Vidurių užkietėjimas yra nemaloni būklė visiems, nepriklausomai, kokio amžiaus esame. Vaikams, ypač jei jie dar nemoka kalbėti, vidurių užkietėjimas sukelia daug problemų: gali lemti prastą savijautą, blogą apetitą, nuotaikos neturėjimą, irzlumą ir nenorėjimą sėstis ant naktipuodžio. Kaip atpažinti vidurių užkietėjimą ir kodėl jis atsiranda netgi kūdikiams?
Kūdikio virškinamasis traktas vystosi ir mokosi virškinti įvairias medžiagas, kurias gauna iš motinos pieno arba pieno mišinio. Kol kūdikis vystosi mamos gimdoje, maisto pagrindą jis gauna iš kraujo, tad virškinamasis traktas dar nėra naudojamas medžiagų įsisavinimui. Kūdikio žarnynas ir jo fermentinės sistemos pradeda bręsti pirmą gyvenimo mėnesį. Dauguma pilvuko problemų kūdikystėje tėra funkciniai sutrikimai, tai reiškia, kad nėra jokio pažeidimo, jokios ligos, tai yra tiesiog vystymosi etapas, kuris anksčiau ar vėliau praeis.
Dažniausiai mamos pienu maitinami kūdikiai tuštinasi kelis kartus per parą, kai kurie net iki 6-7 kartų. Adaptuotais pieno mišiniais maitinami tuštinasi rečiau: iki 6 mėn. kūdikiai - dažniausiai 1-2 k. per parą, kai kurie dar rečiau - tik kas antrą parą. Tuštinimosi norma neegzistuoja, todėl sunku pagal tai, kiek kartų per parą ar savaitę tuštinasi krūtimi maitinamas kūdikis, spręsti, ar jis turi žarnyno bėdų. Retai, bet pasitaiko tokių, kurie tuštinasi kartą per savaitę, nes suvirškina visą mamos pieną.
Žindomiems kūdikiams viduriai užkietėja itin retai, nes mamos pienas yra lengvai virškinamas. Dažniausiai bėdų atsiranda tada, kai mama nustoja maitinti krūtimi ir pradeda duoti mišinio arba tiršto maisto. Kūdikiui tuštinimosi bėdų gali būti dėl funkcinio pobūdžio priežasčių, t. y. kelių dienų ar mėnesių kūdikiai nemoka valdyti dubens raumenų. Kadangi žarnyno peristaltika (ritmingai susitraukinėjančios žarnų sienelės) nėra visiškai susiformavusi, tuštintis kūdikiui gali būti sunku. Ši bėda vargina tik pirmus gyvenimo mėnesius, vėliau kūdikis išmoksta valdyti dubens raumenis ir gerai tuštinasi.
Pradėjęs valgyti tirštą maistą, kūdikis paprastai tuštinasi keletą kartų per parą arba bent kas dvi tris paras. Vos ėmus ragauti tiršto maisto, viduriai gali šiek tiek užkietėti, nes kūdikio žarnynas turi prisitaikyti prie kitokios sudėties maisto. Be to, viduriai gali užkietėti ir dėl kokios nors įgimtos storosios žarnos ligos (itin retas atvejis) ar jei permaitinamas mišiniu. Priežasčių daug, tad jeigu įtariate, kad kūdikiui užkietėjo viduriai, kreipkitės į gydytoją, kuris nustatys, kodėl sutriko viduriai, ir skirs gydymą.


Kūdikio viduriai užkietėję, jeigu jis tuštinasi rečiau kaip 3 kartus per savaitę kietomis išmatomis, panašiomis į zuikio spiras. Kūdikis tampa neramus, irzlus, dažniau atpila ir mažiau valgo. Būtina ieškoti pagalbos, nes pirmasis vidurių užkietėjimas gali tapti ydingo rato pradžia. Užkietėjus viduriams besituštinantis vaikas jaus skausmą, gali atsirasti įtrūkimų apie išangę, lemiančių dar didesnį skausmą tuštinantis (tai ypač būdinga pradėjusiems lankyti darželį).
Jeigu paklaustume gydytojų, dėl kokių bėdų dažniausiai kreipiasi kūdikių mamos, virškinamojo trakto sutrikimai užimtų reikšmingą vietą. Vidurių užkietėjimas yra ir tada, jei mažylis pasituštino per dieną vieną ar du kartus.
Jeigu kūdikį kamuoja užkietėję viduriai, būtinai kreipkitės į gydytoją, nes tik jis gali skirti vaistų. Nepatartina be gydytojo žinios pačiai imtis gydyti kūdikį. Būna, gydytojas vyresnio amžiaus vaikams trumpam laikui skiria laisvinamųjų lašiukų, o tėvai jų duoda savo nuožiūra ilgiau. Taip elgtis jokiu būdu negalima. Jeigu mažylio kieti viduriukai, nesistenkite šios problemos išspręsti be specialisto konsultacijos, duodami vaikučiui laisvinančias priemones. Vaistus gali išrašyti tik gydytojas, išsiaiškinęs to priežastis. Gydymo sėkmė lydės tuomet, jei neuždelsite ir laiku kreipsitės į gydytoją.
Jeigu matote, kad kūdikis neramus, galite pabandyti pamasažuoti pilvuką. Masažuokite laikrodžio rodyklės kryptimi aplink bambą. Stebėkite, kaip reaguoja kūdikis, ir masažą tęskite tik tuo atveju, jeigu jis yra atsipalaidavęs, ir jam tai nekelia neigiamos reakcijos. Taip pat galite pabandyti švelniai sukti kūdikio kojytes, lyg važiuotų dviračiu. Šis pratimas išjudins skrandžio ir žarnyno raumenis. Kūdikiui atsipalaiduoti, o išmatoms lengviau pasišalinti gali padėti šilta vonia.
Kasdien guldykite vaiką ant pilvuko, jį kalbinkite, žaiskite, palaikykite už rankyčių, rodykite įvairius daiktus. Leiskite kūdikiui laisvai pasispardyti, pajudėti, nes tai stimuliuoja virškinimą. Užkietėjus viduriams padeda judėjimas, pilvuko masažas. Masažuojama švelniais judesiais pagal žarnyno eigą - darant pusračius iš dešinės žarnyno pusės apie bambą į kairę.
Jeigu kūdikis jau primaitinamas tirštu maistu ir jo viduriai kietėja, reikėtų vengti duoti ryžių, manų, kukurūzų košių. Primaitinamiems vaikams reikėtų duoti daugiau košių, daug ląstelienos turinčių vaisių, daržovių.
Jeigu vaikas vyresnis, vandenį kartą per dieną galite pakeisti atskiestomis (1 dalis sulčių ir 1 dalis vandens) slyvų, kriaušių arba obuolių sultimis. Tinka alyvuogių, kokoso, linų sėmenų aliejai. Svarbu, kad aliejus būtų kokybiškas, šviežias, pirmo šalto spaudimo.
Jei maitinant mišiniu vidurių užkietėjimas yra nuolatinis, maitinamiems mišinuku vaikams galima parinkti mišinuką su skaidulinėmis medžiagomis, probiotikais, prebiotikais. Pieno mišiniai yra keleto rūšių. Dažniausiai pieno mišinių pagrindą sudaro karvės pieno išrūgų baltymai, augaliniai riebalai ir laktozė, vitaminai ir mineralinės medžiagos, gali būti papildytas gerosiomis bakterijomis ir kitomis medžiagomis. Nuo šių metų rugsėjo pridėtinio palmių aliejaus nebebus tolesnio maitinimo kūdikių pieno mišinių, pieno gėrimų vaikams nuo 12 mėnesių ir pieno gėrimų vaikams nuo 2 metų sudėtyse. Yra ir įvairioms žarnyno problemoms spręsti skirtų pieno mišinių, tačiau visada raginu mamas neskubėti jų kaitalioti, leisti vaiko žarnynui „pajausti“ naują mišinuką. Tam, kad galėtume suprasti, ar vyksta koks nors pagerėjimas ar pablogėjimas, nepakanka kelių dienų, reikia bent savaitės, o geriausia - dviejų. Būtina pasikliauti specialisto - pediatro ar dietologo - pagalba.

Jeigu įtariate, kad kūdikiui alergija kokiam nors maisto produktui ar tiesiog mama pastebi, kad jai kažko suvalgius kūdikio savijauta pablogėja, specialistas gali atlikti tyrimus ir patarti žindančiai mamai, kokį produktą laikinai išimti iš savo mitybos, kuo ji pakeisti ir kiek laiko stebėti vaikučio būklę prieš jį sugrąžinant. Labai svarbu išimti ne visus produktus iš karto, o po vieną. Ir jei pokyčio nėra, būtina juos sugrąžinti į mamos valgiaraštį. Kitu atveju galime prisišaukti didesnę bėdą - pačios mamos išsekimą dėl maisto medžiagų trūkumo. O juk ji - svarbiausias žmogus kūdikiui, tad šiuo periodu jai būtina stiprybė.
Gydytoja J. Parnarauskienė pripažįsta, kad apie pilvo dieglius iki šiol yra žinoma mažiausiai. „Labiausiai diegliai siejami su virškinamojo trakto nebrandumu. Dalis kūdikių gali būti jautrūs karvės pieno baltymams, kiti gali prasčiau virškinti pieno angliavandenius (laktozę). Pagalbos būdų diegliukų kamuojamam kūdikiui yra įvairių ir jie labai individualūs. Tačiau svarbiausia yra meilė, kantrybė ir tinkama mityba.
Dažnai pakanka tiesiog nuraminti vaikutį, skirti jam rūpesčio, dėmesio ir daugiau jokių vaistų ar gydymo būdų nereikia. Tačiau yra keletas požymių, kai reikia sunerimti: tuomet, kai vaikas nepriauga svorio, sustoja jo augimas, sulėtėja vystymasis. Tačiau taip pat reikia suprasti, jog visi vaikai auga skirtingai - vienas mažylis per mėnesį paaugs į ūgį, bet nepriaugs svorio, kitas - priešingai, priaugs svorio, bet nepaaugs į ūgį, o trečias paaugs ir į ūgį, ir į svorį.

tags: #primaitinamas #kudikis #nesitustina