Vertinimo aspektai priešmokykliniame ugdyme nuo 5 metų
Priešmokyklinis ugdymas yra svarbus etapas vaiko raidai, siekiant atliepti 5-6 metų vaikų interesus, puoselėti jų gerovę ir tenkinti individualius poreikius bei galimybes. Nuo 2023 m. sausio 1 d. priešmokyklinis ugdymas privalomas visiems vaikams, pradedamas teikti vaikui, kai tais kalendoriniais metais iki balandžio 30 dienos jam sueina 5-eri metai. Išimtinais atvejais, įvertinus vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikius bei pažangą, priešmokyklinis ugdymas gali būti pradedamas teikti vaikui, kuriam 5-eri metai sueina iki rugsėjo 1 dienos.
Priešmokyklinio ugdymo programa siekia integruotai ugdyti kompetencijas visose ugdymosi srityse ir veiklose, užtikrinant jų pusiausvyrą ir dermę. Programoje išskirtos 6 ugdymosi sritys: gamtamokslinis, kalbinis, matematinis, meninis, visuomeninis, sveikatos ir fizinis ugdymas. Kompetencijos, kurios ugdomos, apima pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninę, pilietiškumo, socialinę, emocinę ir sveikos gyvensenos bei kultūrinę kompetencijas.
Kompetencijų ugdymas ir vertinimas
Programoje kompetencijos ugdomos integraliai, o pasiekimai aprašomi remiantis kompetencijų raidos aprašu. Pasiekimai grupuojami pagal ugdymosi sritis ir pateikiami 3 lygiais: iki pagrindinio, pagrindinis ir virš pagrindinio. Šie lygiai skirti formuojamajam vertinimui, padedančiam suprasti vaiko pažangą.
Kasdienėse situacijose vaikai, naudodami įvairias komunikavimo priemones, ugdosi gebėjimus suprasti, surasti, pritaikyti ir perteikti informaciją. Jie plečia žodyną, kuria ir išklauso pasakojimus, skiria realius ir išgalvotus įvykius. Bendraudami dalinasi patirtimi, kelia klausimus, išsako pastebėjimus ir nuomonę, stengiasi išlaikyti dėmesį ir išklausyti pašnekovą. Apibūdina savo jausmus ir emocijas, kylančias įvairių veiklų metu.
Kultūrinė ir kūrybiškumo kompetencijos
Per patirtines kultūrines veiklas vaikai išbando kūrėjo, atlikėjo, kultūros stebėtojo ir vartotojo vaidmenis. Tyrinėdami Lietuvos ir kitų šalių kultūros paveldą, jie pastebi kultūrinį išskirtinumą ir pritaiko šiuos atradimus žaidimuose bei projektinėse veiklose. Dalyvaudami atvirose kūrybinėse veiklose, vaikai ugdosi kūrybiškumo kompetenciją ir kūrybinį mąstymą. Klausinėdami, dalindamiesi sumanymais, jie įgyvendina idėjas, savaip interpretuoja reiškinius, modeliuoja, fantazuoja ir kuria istorijas. Naudodami įvairias dailės priemones, muzikos instrumentus, judesius ir vaidybinius elementus, vaikai skatinami improvizuoti, akomponuoti ir komponuoti.
Gamtamokslinis ir matematikos ugdymas
Natūraliai smalsaudami ir dalyvaudami organizuotose veiklose, vaikai stebi, tyrinėja artimiausią aplinką, skiria, lygina, grupuoja ir analizuoja gamtamokslinio, matematinio ugdymo objektus bei reiškinius pagal pastebimus požymius. Jie mokosi juos apibūdinti.
Gamtamokslinis ugdymas apima aplinkos pažinimą per pojūčius. Vaikai atpažįsta ir apibūdina gamtos objektus, reiškinius, jų įvairovę, požymius, kaitą. Jie atlieka ir paaiškina paprasčiausius tyrimus, laikydamiesi gyvybės saugojimo etikos. Mokosi atpažinti ir pavadinti gamtos objektus, pastebėti jų savybes. Tyrinėdami gamtos reiškinius, vaikai pastebi ir pavadina daugumą jų (rasa, vaivorykštė, vėjas ir kt.), fiksuoja orus kalendoriuje. Jie atpažįsta, pavadina, apibūdina ir palygina artimos aplinkos daiktus, grupuoja juos pagal įvairius požymius. Vaikai atlieka tyrimus su mokytoju, aptaria eigą, rezultatus ir įgytą patirtį, ieško sprendimų iškilusioms problemoms. Jie renka gamtamokslinę informaciją įvairiais būdais, pristato ją kitiems, samprotauja apie pastebėtas aplinkos savybes. Stebėdamiesi literatūros šaltinius, skiria realius gamtos objektus nuo fantastinių. Domisi tautosaka, negrožinėmis knygomis, pažįsta gamtą ir suvokia save kaip gamtos dalį, žmogaus poreikius bei jo daromą poveikį gamtai.
Matematikos ugdymas apima skaitmeninės kompetencijos ugdymą. Žaisdami ir tyrinėdami aplinką, vaikai mokosi atsakingai, saugiai ir etiškai naudotis skaitmeniniais įrenginiais, įrankiais, technologijomis. Naudodamiesi planšetiniu kompiuteriu, išmaniuoju telefonu ar kitomis technologijomis, jie peržiūri turinį, ieško informacijos, kuria, žaidžia ugdomuosius žaidimus, tyrinėja žemėlapius ar kitą informaciją. Taip pat pradeda kurti paprasčiausią skaitmeninį turinį, išbando technologijas bendravimui ir bendradarbiavimui.
Kalbinis ir komunikavimo ugdymas
Žaisdami, tyrinėdami vaikai sieja kalbos garsus su jų simboliais, atpažįsta daugelį spausdintinių raidžių, skaito nesudėtingus žodžius ir trumpus sakinius. Spausdintinėmis raidėmis užrašo paprastesnius žodžius ar savo vardą. Žodžiu kuria trumpus tekstus, pasakoja ir atpasakoja išgirstus tekstus. Kelia klausimus, įvardija problemas, ieško sprendimo būdų ir reflektuoja savo veiklą, svarsto, ką darytų kitaip.
Visuomeninis, pilietiškumo ir socialinės emocinės kompetencijos
Aptardami gyvenimiškas situacijas, vaikai skiria pilietišką ir nepilietišką, tinkamą ir netinkamą elgesį, aptaria susitarimus ir taisykles bei jų laikosi. Bendradarbiauja su kitais, paiso savo ir kitų poreikių, gerbia kito nuomonę ir ieško bendrų sprendimų. Dalyvaudami bendruomenėje, ugdosi pilietinę atsakomybę ir kuria santykį su šalies istorijos įvykiais. Pastebi žmonių veiklos poveikį gamtai ir ugdosi nuostatas ją tausoti. Žaisdami ir tyrinėdami aplinką, vaikai plėtoja savimonės gebėjimus: supranta mimika ir kūno kalba reiškiamas emocijas, apmąsto ir nusako savo jausmus. Reflektuoja savo pomėgius, suvokia savo augimą ir vietą šeimoje, ugdymo įstaigos bendruomenėje, pasaulyje. Dalyvaudami veiklose, mokosi valdyti emocijas, kuria draugiškus santykius, stengiasi laikytis grupės taisyklių ir plėtoja socialinės atsakomybės įgūdžius. Atpažįsta patyčias ir mokosi tinkamai reaguoti į jas.
Pilietiškumo ugdymas apima tautinės kultūros pažinimą. Vaikai atpažįsta ir pritaiko pagrindinius švenčių simbolius, susipažįsta su tautinės kultūros raiškos požymiais, domisi tautosaka, etnokultūros tradicijomis. Jie tariasi dėl bendrų sprendimų, siekia sutarimo su kitomis Lietuvoje gyvenančiomis tautomis. Savo žodžiais nusako, ką žino apie savo tautos tradicijas ir kuo jos skiriasi nuo kitų.
Sveikos gyvensenos ir fizinis ugdymas
Supranta saugaus elgesio taisyklių svarbą ir mokosi jų laikytis. Rūpinasi sveikata pasitelkę fizinį aktyvumą, supranta sveikos mitybos svarbą. Samprotauja apie atsakingą ir saugų elgesį artimojoje aplinkoje, gamtoje, paaiškina, ko reikia žmogui, kad jis gyventų, gerai jaustųsi, būtų sveikas. Mokosi tausoti išteklius, pasitikėti savo pažinimo galiomis ir atlieka bendras tyrimų veiklas.
Vaiko vertinimo procesas
Priešmokyklinio ugdymo programos įgyvendinimui svarbus vaiko vertinimas, kuris vyksta nuolat, formuojamuoju būdu. Jis padeda suprasti vaiko pažangą ir poreikius.
Tėvai (globėjai), norintys, kad vaiko ugdymas būtų pradėtas pagal priešmokyklinio ugdymo programą, dėl vaiko įvertinimo turi kreiptis į Pedagoginės psichologinės tarnybą (PPT) ne vėliau kaip iki 2024 m. rugpjūčio 14 d. Vaiko įvertinimas atliekamas nuo 2024 m. gegužės 1 d. iki rugpjūčio 31 d. Šis vertinimas atliekamas konsultavimo tikslais. Rekomenduojama aptarti vertinimo poreikį su ikimokyklinio ugdymo įstaigos pedagogais, pagalbos vaikui specialistais, pasiruošti reikiamus dokumentus ir užsiregistruoti. Registracija vaiko įvertinimui PPT vyks nuo 2024 m. balandžio 3 d. Informacija ir registracija telefonu: (0-5) 265 0908 (darbo laikas: pirmadienis-ketvirtadienis: 9.00-16.00 val., penktadienis: 9.00-15.00 val., pietų pertrauka: 12.00-12.45).
Prieš vykstant į PPT, svarbu su vaiku aptarti kelionės tikslą, nuraminti jį ir atsakyti į klausimus. Galima paaiškinti, kad vykstate į įstaigą, kuri padeda geriau suprasti, kas vaikui sekasi geriausiai ir kas - sunkiau, kur dirba žmonės, mėgstantys bendrauti su vaikais.
tags: #priesmokyklinis #ugdymas #nuo #5 #metu #vertinimas
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
