Susilaukti kūdikio yra labai svarbus ir jaudinantis įvykis kiekvienos būsimos mamos gyvenime. Kūdikio atėjimas į šį pasaulį neišvengiamai lydimas stipraus skausmo. Dėl to vis daugėja moterų, kurios pasirenka epidūrinės nejautros („epidūro“) procedūrą, tam, kad palengvintų skausmą gimdymo metu. Dauguma moterų, pasirinkusių „epidūrą“ džiaugiasi tuo, kad gali labiau mėgautis savo kūdikio gimimu. Tai be abejonės yra labai gerai, tačiau ši procedūra turi ir šalutinių poveikių bei tam tikrų minusų.
Kas yra epidūras? Epidūras - tai regioninė nejautra, kurios metu vaistai leidžiami į epidūrinį tarpą (stuburo srityje), nutraukiant nervinių impulsų perdavimą iš apatinės kūno dalies. Tai reiškia, kad moteris nustato ar gerokai sumažina gimdymo skausmus, tačiau išlieka sąmoninga, gali judėti ir aktyviai dalyvauti gimdyme. Ši procedūra pasitelkiama ir kitose medicinos srityse, na, o šiuo atveju, akušerijoje ginekologijoje, plačiausiai naudojama per gimdymą nuskausminti.
Dažnai kyla klausimų, ką daryti, jei stuburas buvo operuotas ar yra stuburo išvarža. Kiekvienu atveju sprendžiama individualiai. Moteriai rekomenduojame su savimi turėti visą reikiamą informaciją apie atliktas operacijas ar išvaržas, kuri padėtų gydytojui nuspręsti, kaip elgtis konkrečiu atveju.
Epidūrinė nejautra dažniausiai taikoma:
Svarbu: epidūras paprastai nėra taikomas per anksti - laukiama, kol gimdos kaklelis atsivers bent iki 3-4 cm.
Moteris atsisėda arba paguldomos ant šono, nugara šiek tiek palenkta į priekį. Anesteziologas dezinfekuoja vietą, suleis nedidelę dozę vietinio nuskausminamojo. Įvedama plona adata ir specialus kateteris, per kurį leidžiami vaistai. Netrukus pradeda veikti nuskausminimas - dažniausiai per 10-20 minučių. Procedūra nėra skausminga, tačiau gali būti juntamas spaudimas ar trumpas diskomfortas. Vaistų dozė gali būti reguliuojama pagal moters būklę.
Kai adata įduriama, po to paliekamas specialus kateteris stubure, todėl galima kartkartėmis papildomai suleisti vaistų, vadinasi, nuskausminimo poveikis gali trukti visą gimdymo laikotarpį ir po jo, jeigu reikia atlikti tam tikras intervencijas, susiūti plyšusius audinius, kirpimo vietą ir pan. Konkretaus laiko ribojimo nėra.
Dažnai klaidingai manoma, kad duriama į nugaros smegenis, tačiau apatinėje nugaros dalyje jų nėra. Adata įduriama į epidurinį tarpą - stuburo kanalą supančią ertmę, t. y. net jeigu nugaros smegenys tęstųsi iki strėnų srities, adata jų nepaliestų, ji nėra duriama taip giliai. Pro plonytį kateterį pagal poreikį yra suleidžiami vaistai. Didinant vaistų dozę galima visiškai nuslopinti pojūčius apatinėje kūno dalyje ir kojose.

Nors epidūras yra laikomas saugiu, kaip ir bet kuri medicininė intervencija, jis gali sukelti tam tikrus pašalinius reiškinius:
Svarbu: rimtos komplikacijos yra itin retos, o profesionalūs anesteziologai nuolat stebi moters būklę.
Po epidūrinės nejautros gali būti patiriamos stuburo traumos, stuburo pažeidimai, aplinkinių audinių pažeidimai, tačiau taip nutinka ypač retai. Kurį laiką gali skaudėti galvą, stuburą - tokie būtų pagrindiniai galimi šalutiniai poveikiai.
Kai kurios moterys įsitikinusios, kad epidūrinė nejautra gali padidinti tikimybę, jog gimdymą teks užbaigti operaciniu būdu. Tačiau tai nebūtinai reiškia, kad cezario pjūvio operacijos tikrai prireiks. Epiduras gali kiek apsunkinti žindymą. Viename tyrime buvo atskleista, kad moterys, kurioms gimdymo metu buvo taikoma epidurinė nejautra, dažniau patyrė žindymo sunkumų ir nustojo maitinti krūtimi per pirmąsias 24 sav. Remiantis teorija, epiduras veikia hormono oksitocino gamybą ir gali lemti jo sumažėjimą.
Tai vienas dažniausiai keliamų klausimų. Nors kai kurios moterys nori patirti „visiškai natūralų“ gimdymą be jokios medicininės intervencijos, vis daugiau jų renkasi epidūrą kaip priemonę gimdymą paversti ne mažiau natūraliu, bet tiesiog mažiau skausmingu. Gimdymas naudojant epidūrinę nejautrą gali užtrukti kiek ilgiau.
Gimdymo metu moterys patiria stresą, o tai neatsiejamai jaučia ir vaisius. Todėl bet koks skausmo mažinimo metodas ne tik padeda gimdyvei, bet ir mažina streso pavojų vaisiui. Streso metu į gimdyvės kraują yra išskiriami hormonai - katecholaminai, kurie gali sutrikdyti darnią gimdos veiklą gimdymo metu - atsiranda gimdos diskoordinacija (neefektyvūs sąrėmiai). Taip pat stresas verčia gimdyves dažniau kvėpuoti.
Epidurinės analgezijai vartojami vaistai patenka į motinos kraujotaką, o kartu per placentą ir į vaisiaus kraujotaką. Kadangi vaisiaus ir naujagimio kepenys nėra subrendusios, tai vaisto pašalinimas iš naujagimio organizmo užtrunka ilgiau nei iš gimdyvės organizmo, todėl naujagimis patirs stipresnį šalutinį vaistų poveikį.
Galimos komplikacijos naujagimiui:

Epidurinė nejautra neatliekama sergančiosioms tam tikromis kraujo ligomis, pavyzdžiui, kai blogai kreša kraujas. Jei gimdyvė yra turėjusi stuburo operaciją ir yra įdėtos metalinės jungtys, jei didelės kaulų deformacijos ir pan., tuomet taikomai kiti nuskausminimo būdai arba siūloma gimdyti natūraliai.
Moterims, patiriančioms su nėštumu susijusią hipertenziją (dar vadinamą preeklampsija) netinkamai kreša kraujas, o daliai hipertenziją patiriančių moterų sumažėja trombocitų kiekis. Tokioms moterims atlikti epidūrinę nejautrą nerekomenduojama.
Taip pat procedūros atlikti negalima, jei dūrio vietoje yra infekcija arba atlikta tatuiruotė. Jei moteris serga infekcinėmis ligomis arba progresuojančiomis nervų sistemos ligomis, ši procedūra taip pat netaikoma.
Esant labai nežymiam skausmui, padeda kvėpavimo pratimai, vandens procedūros, fizioterapijos ir masažo procedūros. Jeigu skausmas stiprus, galima pasirinkti intraveninius analgetikus, kurie greitai suveikia ir palengvina gimdymą, tačiau jų veikimo trukmė yra gana trumpa. Didžiausias trūkumas, kad šių vaistų dozę gali tekti kartoti kelis kartus, todėl jie rekomenduojami tada, kai numanoma greitesnė gimdymo pabaiga, gimdymo pradžioje, kai skausmas nėra labai intensyvus arba negalime atlikti epidūrinės nejautros.
Kauno klinikose yra skiriamos linksminančios dujos, kurios teikiamos aparatu ir kvėpuojamos pro specialią kaukę. Šis skausmo malšinimo metodas taikomas, kai dėl medicininių ar kitų priežasčių negalima pasiūlyti efektyvesnių skausmo malšinimo metodų. Linksminančios dujos skiriamos ir tais atvejais, kai iki vaikelio gimimo nebėra pakankamai laiko efektyviai numalšinti skausmą kitais metodais. Šis skausmo malšinimo metodas nėra sudėtingas ir pradeda veikti labai greitai. Nutraukus inhaliacijas, poveikis baigiasi per kelias minutes. Daliai moterų gimdymo skausmas ženkliai palengvinamas. Kai kuriais atvejais jos gali jausti lengvą svaigimą ar bendrą silpnumą, tačiau poveikio gimdymo eigai ar vaisiui nėra.
Moteris pati save geriausiai pažįsta, todėl gali įvertinti, kaip elgiasi esant stresinei situacijai: išlieka „blaivaus proto“ ar supanikuoja taip, kad nebesiorientuoja erdvėje? Dauguma yra buvusios pas odontologą, todėl gali atsakyti sau į klausimą: „Kaip jaučiuosi odontologo kėdėje? Ar galiu kentėti, kai gręžia dantį?“ Jei abejojate, pasitarkite su vyru ar mama, kurie taip pat jus neblogai pažįsta, yra matę įvairiomis aplinkybėmis. Jei ir tai nepadės apsispręsti, sulaukite pirmųjų gimdymo skausmų. Štai tada ir „ateis“ atsakymas, kęsti ar ne.
Gydytojas turėtų gimdyvei ir jos partneriui paaiškinti visus niuansus ir galimus pasirinkimo būdus, kurie tinkamiausi tuo momentu, atsižvelgiant į situaciją ir konkretų atvejį. Aš patarčiau nebijoti epidūrinės nejautros procedūros, kadangi tai yra pakankamai saugi mamai ir kūdikiui procedūra, visa, ko mes nesame patyrę, dažnai apipinta mitais ir stereotipais. Svarbiausia įvertinti situaciją ir pasitarus su gydytoju nuspręsti, ar jums reikalingas nuskausminimas gimdymo metu ir kuris nuskausminimo būdas jums tiktų labiausiai.
