Apsilankius Mažeikių rajono Gyvolių kaimo naujoje erdvioje medinėje seklyčioje, atsiveria vaizdas, pranokstantis vaizduotę. Dviejų galų ir dviejų aukštų namas sklidinas gaivios vasaros kvapo. Tik įžengus vidun - priimamasis. Čia įsikūręs visas Jadvygos žolių fabrikas, kuriame gaminamos ir ruošiamos įvairios žolelės.
Jaunatviškai žvali ekologinio ūkio vadovė, žolynų žiniuonė Jadvyga Balvočiūtė, pasitinka su šypsena. Jos kelias į žolininkystę prasidėjo nuo vaikystės svajonių pildymo. Atkūrus Lietuvą, pavyko susigrąžinti tėvų žemę, iš viso 19 hektarų apie sodybą, palei Virvytės upelį. Jadvyga norėjo kaimo, savų namų ir žolynų, kurie, tikėjo ir tiki, gali būti naudingi žmonėms. Lietuvos žemė be galo prisodrinta vaistažolėmis, tik jas reikia sugrąžinti į kasdienį stalą. Žolės dar ir gydo - tai moterį visada domino.
Studijuodama Kauno medicinos institute farmaciją, ji lankė botanikų draugijos užsiėmimus, važiuodavo į ekspedicijas, mokėsi geriau pažinti žolių pasaulį. Po studijų liko Kaune, dirbo vaistininke, provizore, o vėliau perėjo dirbti į Kauno botanikos sodą, kur triūsė vaistinių augalų laboratorijoje. Ten atrado save tarp žolynų ir juos pažindama. Atkūrus nepriklausomybę, sugrįžo į gimtuosius namus ir pradėjo ūkininkauti.

Ekologiškos žolelės auginamos 12 hektarų plote. Žolininkė patikino, kad per beveik du dešimtmečius jau pavyko sugrąžinti natūralias pievas, kokias ji prisimena iš vaikystės. Jos tėtis buvo geras sodininkas ir mėgo gamtą. Ji pati nuo mažens tvarkė savo gėlynus, o pievose ir šlaituose skaičiavo, kiek daug skirtingų žolių auga. Išmoko kiekvieną pažinti. Tos gyvosios gamtos pamokos ir užkariavo jos širdį. Dabar moteris daro tai, kas patinka, traukia ir pradžiugina kitiems teikiama pagalba.
Pradėjus sudarinėti vaistažolių receptus, teko auginti vis daugiau žolynų, plėtėsi ir verslo horizontai. Iš pradžių visas vaistažoles Jadvyga įkurdino savo namelyje, tačiau augant veiklai, teko plėstis. Akmenės darbo biržos vadovas padėjo sukurti projektą paramai gauti, tad šalia senojo namo buvo greitai pastatytas naujas medinis erdvus namas. Čia įsigyta ir reikalinga įranga, sumontuoti keltuvai, vaistažolės maišomos mechaniniu maišytuvu, naudojamos džiovyklos. Pasirūpinta viskuo, ko reikia šiuolaikinei moderniai įmonei, kurioje vis tiek daugiausia darbų atliekama rankomis.
Ūkyje privalo būti visokiausių žolelių visiems gyvenimo atvejams. Vitrinoje galima rasti ekologinio ūkio produkciją: 54 rūšių arbatas su žolėmis turintiesiems negalavimų, keliolika arbatos mišinių kasdieniam stalui, lininiuose maišeliuose kvapias žoleles automobilio salonui, aromatingas pagalvėles ramiam miegui. Jadvyga Balvočiūtė teigia, kad turi 600 pavadinimų vaistinės žaliavos, o renka maždaug 400 čia augančių augalų. Kai kurių retų žolelių prirenka saują, kitąkart vienos šakelės ar pumpuro pakanka komponuojant arbatą. Todėl čia galima gauti ir pavienių žolių.
„Jadvygos žolėms“ suteiktas ekologinio ūkio statusas, tautinio paveldo sertifikatas, arbatos pripažintos kulinarijos paveldo produktu. Žolininkė pabrėžia, kad visos žolės yra nepakartojamos ir nėra „karalienės“ žolės. Net piktžolės gerai gydo ir turi savo vietą gamtoje. Žolė gali vienam kenkti, o kitam padėti, todėl reikia paisyti kiekvieno žmogaus individualių savybių.
Pavyzdžiui, sėjamoji aviža gali padėti palaikyti skrandžio pH balansą ir virškinamojo trakto funkciją. Sėjamasis linas taip pat gali padėti palaikyti virškinamojo trakto funkciją, tačiau nerekomenduojama esant laisviems viduriams.
Ruošos pakanka ir žiemą, ir vasarą. Nuo gegužės pradeda triūsti didžiausias būrys vaistažolių rinkėjų. Ateina moksleiviai, aplinkinių kaimų moterys. Juos apmokome, kaip rinkti vaistažoles, ir laukiame pargrįžtančių su kraitėmis. Renka į drobinius maišelius. Žolių gamybos procese būtinas kruopštumas. Svarbiausia vieta - priėmimas. Vasaromis čia nusidriekia eilės. Tada žolės keliauja į džiovyklas.

Išdžiovintos žolelės laikomos tamsioje ir sausoje vietoje. Iš sandėlio reikalingos vaistažolės keltuvu nuleidžiamos žemyn. Jos ruošiamos, smulkinamos, sijojamos, išrenkamos nereikalingos žolelės. Paskui sudėjus visus komponentus sumaišomos. Žiemą telieka iš surinktų vaistažolių pagaminti arbatų mišinius. "Ką vasarą surinkę, žiemą apdorojame," - sako Jadvyga.
Vaistinės žolelės, priklausomai nuo žaliavos rūšies, gali būti įvairiai paruošiamos (karšta ar šilta arbata, nuoviras, sirupas, ekstraktas ir kt.) ir vartojamos į vidų ar kaip išoriniai vaistai ar gydymo, profilaktinė priemonė (kompresams, burnos skalavimui, plaukams skalauti, akių, rankų, kojų vonelėms, aromatingoms vonioms, inhaliacijai, pagalvėms su raminančiais augalais ir kt.).

Jadvyga Balvočiūtė teigia, kad nesiima gydyti ar būti daktare, bet padėti stengiasi kuo gali. Pasak jos, medicina šiandien nesuinteresuota išgydyti ligonį, o jos misija - skirti vaistą ir palaikyti chemijos pramonę. Jadvyga mano, kad medicina pavirto komercija, todėl išgydyti žmogų nepelninga. Medicinos spragas ir mėgina užkamšyti žolininkė ir farmacininkė J. Balvočiūtė.
Ji visada pataria pasitarti ir su kitais žolininkais, pasirinkti. Sudarydama receptus, visada klausia, ar sveikas skrandis, nes arbata keliauja per skrandį. Pagal tai parenkamos žolės. Jos nusistatymas buvo kurti arbatas iš vietinių žolių. Žolininkė apgailestauja, kad žmonės mažai šviečiami, o blogiausia, kad vaikų nuo mažens nemokome pažinti gamtos. Visada jaučia atsakomybę už savo sudarytus receptus, o jos receptus yra pritarusi net garsioji žiniuonė mokslininkė Eugenija Šimkūnaitė.
Ekologinės produkcijos gamintojai per savo produkciją priartina kitų kategorijų žmones prie gamtos, supažindina su bioįvairovės ir ekologiškos aplinkos nauda ir visuomenė geriau solidarizuojasi saugodama savo šalies gamtos išteklius ir sveiką aplinką.
tags: #jadvygos #zoles #vaisingumui