedaug vandens. 12 val. prieš tyrimą negerti kavos, arbatos ar kitų gaivinančių gėrimų, nebent vandenį. Nerūkyti mažiausiai 8 val. iki tyrimo. Ryte prieš tyrimą nesimankštinti, nerūkyti, nedaryti jokių kitų procedūrų. Prieš tyrimą dantis galima valyti.

Nusiteikti ilgam tyrimui. Gliukozės nusiperkama vaistinėje, priklausomai nuo įstaigos gali reikėti ją ištirpinti buteliuke patiems. Atsinešti citriną, jei norėsite pagerinti tirpalo skonį.

Kaip atliekamas gliukozės toleravimo testas?

Gliukozės toleravimo testas yra atliekamas taip: Ryte, nevalgius paimamas kraujas iš venos, kad būtų nustatytas pradinio gliukozės kiekio lygis. Kraujas imamas tris kartus. Testo metu tiriamos ir vertinamos trys glikemijos.

Po pirmojo kraujo paėmimo moteris turi išgerti 75 gramų gliukozės, ištirpintos 200 ml vandens. Tirpalas saldaus skonio. Skoniui pagerinti leidžiama į tirpalą įlašinti citrinos sulčių, tačiau citrinos sultys netinka, geriau įspausti citriną. Gana saldus gėrimas turėtų būti išgertas per 5 minutes. Po vienos valandos ir po dviejų valandų vėl paimami kraujo mėginiai. Įvertinami visi trys rezultatai: nevalgius, po 1 val. ir po 2 val.

Tyrimo metu nevalgyti, galima šiek tiek vandens. Reikėtų vengti intensyvesnio fizinio krūvio. Tyrimas užtrunka apie 2,5 valandos. Tai ilgiausiai trunkantis tyrimas nėštumo metu. Gliukozės toleravimo mėginys yra saugus nėštumo metu ir yra plačiai naudojamas, siekiant užkirsti kelią komplikacijoms.

Ką galima jausti tyrimo metu?

Kartais nėščiosios blogai toleruoja gliukozės tirpalą. Gali būti bendras silpnumas, pykinimas, prakaitavimas ar net dusulys. Per pirmą pusvalandį vaisius gali intensyviau judėti. Jei išgėrus tirpalą apsivėmei, tyrimą kartoti kitą dieną.

Po tyrimo

Po tyrimo maitinamės įprastai. Laukiame atsakymo. Dažniausiai jau kitą dieną jį gaunate.

Gliukozės normos nėštumo metu

Gliukozės normos nėštumo metu yra griežtesnės nei ne nėščioms moterims, nes net ir nedidelis cukraus kiekio padidėjimas gali turėti įtakos vaisiaus vystymuisi. Todėl gydytojai vertina gliukozės kiekį pagal kelis pagrindinius rodiklius. Net nedidelis viršijimas laikomas reikšmingu, nes vaisius gauna gliukozę per placentą ir gali augti per greitai.

Gliukozės kiekis nevalgius

Gliukozės kiekio tyrimas nevalgius (tuščiu skrandžiu) atliekamas ryte, po mažiausiai 8 val. nevalgymo.

• Norma: 3,3 - 5,1 mmol/l
• Diagnozuojamas gestacinis diabetas: ≥ 5,1 mmol/l (pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) kriterijus)

Gliukozės kiekis po valgio

Kai kurioms nėščiosioms tenka matuotis gliukozę 1-2 val. po valgio, ypač jei diagnozuotas gestacinis diabetas.

• Po 1 val.: < 7,8 mmol/l
• Po 2 val.: < 6,7 mmol/l

Jei šios ribos viršijamos daugiau nei 1-2 kartus per savaitę, būtina koreguoti mitybą, o kartais ir gydymą.

Gliukozės toleravimo testo (GTT) normos

Atliekant 75 g gliukozės toleravimo testą (GTT), vertinami trys etapai:

Net jei padidėjęs tik vienas iš trijų rezultatų (nevalgius, po 1 val., po 2 val.) - tai laikoma gestaciniu diabetu ir gali reikėti mitybos korekcijos ar papildomo stebėjimo. Jei nustatoma kritinė daugiau nei 5,1 mmol/l riba arba ji atitinka gliukozės tolerancijos mėginio rezultatus ir viršija bent vieną reikšmę, tada patvirtiname nėščiųjų diabeto diagnozę.

Ką daryti, jei nustatytas gestacinis diabetas?

Padidėjęs gliukozės kiekis nėštumo metu dar nereiškia, kad reikės insulino ar kad laukia sudėtingas nėštumas. Daugeliu atvejų užtenka koreguoti mitybą, fizinį aktyvumą ir reguliariai stebėti cukraus kiekį kraujyje. Tačiau kiekviena situacija vertinama individualiai, priklausomai nuo rezultatų ir vaisiaus vystymosi.

Nustačius nėščiųjų diabetą, pradedama dirbti kartu su gydytojais endokrinologais. Gydytojo akušerio ginekologo užduotis yra stebėti moterį viso nėštumo metu, vertinti vaisiaus būklę, jo augimą, vaisiaus vandenų kiekį, galimas komplikacijas, susijusias su nėščiųjų diabetu.

Jei nustatomos kritinės glikemijos reikšmės ir patvirtinama nėščiųjų diabeto diagnozė, moterys nukreipiamos gydytojui endokrinologui. Pacientes supažindiname su tuo, kas yra diabetas ir kokios jo priežastys. Neretai nėščiosios pas gydytoją endokrinologą atvyksta jau pasiskaičiusios, išsigandusios ir susidariusios išankstinę nuomonę. Gydytojo endokrinologo pareiga nėščiąją nuraminti ir leisti suprasti, kad tai yra nėščiosios būklė - ne liga, kuri tęsis iki nėštumo pabaigos.

Mitybos korekcija ir fizinis aktyvumas

Nėščiajai rekomenduojamas tolesnis stebėjimas, paaiškinama fizinio aktyvumo reikšmė, pacientė nukreipiama slaugytojos diabetologės konsultacijai, kurios metu paaiškinami mitybos principai ir išduodama savikontrolės priemonė. Pirmas žingsnis visada yra mitybos korekcija. Gydytojas ar dietologas dažniausiai pateikia rekomendacijas, kurios apima:

• Mažesnius, bet dažnesnius valgymus (5-6 kartus per dieną)
• Ribojamą greitųjų angliavandenių kiekį (cukrus, balta duona, sultys, kepiniai)
• Daugiau skaidulų turinčių produktų - daržovių, nesmulkintų grūdų
• Pakankamą baltymų kiekį - mėsa, kiaušiniai, ankštiniai, žuvis
• Vengimą ilgo badavimo - net jei apetito mažiau, svarbu reguliariai maitintis

Svarbiausia - palaikyti stabilų gliukozės kiekį visą dieną, kad būtų išvengta staigių šuolių po valgio. Tai neturėtų būti tik dieta nėštumo metu, tai turėtų tapti gyvenimo būdu. Tai nėra labai griežta dieta, kurios metu įvedama daug apribojimų. Rekomenduojami sveikos mitybos principai, kurių laikantis galima normalizuoti ir glikemijos lygius. Moteriai po nėštumo rekomenduojama būti fiziškai aktyviai, palaikyti normalų kūno svorį.

Gali būti rekomenduojamas gliukozės matavimas namuose kelis kartus per dieną (nevalgius ir po valgio), kad būtų įvertinta, kaip organizmas reaguoja į maistą. Nėščioji pamokoma, kaip naudotis gliukometru ir kaip dažnai tikrinti kraują savarankiškai, kokiu metu, pvz. ar ryte pavalgius, o gal praėjus dviems valandoms po pusryčių ir pan. Nėščioji būtinai turi vesti gliukozės dienyną, kad pakartotinės konsultacijos metu endokrinologas galėtų įvertinti, kada gliukozė padidėdavo, pvz. kokius produktus vartojant labiau, kuriuos mažiau ir pan. Griežtas maisto ribojimas nerekomenduojamas, kadangi gali skatinti hiperglikemiją po angliavandenių suvartojimo. Rekomenduojama daugiau vartoti žemą glikeminį indeksą turinčius maisto produktus.

Kada reikalingas gydymas insulinu?

Jei po 1-2 savaičių mitybos korekcijos gliukozės kiekis vis tiek viršija normą, arba vaisiaus augimas ultragarsu rodo per didelį svorį, arba atsiranda papildomų rizikos veiksnių (aukštas kraujospūdis, preeklampsija) - tuomet gali būti paskirtas medikamentinis gydymas, dažniausiai insulino injekcijomis. Tablečių (geriamųjų vaistų nuo diabeto) nėščioms moterims dažniausiai neskiriama dėl saugumo.

Moterys jaudinasi dėl skiriamo insulino. Tiek diabeto diagnozė yra gąsdinanti, tiek ir vaisto insulino naudojimas kelia nerimą. Svarbu žinoti: insulinas nėštumo metu nėra pavojingas nei moteriai, nei vaisiui - jis neperduodamas per placentą ir veikia tik motinos organizme. Tuo tarpu gliukozė yra labai lengvai pro placentą praeinanti medžiaga. Nustatyti, koks yra glikemijos lygmuo vaisiaus kraujyje, negalime, todėl apie vaisiaus glikemiją sprendžiama pagal mamos glikemijos rodiklius.

Gydytojai endokrinologai insuliną skiria ypač atsakingai. Prieš paskirdami konsultuojasi su gydytojais akušeriais ginekologais, kurie įvertina vaisiaus būklę. Insulinas neskiriamas nustačius vienkartinai padidėjusią motinos glikemiją. Jei visgi moteris nusprendžia insulino nesileisti ar insulinas nepaskiriamas, kai jo reikia, gresia komplikacijos. Tinkamai koreguojant dozes, galima išlaikyti visą nėštumą saugų, o gimdymas vyksta natūraliai. Gydymas nėra bausmė - tai prevencija nuo komplikacijų mamai ir kūdikiui.

Po gimdymo: tolimesnė stebėsena ir rizika

Ar po gimdymo reikia tikrintis dėl diabeto? Dažniausiai cukraus kiekis normalizuojasi po gimdymo. Daugeliu atvejų po gimdymo cukraus kiekis normalizuojasi. Tai nėra liga, o būklė, susijusi su nėštumu. Po gimdymo glikemija turėtų susitvarkyti ir grįžti į normos ribas.

Vis dėlto, kai diagnozuojamas nėščiųjų diabetas, tai vertinama kaip angliavandenių apykaitos sutrikimas. Nėra žinoma, ar angliavandenių apykaitos sutrikimas buvo jau iki nėštumo ir nustatytas tik nėštumo metu, ar tai yra tiesiog būklė, susijusi su nėštumu. Kai po gimdymo moters organizmas grįžta į ankstesnes vėžes, reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją ir pakartoti gliukozės toleravimo tyrimą. Jei tyrimo rezultatai geri, vadinasi, būklė buvo susijusi su nėštumu ir daugiau nieko daryti nereikia.

Tačiau rizika dėl angliavandenių apykaitos sutrikimo išlieka visam gyvenimui. Todėl būtų tikslinga kas metus kreiptis į šeimos gydytoją ir atlikti reikalingus tyrimus. Nustatyta, kad moterims, kurioms buvo nustatytas gestacinis diabetas, rizika susirgti 2 tipo cukriniu diabetu yra apie 7 kartus didesnė. Net apie 40-60 proc. moterų per artimiausius 5-15 metų gali išryškėti 2 tipo cukrinis diabetas. Širdies ir kraujagyslių ligų bei metabolinio sindromo rizika taip pat didesnė, ypač turinčioms antsvorio ar nutukusioms moterims. Riziką galima sumažinti visiems prieinamomis profilaktinėmis priemonėmis: fizinis aktyvumas 30-60 minučių per dieną, 3-7 kartus per savaitę. Taip pat svorio korekcija, sveika mityba.

Jei nėštumo metu moteris jau gydėsi insulinu, tai po gimdymo yra rizika, kad tai gali išsivystyti į cukrinį diabetą. Todėl visos moterys, kurios turėjo nėščiųjų diabeto diagnozę, praėjus 6-12 savaitėms po gimdymo, turi apsilankyti pas savo šeimos gydytoją.

tags: #kada #atliekamas #gliukozes #toleravimo #testas #nestumas

• Auklių poreikis ir pasiūlymai Pilaitės rajone
• idėjos vaikų rankdarbiams ir apyrankėms
• Tvarka, reikalinga socialinės globos namams
• Sužinokite daugiau apie Dienos Socialinės Globos Paslaugas
• Supraskite vaisiaus judesius