Vaikų globos namų išorinė aplinka ir gairės: nuo institucinės globos iki šeimos modelio

Vaikų globos namai - tai įstaigos, kuriose apgyvendinami be tėvų globos likę vaikai, neįgalūs vaikai arba vaikai, turintys specialiųjų poreikių. Siekiant užtikrinti vaikų saugumą, sveikatą ir gerovę, vaikų globos namams keliami griežti reikalavimai, kurie reglamentuojami įvairiais teisės aktais. Šiame straipsnyje aptariami vaikų socialinės globos įstaigų tvarkos reikalavimai, nustatyti Lietuvos Respublikos teisės aktais.

Pastaraisiais metais Lietuvoje, siekiant užtikrinti geresnę vaikų globą, vis labiau atsisakoma institucinių vaikų globos namų ir pereinama prie naujo modelio - šeimynų, gyvenančių atskiruose butuose. Kaip akcentuoja užsienio ir Lietuvos ekspertai, tiek išorinė, tiek vidinė aplinka, kurioje gyvena vaikas, turi didelę reikšmę vaiko sėkmingai raidai ir tolimesniam įsitvirtinimui gyvenime.

Bendrieji reikalavimai socialinės globos įstaigoms

Socialinės globos įstaigos teritorija, visų patalpų išplanavimas ir įrengimas turi atitikti Lietuvos higienos normos HN 124:2014 „Vaikų socialinės globos įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimus. Socialinės globos teikimo vieta turi būti nesunkiai pasiekiama visuomeniniu transportu. Esant poreikiui, socialinės globos įstaiga užtikrina specialaus transporto paslaugas priemonėms, susijusioms su asmenų socialine integracija į bendruomenę, vykdyti.

Jei socialinės globos įstaigoje paslaugas gaunančiam asmeniui pasireiškia užkrečiamųjų ligų požymiai (karščiavimas, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas ir pan.), taip pat dėl užkrečiamųjų ligų protrūkio paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, socialinės globos paslaugų teikimas socialinės globos įstaigoje organizuojamas atsižvelgiant į teisės aktų, reglamentuojančių socialinių paslaugų teikimą užkrečiamųjų ligų epidemijos metu, reikalavimus.

Pagrindiniai socialinės globos principai

Organizuojant ir teikiant socialinę globą, užtikrinami šie principai:

• Asmens teisių (įskaitant asmens duomenų apsaugos) užtikrinimas.
• Dalyvavimo ir bendradarbiavimo.
• Pasirinkimo ir socialinės globos tikslingumo.
• Asmens savarankiškumo ugdymo ir socialinės integracijos.
• Nediskriminavimo.

Organizuojant ir teikiant socialinę globą, užtikrinamas asmens duomenų apsauga pagal galiojančius teisės aktus. Draudžiama nepagrįstai ir neteisėtai riboti asmens teises.

Socialinė globa organizuojama ir teikiama, remiantis išsamiu ir visapusišku asmens socialinės globos poreikio vertinimu ir socialinės globos įstaigos galimybių suteikti šias paslaugas vertinimu, pripažįstant asmens teisę rinktis jo pagrįstus lūkesčius ir teisėtus interesus atitinkančią pagalbą. Teikiant socialinę globą, asmeniui sudaroma saviraiškos ir įgūdžių ugdymosi galimybė, skatinama pagal galimybes savarankiškai tvarkyti savo buitį, suteikiant žmogaus orumo nežeidžiančią pagalbą, skatinančią palaikyti ar kompensuoti prarastą savarankiškumą ir ugdytis gebėjimus gyventi visuomenėje, įgyvendinant savo teises ir vykdant pareigas, palaikyti socialinius ryšius su visuomene, šeima ir artimaisiais giminaičiais.

Socialinė globa organizuojama ir teikiama pagal įvertintus asmens poreikius, ir tai nepriklauso nuo asmens lyties, negalios, rasės, tautybės, pilietybės, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, amžiaus, įsitikinimų ar pažiūrų, seksualinės orientacijos ir kitų aplinkybių, nesusijusių su socialine globa.

Perėjimas nuo institucinės globos prie šeimos ir bendruomenės paslaugų

Pastaraisiais metais Lietuvoje vyksta perėjimas nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų likusiems be tėvų globos vaikams. Tai numatyta Vaiko gerovės valstybės politikos koncepcijoje ir vykdoma vadovaujantis Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014-2020 metų veiksmų planu.

Vaikų globos institucijos sistema, sutrikęs vaiko prieraišumo jausmas, lemia nevisavertį vaikų pasirengimą savarankiškam gyvenimui. Pažymėtina, jog vaikai, globojami institucijoje, sunkiau pasiruošia savarankiškam gyvenimui. Iš globos institucijos išėjusio vaiko situacija dažnai būna sudėtingesnė nei šeimoje globojamo vaiko. Šeimoje globoti vaikai lengviau pritampa visuomenėje. Institucijoje globojamas vaikas negali sulaukti tiek dėmesio, reikalingos artimojo meilės ir rūpesčio, kiek galėtų gauti gyvendamas šeimoje ir gaudamas reikiamą pagalbą bendruomenėje.

Bendruomeninių vaikų globos namų koncepcija

Institucinės globos pertvarka siekiama, kad tėvų globos netekusiems vaikams netektų augti vaikų globos namuose. Nuostata, kad infrastruktūros, kuriose teikiama institucinė globa, turi būti mažos ir kuriamos remiantis vaiko teisių reikalavimais bei vaiko poreikiais, ir tokiose aplinkose, kurios atitinka šeimos ar mažos grupės aplinką tiek, kiek tai įmanoma, yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų Vaiko alternatyvios globos gairėse.

Bendruomeniniai vaikų globos namai - tai trumpalaikę/ilgalaikę socialinę globą teikianti socialinės globos įstaiga, kurioje bendruomenėje, atskirose patalpose (name, bute, kotedže) pagal šeimai artimos aplinkos modelį namų aplinkoje gyvena ne daugiau kaip 8 vaikai (rekomenduotina, kad šis skaičius būtų mažesnis). Šie namai pagal savo pobūdį priskirtini bendruomeninėms paslaugoms, kurios yra alternatyvios institucinei globai.

Įgyvendinant bendruomeninių vaikų globos namų plėtrą tėvų globos netekusiems vaikams, būtina steigti nedidelius iki 8 vietų bendruomeninius vaikų globos namus, kur aplinka pritaikoma pagal visus vaikų poreikius. Kad vaikams būtų sudarytos sąlygos įgyti kiek įmanoma daugiau darbo, namų ūkio, biudžeto tvarkymo ir kitų kasdieniame gyvenime būtinų įgūdžių, padėsiančių užtikrinti jų savarankiškumą ateityje.

Higienos ir gyvenamojo ploto reikalavimai

Remiantis Lietuvos higienos norma HN 124:2009 „Vaikų socialinės globos įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, vienam asmeniui turi būti skiriama ne mažiau kaip 14 kv. m naudingojo vaikų globos įstaigos šeimynos patalpų ploto. Jeigu šeimynoje esant maksimaliam šeimynos vaikų skaičiui yra poreikis apgyvendinti šeimynoje gyvenančio vaiko brolį ar seserį, šeimynoje gyvenančiam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 9 kv. m. Kiekvienam šeimynoje gyvenančiam asmeniui (įskaitant ir šeimynos dalyvius) turi būti skiriama ne mažiau kaip 10 kv. m.

Miegamajame kambaryje vienai vietai skiriama ne mažiau kaip 6 kv. m ploto, vaikui iki 3 metų skirtai vietai - ne mažiau kaip 4 kv. m. Jei vaikų socialinės globos įstaigoje globojama motina su vaiku, globojamai motinai ir vaikui turi būti įrengtas atskiras miegamasis, kurio plotas ne mažesnis kaip 10 kv. m. Berniukams ir mergaitėms nuo 7 metų amžiaus turi būti įrengti atskiri miegamieji.

Laiptai, laiptų aikštelės turi būti įrengtos taip, kad būtų užtikrinta vaikų sauga, ir atitikti teisės akto reikalavimus. Draudžiama įrengti sraigtinius laiptus, laiptų pakopos negali būti siaurėjančios.

Socialinės globos namuose maistas gaminamas socialinės globos namų šeimynos virtuvėje ar bendrosiose maisto tvarkymo patalpose. Socialinės globos namų bendrosiose maisto tvarkymo patalpose privalo būti gartraukis, šaldytuvas. Socialinės globos namų bendrosiose maisto tvarkymo patalpose negali dirbti daugiau kaip dviem pamainomis.

Šildymo ir apšvietimo reikalavimai

Šildymo prietaisai ir įrenginiai turi būti saugūs, lengvai valomi. Patalpose turi būti užtikrintas apšvietimas. Apšvietimo normos įvairioms patalpoms pateiktos lentelėje:

Informacija apie vaiką ir individualus socialinės globos planas (ISGP)

Socialinės globos namuose vaikams su negalia, stacionarinėse ilgalaikės priežiūros įstaigose, šeiminiuose namuose ir vaikų globos namuose nelydimiems nepilnamečiams kaupiamoje informacijoje apie vaiką (vaiko byla) yra užfiksuotas įvertintas vaiko socialinės globos poreikis, sprendimas, jei vaikas į socialinės globos įstaigą siunčiamas savivaldybės administracijos sprendimu, arba vaiko tėvų, globėjo, rūpintojo prašymas, kai vaikas su negalia apgyvendinamas tėvų prašymu bei kiti su vaiko globos (rūpybos) nustatymu ir socialinės globos teikimu susiję dokumentai. Jei vaikui su negalia socialinė globa pradėta teikti pagal tėvų, globėjo, rūpintojo prašymą, socialinės globos poreikio vertinimą užtikrina socialinės globos įstaiga.

Socialinei globai vaikui teikti socialinės globos įstaigos nustatyta tvarka yra sudarytas ISGP, kuriame numatyta, kokie tikslai yra siekiami, kokiomis priemonėmis bus siekiama šių tikslų įgyvendinimo, detalizuojamos paslaugos (socialinės, sveikatos priežiūros, ugdymo ir kitos), kurios vaikui bus teikiamos ar organizuojamos socialinės globos įstaigoje. ISGP sudaromas ir jame vaiko ir kitų asmenų duomenys (vardas, pavardė, gimimo data) nurodomi vadovaujantis asmens duomenų apsaugos reikalavimais.

Sudarant ISPG yra įvertinti visi vaiko sveikatos, laisvalaikio organizavimo, socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo, specialieji ir kiti poreikiai, atsižvelgiant į vaiko gebėjimus, gabumus, silpnąsias savybes, situaciją šeimoje, socialinę riziką, negalią, ypatumus, susijusius su amžiumi, branda, etnine kilme, kalba, religija, lytimi, rasine priklausomybe ir kita. Taip pat įvertinta: vaiko savarankiškumo, savitarnos, asmeninės higienos įgūdžiai, elgesio, bendravimo, valgymo, miego, namų režimo įpročiai, individualūs poreikiai, interesai, pomėgiai, padidėjusio ar neįprasto jautrumo tam tikriems garsams, lytėjimui, kvapams, drabužiams, maisto sudėčiai, skoniui, skausmui, temperatūrai buvimas, kita svarbi vaiko, jo globėjo, rūpintojo, kitų šeimos narių ar artimųjų giminaičių pateikta informacija. ISGP detaliai aprašomos sritys, kuriose jis yra labiau savarankiškas, kur ir kokios konkrečios pagalbos jam reikia. ISGP yra nuolat papildomas, jame atsispindi vaiko raidos, augimo ir vystymosi būklė. ISGP numatyta vaiko ateities perspektyva, planuojamos priemonės vaiko savarankiškam gyvenimui užtikrinti, skiepijant paties vaiko atsakomybę.

ISGP rengia socialinę globą teikiantys specialistai, dalyvaujant pagal amžių ir brandą gebančiam išreikšti nuomonę vaikui, vaiko pasirinktam socialinės globos įstaigos socialinių paslaugų srities darbuotojui. Užtikrinta, kad socialinės globos įstaiga planuodama ir teikdama socialinę globą vaikui bei vykdydama ISGP nuolat bendradarbiauja su VTAS, globos centro atstovais, savivaldybės administracijos darbuotojais, sveikatos priežiūros, pedagoginės-psichologinės tarnybos, švietimo, įdarbinimo ir kitų institucijų specialistais, taip pat su ugdymo įstaigos ar kitos socialinių paslaugų įstaigos, kurios paslaugos vaikui buvo teikiamos prieš tai, specialistais. Tai yra užfiksuota ISGP ar kituose vaiko byloje pridedamuose dokumentuose.

Užtikrinta, kad ne rečiau kaip kas pusę metų, o atsiradus naujų aplinkybių, susijusių su vaiko sveikatos būkle, jo branda ar poreikiais, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šių aplinkybių nustatymo dienos socialinės globos įstaigos iniciatyva ISGP būtų peržiūrimas ir tikslinamas.

Sulaukusiems pilnametystės asmenims, kuriems buvo teikta vaiko socialinė globa ir kurie mokosi pagal bendrojo lavinimo, formaliojo profesinio mokymo ar specialiuosius ugdymosi poreikius užtikrinančias programas, sudaroma galimybė gyventi ir gauti socialinę globą vaikų socialinės globos įstaigoje ir grįžti į juos savaitgaliais, atostogų metu ir pan., iki jie baigs minėtas programas.

Socialinės globos įstaigoje apgyvendinami vaikai, turintys pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančio gydytojo išduotą išrašą iš medicininių dokumentų, įrodantį, kad vaikas neserga ūmiomis infekcinėmis ligomis ir kad jam nediagnozuota ūmi psichozė, išskyrus atvejus, kai socialinės globos įstaigoje laikinai apgyvendinami vaikai, paimti iš jiems nesaugios aplinkos.

Vaikų globos butų steigimas ir sėkmės pavyzdžiai

Klaipėdos vaikų globos namai „Rytas“ taip pat žengia šiuo keliu - jų auklėtiniai persikelia į atskirus butus. Miesto centre, Šaulių gatvėje, globos namų ugdytiniams buvo nupirktas 5 kambarių butas per du aukštus. Gražiai ir skoningai suremontuotame būste įrengti keturi dviviečiai kambariai, svetainė su židiniu, virtuvė, du sanitariniai mazgai ir darbo vieta su kompiuteriais. Čia įsikūrė aštuonių vaikų šeimyna, kuriai naujo savarankiško gyvenimo pagrindus dėti padeda socialinės darbuotojos.

Klaipėdos meras V. Grubliauskas pasidžiaugė, jog nors reikalavimai savarankiškam bendruomeninių vaikų namų būstui itin aukšti, tačiau Klaipėdoje po truputį atsisakoma institucinių vaikų globos namų ir sėkmingai plėtojamas naujas vaikų šeimynos modelis. Socialinės darbuotojos Indrė Jankevičienė ir jos padėjėja Birutė Medžinskienė gyrė ugdytines: „Nors prižiūrimų vaikų perpus mažiau, tačiau dabar pačioms tenka aprūpinti šeimyną...“.

Vaikui saugios aplinkos standartai

Saugumas yra esminis psichologinis poreikis, sveikos raidos pamatas, būtina sąlyga vaikų augimui, ugdymui ir psichologinei gerovei. Šie standartai skirti visoms įstaigoms ir organizacijoms, kurios ugdo ar teikia paslaugas vaikams iki 18 metų, įskaitant bendrojo ugdymo įstaigas, neformalaus švietimo įstaigas, vaikų dienos centrus, atvirus jaunimo centrus, stovyklas organizuojančias įstaigas, sveikatos priežiūros įstaigas, vaikų globos įstaigas, laisvalaikio ir pramogų erdves.

• Standartas Nr. 1: Politika - Vaiko apsaugos politikos parengimas ir įgyvendinimas.
• Standartas Nr. 2: Personalas - Saugus personalo įdarbinimas, kompetencijos ir psichologinė gerovė.
• Standartas Nr. 3: Vaikai - Vaikų socialinių ir emocinių kompetencijų stiprinimas.
• Standartas Nr. 4: Tėvai - Bendradarbiavimas su vaikų tėvais/globėjomis(-ais).
• Standartas Nr. 6: Procedūros.
• Standartas Nr. 7: Monitoringas.

Dažniausiai pasitaikantys mitai apie vaikų globą

Visuomenėje egzistuoja daugybė klaidingų įsitikinimų apie paauglių globą ir vaikus, kurie auga vaikų globos namuose. Neretai sutinkami vis dar egzistuojantys mitai, užsilikę iš sovietmečio. Paprastai žmonės įsivaizduoja, jog tai vaikai, atskirti nuo visuomenės, kurie turi elgesio problemų, galbūt netgi daro teisės pažeidimus, vartoja psichotropines medžiagas, rūko, keikiasi, nelanko mokyklos, smurtauja, valkatauja, yra utėlėti ir trumpai kirpti. Iš tiesų, tai tėra absoliutūs mitai. Vaikų globos namuose gyvenantys vyresni vaikai dažnai vertinami kaip agresyvūs, triukšmingi, nebendradarbiaujantys, nepareigingi. Tačiau aštri išorinė pusė dažnai slepia nesaugumo, baimės, sumišimo jausmą.

Dėl visuomenėje gajų mitų apie institucijose augančius vyresnius vaikus daugelis asmenų, kurie galėtų suteikti paaugliui namus, atgrasomi nuo vyresnių vaikų globos. Egzistuoja mitas, kad globos namuose augantys paaugliai, yra nuolat netinkamai besielgiantys žmonės, kurie buvo apgyvendinti vaikų globos institucijoje, nes jų tėvai negali valdyti savo elgesio. Tai yra neteisybė. Paaugliai paprastai yra globojami dėl tų pačių priežasčių kaip ir jaunesni vaikai. Iš tikrųjų globos namuose augantys paaugliai yra tokio amžiaus, kai jiems vis dar labai reikalinga pagalba ir parama. Gera rutina ir mylinti, puoselėjanti aplinka gali padaryti didžiulį teigiamą poveikį jauniems žmonėms, kurie yra gyvenimo etape, kai priima sprendimus dėl savo ateities. Naujausi tyrimai rodo, kad žmogaus smegenys vystosi iki 20 metų. Taigi, smegenys yra pasirengusios keisti elgesį.

Kad būtumėte globėju, nebūtinai turi būti vyresnio amžiaus ir sukaupęs vaikų ir jaunuolių auginimo patirtį. Globoje ne amžius, o energija ir motyvacija turi didesnę reikšmę. Anaiptol, jaunas, brandus suaugęs gali būti puikus jaunuolio globėjas, neretai tampantis vyresniuoju broliu ar sese savo globotiniui. Globėju galima tapti nuo 21 metų amžiaus.

Tikrai ne maža visuomenės dalis mano, jog norint globoti reikia turėti nuosavus namus. Jeigu jūs manote, kad norėdami globoti turite turėti didelį namą ar butą, kuris būtų puikiai įrengtas ir priklausyti jums nuosavybės teise, vadinasi, jūs esate pagautas šio mito. Nesvarbu, ar paauglys ar vaikas, kurį norėtumėte globoti, galioja tos pačios taisyklės - svarbu, jog vaikas jūsų namuose turėtų savo erdvę miegui, poilsiui, pamokų ruošai, žaidimams.

Jeigu niekada neturėjote vaikų ar niekada nedirbote su vaikais, gali būti, jog esate patikėję šiuo mitu, kad neverta svarstyti apie vaiko globą, jeigu neturi vaikų auginimo patirties. Iš tiesų nebūtina būti užauginus vaikus, kad galėtum juos globoti. Tai ko jums reikia, tai didelio noro atverti savo namų duris ir širdį jauniems žmonėms, kuriuos reikia mylėti ir saugoti. Žinoma, jeigu neturite patirties, tikėtina, kad galite nerimauti. Tačiau nuo pačios pradžios, kai pradėsite lankyti globėjų mokymus, jūs tapsite globėjų bendruomenės dalimi. Globodami vaiką ar jaunuolį, jūs turėsite globos centro specialistų pagalbą ir paramą, bendrausite su globėjų šeimomis per savipagalbos grupes ir įvairius renginius, galėsite lankyti mokymus ir gauti specialistų konsultacijas.

Vaiko ir jaunuolio globa kaip ir tėvystė yra visos paros darbas. Tačiau didžiąją laiko dalį esate tik budintis, nes vaikai leidžia laiką mokykloje, būreliuose, su draugais, yra užsiėmę pasaulio tyrinėjimu. Lygiai taip, kaip darbo grafikus derina tėvai prie biologinių vaikų, lygiai taip yra ir su globojamu vaiku. Žinoma, ypatingas laikas yra tuomet, kai vaikas atkeliauja į jūsų namus. Tuomet jums reikia vienas kitą pažinti, užmegzti ryšį - šiam laikotarpiui ypatingai svarbu skirti daugiau laiko praleisti kartu. Į jūsų namus atvykusiam globojamam vaikui ypač pirmais mėnesiais reikės daugiau fizinės ir emocinės pagalvos - vaikas išgyvens netektį, jam reikės priprasti prie naujos rutinos, naujos ugdymo įstaigos, susipažinti ir megzti ryšius su naujais žmonėmis. Tačiau ilgainiui - viskas stos į savas vėžias, nors pagalba ugdymosi srityje gali būti reikalinga intensyvesnė visą globos laikotarpį. Tyrimai rodo, jog pirmieji treji vaiko gyvenimo metai yra geriausias laikas vaikams ir tėvams megzti tvirtą ryšį. Tačiau tyrimai taip pat parodė, kad meilė ir prisirišimas nebūtinai priklauso nuo biologijos. Santykio sukūrimas gali vykti bet kuriame amžiuje. Tačiau tam reikia pasitikėjimo ir laiko. Kai vaikas ar jaunuolis apsigyvena globėjo namuose, tai be abejonės kelia įtampą ir stresą. Be to, vaikas išgyvena ir buvusios aplinkos netektis - auklėtojų, draugų, mokyklos, savo kiemo ir t.t. Globėjui šiuo momentu reikia kantrybės, atidumo ir supratingumo. Globėjas turi žinoti, kad reikės laiko, kol vaikas ar jaunuolis įveiks nemalonius jausmus būdamas naujos šeimos dalimi. Žmonės, kurie prisiima gyvenimą keičiančią globos užduotį, turi didžiulę širdį ir žino, kad meilė gimdo meilę.

Šis mitas yra vienas seniausių ir labiausiai paplitęs. Vaiko ar jaunuolio globai visiškai nesvarbi jūsų šeimyninė padėtis. Globėjai gali būti vieniši, vedę ar gyvenantys partnerystėje. Jūsų šeimos sudėtis nėra kliūtis globoti. Jeigu jūsų šeima gausi, pirmiausia reikia pasirūpinti, kad jaunam žmogui būtų pakankamai vietos jūsų namuose.

Aptardami paauglių globos perspektyvą, daugelis žmonių nerimauja dėl galimos neigiamos įtakos esamiems vaikams. "Ką daryti, jei vyresnis globojamas vaikas darys blogą įtaką mano jaunesniems vaikams?" Tyrimai rodo, jog broliai ir seserys, tiek globojami, tiek biologiniai, yra mažiau įtakingi nei bendraamžiai mokykloje ar draugai kieme ar socialiniuose tinkluose. Šeimos liudija apie tai, kaip vyresni vaikai mokė savo globotinius brolius ir (arba) seseris, kaip padėti namuose, bendrauti su suaugusiaisiais, kaip skaityti ir pan. Labai svarbu suprasti, kad paaugliai, kurie yra linkę nusikalsti ar daro teisės pažeidimus - jų poreikiai nėra globa šeimoje, todėl toks paauglys neatvyks į jūsų šeimą. Įvaikinimo metu nutrūksta visi ryšiai tarp vaiko ir biologinės jo šeimos. Įvaikintojai tampa vaiko tėvais pagal įstatymą. Įvaikintam vaikui gali būti suteikta įtėvių pavardė ar net keičiamas vardas.

Ekologinės aplinkos įtaka globos namų vaikų sveikatai

Vaikų sveikatą įtakojantys veiksniai yra daugybiniai ir apima tiek vidinę, tiek išorinę aplinką. Globos namų ekologinės aplinkos sąlygos turi didelę reikšmę vaikų gerovei.

Svarbiausi aspektai, susiję su globos namų ekologine aplinka ir jos poveikiu vaiko sveikatai, apima:

• Būsto, teritorijos sąlygos ir patalpų priežiūros įtaka vaiko sveikatai.
• Oro taršos poveikis vaiko sveikatai.
• Vandens kokybės poveikis vaiko sveikatai.
• Maisto kokybės poveikis vaiko sveikatai.
• Biologinės taršos poveikis vaiko sveikatai.
• Triukšmo poveikis vaiko sveikatai.

tags: #vaiku #globos #namu #isorine #aplinka

• Saulius Prūsaitis: nuo eksperimentų iki didžiųjų scenų
• Kaip apskaičiuojamas motinystės išmokų stažas?
• Galimybės padėti vaikams, turintiems ADHD
• kaip atpažinti ankstyvuosius nėštumo ženklus
• patogūs ir saugūs batų raišteliai vaikų avalynei