Atostogų prašymas ir darbuotojų teisės auginant vaikus

Atostogos yra kiekvieno darbuotojo konstitucinė teisė į tinkamą poilsį ir laisvalaikį. Darbo teisėje tai reiškia, kad darbuotojas laikinai palieka savo darbo vietą ir teisiškai nedirba, nors įprastai turėtų dirbti. Konstitucijos 49 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad kiekvienas žmogus turi teisę turėti laisvalaikį ir poilsį, taip pat apmokamas kasmetines atostogas ar išimtiniais atvejais gauti neapmokamas atostogas.

Atostogų prašymas - tai svarbus dokumentas, kuriuo darbuotojas oficialiai prašo suteikti laisvo laiko poilsiui, o darbdavys gali suplanuoti darbo grafiką. Darbo kodekse neįtvirtina konkretaus termino, prieš kiek laiko iki pageidaujamų atostogų darbuotojas turi išreikšti savo valią jas suteikti parašydamas prašymą darbdaviui.

Tačiau Darbo kodekso 35 straipsnyje nustatyta, kad, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise. Tai reiškia darbuotojo pareigą informuoti darbdavį dėl atostogų suteikimo likus pakankamai laiko iki jų pradžios, kad darbdavys galėtų apsispręsti, priimti sprendimą (įsakymą) dėl atostogų suteikimo bei įgyvendinti savo pareigą jas apmokėti darbo kodekso 176 str. 2 d. nustatytais terminais.

Atostogų prašymo įforminimas ir vadovo parašas

Kasmetinės atostogos įforminamos darbdavio nustatyta tvarka. Prašymas turi būti aiškus, konkretus ir pateiktas iš anksto. Akivaizdu, kad tiesioginiam vadovui, išvykus ilgesniam laikui, turėjo būti paskirtas laikinai jo pareigas einantis darbuotojas, kuris būtų įgaliotas atlikti visas vadovo funkcijas ir taip užtikrintų visas darbuotojų teises, įskaitant ir darbuotojo teisę į poilsį.

Patvirtinus prašymą, personalo skyrius pasirūpina visais reikalingais dokumentais ir atnaujina atostogų grafiką. Jei reikia, prie atostogų prašymo gali būti pridedami papildomi dokumentai, pagrindžiantys prašymą ar suteikiantys papildomą informaciją.

Darbdavys privalo suteikti kasmetines atostogas nėščioms darbuotojoms prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų, taip pat tėvams jų vaiko motinos nėštumo ir gimdymo atostogų metu, prieš tėvystės atostogas arba po jų.

Atostogų rūšys ir jų reglamentavimas

Darbo kodekso 131 straipsnyje yra apibrėžtos tokios atostogų rūšys:

• Nėštumo ir gimdymo;
• Tėvystės;
• Vaikui prižiūrėti;
• Mokymosi;
• Kūrybinės;
• Nemokamos.

Paprastai kalbant, darbuotojui gali niekada neatsirasti aplinkybių, kurios leistų pasinaudoti tam tikra tikslinių atostogų rūšimi, nors tokia galimybę teoriškai turi kiekvienas darbuotojas.

Kasmetinės atostogos

Kasmetinės atostogos - tai laisvas nuo darbo laikas, suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, mokant jam atostoginius. Kol darbuotojas atostogauja, jam paliekama darbo vieta/pareigos, atostogų metu jos pakisti negali. Atostogos skaičiuojamos darbo dienomis. Švenčių dienos į atostogų trukmę neįskaičiuojamos.

Darbuotojams suteikiamos ne mažiau kaip 20 darbo dienų (jeigu dirbama 5 darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip 24 darbo dienų (jeigu dirbama 6 darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos. Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip 4 savaičių trukmės atostogos. Svarbu tai, kad jeigu darbuotojas dirba ne visą darbo laiko sąlygomis, tai nesukelia ribojimų nustatant kasmetinių atostogų trukmę.

Teisė pasinaudoti dalimi kasmetinių atostogų arba gauti piniginę kompensaciją už jas darbo sutarties nutraukimo atveju atsiranda, kai darbuotojas įgauna teisę į bent vienos darbo dienos trukmės atostogas. Už pirmuosius darbo metus visos kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos išdirbus bent pusę darbo metams tenkančių darbo dienų skaičiaus.

Išimtiniai atvejai, kai atostogos ilgesnės

Tam tikrais atvejais atostogų trukmė gali ilgėti:

1. Jeigu darbuotojams yra iki 18 metų, arba darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki 14 metų ar neįgalų vaiką iki 18 metų, taip pat neįgaliems, tokiu atveju kasmetinių atostogų trukmė bus 25 darbo dienos, jeigu dirbama 5 darbo dienas per savaitę.
2. Jeigu dirbama 6 dienas per savaitę, tada priklauso darbuotojui 24 darbo dienos atostogų, o išimtiniais atvejais (minėtoms grupėms) 30 darbo dienų per metus.
3. Kai darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, tokiu atveju kasmetinių atostogų priklauso 4 savaitės, o išskirtiniais atvejais - 5 savaitės.

Taip pat, yra keletas atvejų, kai papildomos atostogos turi būti pridedamos prie kasmetinių atostogų:

• Jei darbuotojas turi nepertraukiamąjį stažą darbovietėje 10 metų, prie kasmetinių atostogų pridedamos 3 papildomos darbo dienos, o už paskesnius 5 metus - po 1 darbo dieną.
• Kai darbuotojas dirba darbą, kuriame yra sveikatai kenksmingų veiksnių ir jų dydžiai viršija darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose nustatytus leistinus ribinius kiekius, tokiu atveju pridedama nuo 1 iki 5 darbo dienų.
• Kai darbo pobūdis yra kilnojamojo pobūdžio arba atliekamas kelionėje, susijęs su keliavimu, arba atliekamas lauko sąlygomis, tokiu atveju pridedamos 2 darbo dienos.

Svarbu tai, kad darbuotojams, kurie turi teisę gauti papildomas atostogas pagal kelis atvejus, suteikiamas jų pasirinkimu tik vienos papildomos atostogos kartu su kasmetinėmis atostogomis.

Kasmetinių atostogų suteikimo eilė ir prioritetai

Kasmetinės atostogos turi būti suteikiamos bent kartą per darbo metus. Bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip 10 darbo dienų arba ne mažiau kaip 12 darbo dienų, jeigu dirbama 6 darbo dienas per savaitę, o jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, atostogų dalis negali būti trumpesnė kaip 2 savaitės.

Nesuėjus šešiems nepertraukiamojo darbo mėnesiams, darbuotojo prašymu kasmetinės atostogos suteikiamos tokiais atvejais:

• Nėščioms darbuotojoms prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų.
• Darbuotojams jų vaiko motinos nėštumo ir gimdymo atostogų metu, prieš tėvystės atostogas arba po jų.
• Darbovietėje taikomų vasaros atostogų metu.
• Mokyklų pedagogams pirmaisiais darbo metais kasmetinės atostogos suteikiamos mokinių ir studentų vasaros atostogų metu, nepaisant to, kada šie pedagogai pradėjo dirbti toje mokykloje.
• Kitais darbo teisės normų nustatytais atvejais.

Už tolimesnius dirbtus darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos bet kuriuo darbo metų laiku, pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę darbovietėje. Tokia eilė sudaroma kolektyvinėje ar darbdavio ir darbo tarybos susitarime, ar kitose darbo teisės normose numatyta tvarka nuo birželio 1 dienos iki kitų metų gegužės 31 dienos, jeigu juose nenustatyta kitaip.

Pagal Darbo kodeksą kasmetinių atostogų suteikimo eilė darbovietėje sudaroma, atsižvelgiant į šių darbuotojų pageidavimus (prioriteto tvarka):

• Nėščios darbuotojos ir darbuotojai, auginantys bent vieną vaiką iki 3 metų.
• Darbuotojai, auginantys bent vieną vaiką iki 14 metų ar neįgalų vaiką iki 18 metų.
• Darbuotojai, auginantys 2 ir daugiau vaikų.
• Darbuotojai, paskutiniais kalendoriniais metais atostogavę mažiau negu 10 darbo dienų.
• Darbuotojai, turintys nepanaudotų kasmetinių atostogų už praėjusius darbo metus.

Atostoginių mokėjimas ir atšaukimas iš atostogų

Kasmetinių atostogų laiku darbuotojui paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis (atostoginiai), kuris išmokamas ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kasmetinių atostogų pradžią. Atostoginiai už atostogų dalį, viršijančią 20 darbo dienų (5 darbo dienos per savaitę), ar 24 darbo dienų (6 darbo dienos per savaitę), ar 4 savaičių (mažesnis ar skirtingas darbo dienų skaičius per savaitę) trukmę, darbuotojui mokami atostogų metu darbo užmokesčio mokėjimo tvarka ir terminais. Darbuotojo atskiru prašymu, suteikus kasmetines atostogas, atostoginiai mokami įprasta darbo užmokesčio mokėjimo tvarka.

Darbo kodeksas nenumato jokių aplinkybių, dėl kurių pagrindu darbdavys galėtų atšaukti ar kitaip panaikinti įsakymą dėl kasmetinių atostogų suteikimo. Tačiau, atsiradus poreikiui, darbdavys turėtų tartis su atostogaujančiu darbuotoju dėl galimybės jį atšaukti iš atostogų, nes tai įmanoma tik tuo atveju, jeigu pats darbuotojas sutinka. Tam reikalingas raštiškas sutikimas.

Tikslinės atostogos

Tikslinės atostogos skiriamos dėl konkrečių gyvenimiškų aplinkybių. Tai atostogos, kurios gali būti apmokamos arba ne, priklausomai nuo situacijos bei įmonės vidaus tvarkos ar kolektyvinės sutarties.

Darbuotojas turi teisę po tikslinių atostogų grįžti į tą pačią ar lygiavertę darbo vietą ar eiti lygiavertes darbo pareigas, kurios buvo prieš tikslines atostogas, arba ne mažiau palankiomis negu buvusiomis darbo sąlygomis, į tai įeina: darbo užmokestis, naudojimasis visomis geresnėmis palankiomis sąlygomis, įskaitant teisę į darbo užmokesčio didėjimą ir visas kitas sąlygas, į kurias būtų turėjęs teisę, jeigu būtų dirbęs.

Nėštumo ir gimdymo atostogos

Darbo Kodekso 132 straipsnyje numatoma, kad darbuotojoms suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos yra 70 kalendorinių dienų iki gimdymo ir 56 kalendorinės dienos po gimdymo, tačiau komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų, numatomas atostogų dienų skaičius yra 70 kalendorinių dienų. Tokios atostogos, neatsižvelgiant į faktiškai iki gimdymo panaudotų atostogų dienų skaičių, skaičiuojamos bendrai ir suteikiamos darbuotojai visos. Per šį laikotarpį darbuotoja yra teisiškai saugoma, o jai mokama motinystės socialinio draudimo išmoka.

Darbuotoja gali atsisakyti pasinaudoti gimdymo ar nėštumo atostogomis, ir jeigu taip nutiktų, darbdavys privalo suteikti 14 dienų atostogų dalį iš karto po gimdymo, nepriklausomai nuo darbuotojos prašymo. Tokiems darbuotojams, kurie tapo naujagimių globėjais, atostogos suteikiamos už laiką nuo globos nustatymo dienos, iki kūdikiui sukanka 70 dienų.

Tėvystės atostogos

Pagal Darbo Kodekso 133 straipsnį - darbuotojams, gimus vaikui suteikiamos 30 kalendorinių dienų nepertraukiamos trukmės tėvystės atostogos. Tokios atostogos suteikiamos bet kuriuo laikotarpiu nuo vaiko gimimo ir iki tol, kol vaikui sukanka 1 metai. Šios atostogos gali būti imamos vienu metu arba dalimis, o jų metu mokama tėvystės išmoka.

Svarbu ir tai, kad tėvystės atostogos suteikiamos ir tokiu atveju, jeigu vaikas buvo įvaikintas. Per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo (jeigu tai skubus atvejis - per 3 mėnesius nuo sprendimo vykdymo pradžios) dienos darbuotojams suteikiamos 30 kalendorinių dienų nepertraukiamos trukmės tėvystės atostogos. Įvaikinus 2 ir daugiau vaikų, tokios atostogos suteikiamos per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo, jeigu tai skubus vykdymas, tada per 6 mėnesius nuo sprendimo vykdymo pradžios, dienos. Tokio tipo atostogos nebus suteikiamos jeigu yra įvaikintas sutuoktinio vaikas arba kai įtėviui tam pačiam vaikui jau buvo suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti.

Vaiko priežiūros atostogos

Šios atostogos gali būti skiriamos iki tol, kol vaikui sukanka 3 metai. Tokias atostogas pagal Darbo Kodekso 134 straipsnio 1 dalį gali būti suteikiamos asmenims, faktiškai auginantiems vaiką: motinai, įmotei, tėvui, įtėviui, senelei, seneliui ar kitiems giminaičiams, taip pat darbuotojui, kuris buvo paskirtas vaiko globėju. Tokie darbuotojai, kurie turi teisę gauti tokias atostogas, gali savo pasirinkimu jas imti pakaitomis. Vaiko priežiūros atostogos gali būti mokamos (iki vaikui sukanka 2 metai) arba nemokamos (nuo 2 iki 3 metų), priklausomai nuo pasirinkto laikotarpio.

Per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo (skubaus vykdymo atveju - per 1 mėnesį nuo sprendimo vykdymo pradžios) dienos pagal šeimos pasirinkimą įmotei ar įtėviui, išskyrus atvejus, kai įvaikintas sutuoktinio vaikas arba kai įmotei - įtėviui, tam pačiam vaikui prižiūrėti jau buvo suteiktos atostogos.

Mokymosi atostogos

Mokymosi atostogos skiriamos darbuotojams, kurie mokosi pagal formaliojo švietimo programas (vidurinio, aukštojo, profesinio ugdymo) arba dalyvauja neformaliojo suaugusiųjų švietimo programose. Tokios atostogos gali siekti iki penkių darbo dienų per metus, skirtas dalyvauti neformaliojo suaugusiųjų švietimo programose.

Atostogų perkėlimas

Jeigu darbuotojas negali pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis, nes yra laikinai nedarbingas ar naudojasi teise į tikslines atostogas, tokias kaip nėštumo ir gimdymo, tėvystės, ar atostogomis vaikui prižiūrėti, tokiu atveju jam suteikiamos Darbo kodekse nustatytos nemokamos atostogos, o kasmetinės atostogos yra perkeliamos tam laikotarpiui, kuriam buvo suteiktos laikinosios atostogos.

Jeigu tokios aplinkybės atsirado dar neprasidėjus kasmetinių atostogų pradžiai, tada kasmetinių atostogų pradžia nukeliama, ne ilgiau kaip iki suteiktų kasmetinių atostogų pabaigos. Jeigu tokios aplinkybės atsirado naudojantis kasmetinėmis atostogomis, darbuotojo nepanaudotos kasmetinės atostogos jam suteikiamos kitų šalių susitartu laiku, tačiau tais pačiais darbo metais. Darbuotojo prašymu pratęstų kasmetinių atostogų dalis gali būti perkelta ir pridėta prie kitų darbo metų kasmetinių atostogų.

Atostogų trukmė pagal Darbo kodeksą

Žemiau pateikiama suvestinė apie atostogų trukmę, atsižvelgiant į įvairias aplinkybes:

Laisvai samdomų specialistų atostogos

Būdamas laisvai samdomu specialistu ar vykdydamas individualią veiklą, tu pats sprendi, kada dirbti ir kada ilsėtis. Nereikia teikti prašymų ar laukti leidimo - užtenka suplanuoti darbus ir drąsiai išvykti ten, kur traukia širdis.

Naudodamas „Sąskaita123“ platformą, gali lengvai sekti savo pajamas, išlaidas, išrašyti sąskaitas ir matyti, kiek iš tikrųjų uždirbi. Net ir gulėdamas hamake prie jūros gali pasirūpinti buhalterija - greitai, paprastai ir be streso.

tags: #atostogu #prasymas #su #vaiku

• Sužinokite daugiau apie Nataljos Andreičenko kūrybinį kelią
• Sužinokite daugiau apie socialinę globą
• Kaip išsirinkti vonios kėdutę neįgaliesiems
• Atraskite vaiko šokio talentą
• lavinantys kortų žaidimai