Vertinimas priešmokyklinio ugdymo pasiekimams
Vertinimas mokinių ugdyme yra svarbi priemonė, padedanti ne tik stebėti mokinio pažangą, bet ir jį skatinti mokytis, tobulėti ir bręsti. Jis suvokiamas kaip pagalba mokiniui siekiant sėkmingesnių mokymosi rezultatų. Vertinimas yra priemonė kaupti ir panaudoti informaciją apie mokinio mokymosi patirtį − pasiekimus, daromą pažangą. Remiantis vertinimo rezultatais numatoma mokymosi perspektyva, individualizuojamas ugdymo procesas. Vertinimas taip pat padeda nustatyti mokytojo, mokyklos darbo sėkmę, priimti pagrįstus sprendimus.
Siekiant geresnių mokymosi rezultatų svarbiausia yra mokinio psichologinis saugumas. Tam turi būti kuriamas palankus vaikui klasės klimatas. Kiekviena mokykla, ruošdama savo ugdymo planą, jame numato ir mokinių ugdymosi pasiekimų ir pažangos vertinimo metodikas ir tvarkas. Mokytojas planuoja savo klasės mokinių ugdymosi pasiekimus ir vertinimą remdamasis mokykloje priimtais susitarimais. Jis taip pat atsižvelgia į klasės mokinių ugdymosi pasiekimus, poreikius ir galimybes.
Formuojamasis vertinimas priešmokyklinio ugdymo programoje
Formuojamojo ugdomojo vertinimo tikslas yra padėti vaikui mokytis, numatant mokymo(si) uždavinius, kryptį, konkrečius žingsnius, mokymosi perspektyvą. Formuojamasis vertinimas nesiejamas su pažymiu, jis teikia duomenis, kurių pagrindu mokytojas mokiniui teikia kokybinį grįžtamąjį ryšį apie tolesnius jo mokymosi žingsnius. Informacija teikiama mokiniui dažniausiai žodžiu, o prireikus − ir raštu. Tokiu atveju mokytojas parašo komentarą į sąsiuvinius, kontrolinių darbų, testų lapus, pasiekimų knygeles ar pan. Vertinama mokinio per mokykloje nustatytą ugdymosi laikotarpį padaryta pažanga.
Mokytojas orientuojasi į Pradinio ugdymo programoje aprašytus mokinių pasiekimų lygių požymius. Mokinių mokymosi pasiekimų atitinkamose apskaitos suvestinės skiltyse įrašomas ugdymo dalykų apibendrintas mokinio pasiekimų lygis − patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis. Jei mokinys nepasiekė patenkinamo pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“. Dorinis ugdymas vertinamas „padaryta pažanga“ (p.p.) arba „nepadaryta pažanga“ (n.p.). Baigus pradinio ugdymo programą, rengiamas Pradinio ugdymo programos baigimo pasiekimų ir pažangos vertinimo aprašas.
Priešmokyklinio ugdymo programos turinys ir pasiekimų vertinimas
Programa siekiama atliepti 5-6 metų vaikų interesus, puoselėti jų gerovę ir tenkinti kiekvieno vaiko individualius, savitus poreikius bei galimybes. Programoje kompetencijos ugdomos integraliai visose ugdymosi srityse ir visose veiklose, kuriose vaikas dalyvauja, siekiant užtikrinti visų kompetencijų ugdymo pusiausvyrą ir dermę. Programoje išskirtos 6 ugdymosi sritys: gamtamokslinis ugdymas, kalbinis ugdymas, matematinis ugdymas, meninis ugdymas, visuomeninis ugdymas, sveikatos ir fizinis ugdymas.
Remiantis kompetencijų raidos aprašu, pateikiamu 1 priede, yra išskirtos pasiekimų sritys. Jos yra sugrupuotos pagal ugdymosi sritis. Pasiekimai aprašomi 3 pasiekimų lygiais: iki pagrindinio, pagrindinis ir virš pagrindinio. Pasiekimų lygiai skirti formuojamajam vertinimui, t. sukurti 5-6 m. Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė.
Pasiekimų sritys ir lygiai
Programoje ugdymo(si) sritys aprašomos pagal pasiekimų sritis, pateikiant vaikų pagrindinio lygio pasiekimus. Pasiekimų sritys žymimos raide (pavyzdžiui, A, B), o raide ir skaičiumi (pavyzdžiui, A1, A2) žymimas tos pasiekimų srities pasiekimas. Pasiekimų lygių požymių lentelėse pateikiami trijų lygių pasiekimų aprašai: iki pagrindinio lygio, pagrindinis lygis, virš pagrindinio lygio.
Gamtamokslinis ugdymas ir vertinimas
Aplinkos pažinimas per pojūčius
- Priešmokyklinis ugdymas. Pažįsta aplinką per pojūčius (skonis, kvapas, rega, klausa, lyta) ir atlieka priešmokyklinuko amžių, jo gebėjimus atitinkančius gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, matematikos mokslų ir kūrybiškumo (STEAM) veiklas.
- Augalai. Bendradarbiaudamas, tyrinėdamas, dalyvaudamas bendrose veiklose stebi ir fiksuoja (fotografuodamas ar pažymėdamas skalėje) pasirinktą augalą skirtingais metų laikais. Atpažįsta ir pavadina keletą artimiausioje aplinkoje augančių medžių, krūmų, žolių. Žaisdamas, įgydamas patyrimo susipažįsta su augalo poreikiais (vanduo, šviesa, dirvožemis). Skiria dažniausiai sutinkamas daržoves, vaisius, nusako, kaip juos naudoti maistui. Tyrinėdamas susipažįsta su augalo gyvenimu nuo sėklos iki sėklos.
- Gyvūnai. Žaisdamas, tyrinėdamas paveikslėliuose ir natūroje atpažįsta ir įvardija naminius ir kai kuriuos laukinius gyvūnus. Dalyvaudamas bendrose veiklose, aptarimuose samprotauja apie naminių ir laukinių gyvūnų gyvenimo skirtumus, gyvūnų poreikius. Tyrinėdamas artimą aplinką atranda, kaip žiemoja gyvūnai, aiškinasi, kodėl kai kurie paukščiai migruoja.
- Dangaus kūnai. Žaisdamas, stebėdamas, tyrinėdamas artimą aplinką domisi dangaus kūnais, atpažįsta Žemės planetą, Saulę, Mėnulį, savaip juos apibūdina.
- Gamtos reiškiniai. Tyrinėdamas, stebėdamas, dalyvaudamas bendrose veiklose pastebi ir pavadina savo aplinkoje daugumą gamtos reiškinių (rasa, vaivorykštė, vėjas, šlapdriba, šerkšnas, šalna, atodrėkis, šešėliai, sniegas). Kartu su kitais stebi orus, juos sutartiniais ženklais fiksuoja kalendoriuje. Tyrinėja vėją, jį apibūdina (šaltas, šiltas, stiprus).
- Daiktai ir medžiagos. Žaisdamas, stebėdamas, tyrinėdamas atpažįsta, pavadina artimos aplinkos daiktus, juos apibūdina, palygina, pagal paskirtį naudoja, grupuoja pagal požymius (gyvas, negyvas), tekstūrą, spalvą, formą, dydį, ilgį (ilgas, trumpas), temperatūrą (šiltas, šaltas), svorį (lengvas, sunkus).
- Tyrinėjimai. Su mokytoju, kitais tyrimo dalyviais atlieka tyrimą, aptaria atliekamo tyrimo eigą, rezultatus, įgytą patirtį. Atsakydamas į klausimus išvardija sunkumus ar problemas, su kuriomis susidūrė tyrinėdamas gamtos objektus ar reiškinius, pasakoja, kaip rado sprendimą. Remdamasis savo patirtimi ir vartodamas paprasčiausias gamtamokslines sąvokas aptaria artimiausioje aplinkoje esančius gamtos objektus. Prieinamuose informacijos šaltiniuose, taip pat ir skaitmeniniuose, atradęs iliustruotą informaciją apie gamtos objektus ir reiškinius skirtingais jam žinomais ar pasiūlytais būdais ją perteikia kitiems.
- Informacijos rinkimas. Gamtamokslinę informaciją renka įvairiais jam žinomais ar pasiūlytais būdais (stebi, tyrinėja, skaito, klausinėja) ir priemonėmis (pvz., lupa, termometras, mikroskopas, fotokamera, matavimo prietaisai, matavimo juosta), ją pristato kitiems.
- Informacijos aptarimas ir pateikimas. Stebėdamas, tyrinėdamas, bendradarbiaudamas savaip samprotauja apie pastebėtas ryškiausias aplinkos objektų savybes, požymius, juos palygina. Kalba apie tai, ką darė tyrinėdamas ar veikdamas.
- Informacijos patikimumas. Stebėdamas, tyrinėdamas literatūros šaltinius (taip pat ir skaitmeninius), klausydamas pasakojimų skiria realius gamtos objektus nuo fantastinių ir nurodo, kas iliustracijoje, pasakojime netikra.
- Informacijos šaltinių įvairovė. Domėdamasis smulkiąja tautosaka (pvz., mina mįsles apie gamtos objektus), negrožinėmis knygomis (pvz., gamtos enciklopedijomis, atlasais), pažįsta gamtą. Dalyvauja skaitomų gamtinių siužetų aptarimuose, pasisako.
- Gamtinių išteklių nauda. Žaisdamas, tyrinėdamas artimą aplinką pastebi gamtinių išteklių (Saulė, vėjas, vanduo, dirvožemis), naminių gyvūnų (bitė, avis), augalų (daržovės, vaisiniai augalai, vaistažolės), grybų naudą žmonėms: naudojimas maistui (salotos, sultys) ir gydymui (mėtų, aviečių arbata, medus), drabužiams (vilnonis megztinis, kojinės).
- Atsargumas gamtoje. Dalyvaudamas bendrose veiklose, aptardamas kasdienes situacijas aiškinasi, kur kreiptis pagalbos ištikus nelaimei, susižeidus, pasiklydus miške, įgėlus bitei, kaip elgtis kilus gaisrui.
- Darna su gamta. Žaisdamas, tyrinėdamas aiškinasi, lygina, kuo skiriasi gamtos daiktai nuo žmogaus sukurtų daiktų, iš kokių medžiagų pagaminti buityje naudojami daiktai (pvz., plastiko, metalo, medžio).
- Žmogaus įtaka aplinkai. Bendrose veiklose įgyja supratimą ir savais žodžiais apibūdina save kaip gamtos dalį, žmogaus poreikius ir jo daromą poveikį gamtai. Rodo iniciatyvą saugoti gamtą, atsakingai vartoti gamtos išteklius. Smalsauja, ką tyrinėja gamtos mokslai, ką veikia mokslininkai.
- Išradimai keičia aplinką. Žaisdamas, tyrinėdamas išbando gamtininko, mokslininko profesijas, samprotauja, kuo jos ypatingos, skiriasi nuo kitų. Domisi, kaip gamtininkai, mokslininkai dirba, kokiomis priemonėmis, instrumentais naudojasi, kuo reikšmingas jų darbas.
Nacionaliniai mokinių pasiekimų patikrinimai (NMPP)
Nuo 2014 m. pradėjo veikti nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo (NMPP) sistema. Visiems vienodais standartizuotais testais ir vienodais kriterijais įvertinami Lietuvos mokinių pasiekimai. Savivaldybės ir mokyklos, siekdamos plačiau įsivertinti ugdymo kokybę, gali nuspręsti šalia NMPP testų pasinaudoti ir mokinių klausimynais. Remiantis gautais duomenimis mokyklai (savivaldybei) yra apskaičiuojami tokie rodikliai kaip mokyklos klimatas, patyčių situacija mokyklose, mokinio savijauta mokykloje, mokinio mokėjimas mokytis, mokyklos sukuriama pridėtinė vertė ir pan. Tai leidžia visapusiškiau įsivertinti mokyklai. Atkreipiama daugiau dėmesio ne tik į akademinius mokinių rezultatus, bet ir į mokinių savijautą, emocinį mokyklos klimatą. Labiau įsivertinamas mokyklos indėlis į mokinių pasiekimus, atsižvelgiant į mokyklos kontekstą. Mokyklos turi informuoti tėvus (globėjus) apie tokį išplėstinį tyrimą ir gauti sutikimą, kad jų vaikas pildytų klausimyną.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad NMPP testų rezultatai yra informacija mokiniui, jo tėvams (globėjams, rūpintojams) ir mokytojui. Tai nėra išvada apie mokinio įgytą išsilavinimą. Todėl Nacionalinė švietimo agentūra rekomenduoja nerašyti testų pažymių.
Vertinimo informacijos rinkimas ir panaudojimas
Nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. Mokytojai planuoja ir vertina mokinių pažangą bei pasiekimus. Apibendrina ir įvertina mokinio pasiekimus. Mokykloje nustatyta tvarka fiksuoja vertinimo informaciją. Informuoja mokinius, jų tėvus (globėjus, rūpintojus), kitus mokytojus, mokyklos vadovus apie mokinių mokymąsi, pasiekimus ir spragas. Analizuoja ir tikslina mokinių mokymą ir mokymąsi. Mokykla nustato bendrą mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo informacijos rinkimo, fiksavimo ir panaudojimo tvarką. Ji užtikrina vertinimo metodikų dermę pereinant iš klasės į klasę, iš vienos ugdymo pakopos į kitą, tarp paralelių klasių, atskirų dalykų. Koordinuoja kontrolinių užduočių apimtis ir dažnį. Teikia pagalbą mokymosi problemų turintiems mokiniams.
Mokyklos steigėjo administracijos švietimo padalinys analizuoja vertinimo informaciją mokyklose ir ja remiasi priimdamas sprendimus. Vertindamas mokyklos darbo veiksmingumą atsižvelgia į sociokultūrinį kontekstą. Užtikrina, kad išorinio mokinių pasiekimų vertinimo tvarka būtų derinama su mokykla ir mokytojais. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija tvirtina formaliojo švietimo bendrąjį ugdymo turinį ir mokinių pasiekimų vertinimą reglamentuojančius dokumentus. Nustato pasiekimų vertinimo tvarką mokiniui baigiant ugdymo programas.
Mokinių perkėlimas į aukštesnę klasę ir programos baigimas
Mokinys gali rodyti aukštesnius pasiekimus nei nustatyti aukštesniojo lygio mokymosi pasiekimai bendrosiose programose. Jei mokykla turi įrodymų apie tokius 1-3 klasės mokinio pasiekimus, jis / ji gali būti keliamas/-a į aukštesnę klasę. Taip jis / ji praleidžia klasę ir baigia ugdymo programą sparčiau. Kad mokinys būtų keliamas į aukštesnę klasę sparčiau, to turi prašyti tėvai (globėjai).
Mokinio mokytojai ir kiti ugdymo procese dalyvavę asmenys svarsto mokinį, turintį kai kurių ugdymo plano dalykų nepatenkinamus metinius (papildomo darbo, jei buvo skirtas) įvertinimus. Mokytojai sprendžia, ar tokį mokinį kelti į aukštesnę klasę, ar palikti kartoti ugdymo programą, ar skirti papildomą darbą. Kai mokiniui skiriamas papildomas darbas, jam / jai teikiamos konsultacijos. Mokytojai pakartotinai svarsto mokinio mokymosi pasiekimus, jei mokinio papildomas darbas buvo įvertintas nepatenkinamu įvertinimu arba praėjo nustatytas laikas, kada mokinys turėjo atsiskaityti (atlikti papildomą darbą). Mokyklos vadovas priima galutinį sprendimą dėl papildomo darbo skyrimo mokiniui, jo kėlimo į aukštesnę klasę ar palikimo kartoti ugdymo programą, atsižvelgęs į mokytojų siūlymą.
Baigus pradinio ugdymo programą mokinys, turintis patenkinamus visų atitinkamos ugdymo programos dalykų metinius įvertinimus, į aukštesnę klasę nekeliamas. Mokinys laikomas baigusiu atitinkamą ugdymo programą ir įgijusiu teisę mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą.
Nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. Baigus pradinio ugdymo programą rengiamas pradinio ugdymo programos baigimo pasiekimų ir pažangos vertinimo aprašas. Pradinio ugdymo programos 4 klasės mokinys, turintis patenkinamus visų šios programos dalykų metinius įvertinimus ir dalyvavęs lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymas) ir matematikos nacionaliniuose mokinių pasiekimų patikrinimuose, išskyrus atvejus, kai yra atleidžiamas nuo pasiekimų patikrinimo, laikomas baigusiu pradinio ugdymo programą ir įgijusiu pradinį išsilavinimą. Baigusiam pradinio ugdymo programą ir įgijusiam pradinį išsilavinimą mokiniui išduodamas pradinio išsilavinimo pažymėjimas. Pradinio išsilavinimo pažymėjime nurodomi išmokti dalykai ir dalykų pasiekimų lygiai bei nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimų rezultatai. Pradinio ugdymo pasiekimų pažymėjimas išduodamas mokiniui, baigusiam pradinio ugdymo individualizuotą programą. Pažymėjime nėra nurodomi išmokti dalykai ir dalykų pasiekimų lygiai.
tags: #priesmokyklinio #ugdymo #pasiekimu #vertinimas #sviesa
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
