Natris ir Nėštumas: Elektrolitų balanso, vandens kokybės ir vaistų vartojimo svarba

Natris (Na) yra vienas svarbiausių neląstelinių elektrolitų, atliekantis esminį vaidmenį reguliuojant subalansuotą vandens apykaitą organizme. Šis katijonas yra gyvybiškai svarbus įvairioms fiziologinėms funkcijoms, o jo kiekio pokyčiai gali turėti rimtų pasekmių, ypač jautrioms visuomenės grupėms, tokioms kaip nėščiosios ir kūdikiai.

Natrio vaidmuo ir reguliavimas organizme

Vidutiniškai per parą natrio reikia 4-5 g (10-12 g NaCl). Sveikame organizme bendras natrio kiekis nesikeičia, net jei jo ir suvartojame mažiau 2 g ar daugiau 7 g per dieną. Ketvirtadalis organizme esančio natrio įeina į audinių sudėtį, o likusi dalis yra neląsteliniame skystyje ir nuolat keičiasi. Natris yra svarbus palaikant osmosinį slėgį, rūgščių ir šarmų pusiausvyrai (padaugėjus natrio ir sumažėjus kalio, terpės reakcija pakrypsta į šarminę), taip pat raumenų susitraukimams.

Stabilų natrio kiekį organizme palaiko hormoniniai ir inkstų veiklos reguliavimo mechanizmai. Šiame procese dalyvauja reninas, angiotenzinas, aldosteronas ir vazopresinas (antidiurezinis hormonas). Didžioji dalis natrio pašalinama per inkstus, o nedidelė dalis su išmatomis ir prakaitu. Svarbu atkreipti dėmesį, kad kūdikių viduriavimas gali baigtis mirtimi dėl natrio ir vandens netekimo.

Natrio disbalansas: hipernatremija ir hiponatremija

Natrio koncentracijos kraujo serume nukrypimai nuo normos gali sukelti rimtas sveikatos problemas. Yra dvi pagrindinės būklės: hipernatremija ir hiponatremija.

Hipernatremija (natrio perteklius)

Kai natrio koncentracija padidėja kraujo serume virš rekomenduojamo dydžio (148 nmol/l), stebima hipernatremija. Jos priežastimis gali būti kelios: organizmas negauna pakankamai vandens (mažai geriant, ypač senyvo amžiaus žmonėms; komos būsenoje nejaučiant troškulio), didelis vandens netekimas (prakaituojant; ilgai giliai kvėpuojant; sutrikus vandens reguliavimo mechanizmams, sergant necukriniu diabetu) arba per didelis natrio suvartojimas (pvz., lašinant tirpalus, kurių Na koncentracija didesnė už fiziologinę).

Taip pat hipernatremiją gali sukelti sutrikęs natrio išsiskyrimas iš organizmo, pavyzdžiui, esant Kono sindromui (kai sekretuojama per daug aldosterono, kuris inkstų kanalėliuose sulaiko Na), inkstų veiklos nepakankamumui ar Kušingo sindromui (kai gaminama per daug kortizolio, pasižyminčio mineralkortikoidiniu aktyvumu). Netekus skysčių ir padidėjus druskų kiekiui organizme išryškėja dehidratacijos sindromas, kyla veninis spaudimas, vystosi plaučių edema.

Hiponatremija (natrio trūkumas)

Na koncentracijai kraujo serume sumažėjus žemiau rekomenduojamos ribos (134 mmol/l), išsivysto hiponatremija. Tai daug dažnesnė būklė nei hipernatremija. Hiponatremija gali išsivystyti dėl kelių pagrindinių priežasčių:

• Dėl vandens sulaikymo organizme: tai gali įvykti, kai per daug geriama arba sulašinama į veną per daug skysčių; įvairios klinikinės būklės (pneumonija, pilvo traumos, žarnyno ar plaučių vėžys), diuretikų vartojimas didina antidiurezinio hormono (vazopresino) sekreciją. Pastarasis sulaiko organizme vandenį. Hiponatremija su edema išsivysto esant širdies veikos nepakankamumui: širdis nepajėgia palaikyti pakankamos kraujo ir neląstelinio skysčio reguliacijos. Sumažėjęs efektyvus kraujo tūris padidina aldosterono ir antidiurezinio hormono sekreciją. Aldosteronas sulaiko organizme Na ir padidina neląstelinio skysčio tūrį, o antidiurezinis hormonas sulaiko organizme vandenį.
• Dėl natrio praradimo: daug skysčių, o kartu ir natrio, netenkama užsitęsus vėmimui, viduriavimui ar pro fistules. Užsitęsus tokiai būklei sumažėjęs neląstelinio skysčio ir kraujo tūris skatina antidiurezinio hormono sekreciją. Hiponatremija dėl per mažo Na vartojimo yra labai reta būklė.

Natrio tyrimas padeda įvertinti elektrolitų-skysčių balansą. Vertinant biocheminį Na tyrimą būtina išsiaiškinti visus veiksnius, kurie galėjo sukelti elektrolitų apykaitos sutrikimus (ligos istoriją, simptomus ir požymius). Ne visose situacijose reikia išoriškai reguliuoti natrį: jei natrio kiekis kraujyje sumažėja dėl to, kad kraujas fiziologiškai praskiedžiamas vandeniu, o serumo osmoliariškumas normalus, išorinė natrio korekcija dažniausiai nereikalinga (pvz., suvartojus pernelyg daug alkoholio).

Natrio disbalanso priežasčių apžvalga

Žemiau pateiktoje lentelėje apibendrintos pagrindinės hipernatremijos ir hiponatremijos priežastys.

Nėštumas ir vandens kokybė: nitratų pavojus

Nėščiosios ir kūdikiai yra viena jautriausių visuomenės grupių vandens kokybei. Jei tenka naudoti šulinių ar gręžinių vandenį, jį vartojantieji ne visuomet jaučiasi saugūs. Jiems rekomenduojama vartoti tik laboratorijoje ištirtą šulinių vandenį bei visiškai įsitikinus, jog jis nėra užterštas.

Siekdama užtikrinti visuomenės sveikatą, valstybė numato ir nemokamą vandens tyrimą tam tikroms grupėms. Nėščioms moterims, taip pat šeimoms, kuriose auga kūdikiai iki 6 mėn. amžiaus, šulinių vandens tyrimai atliekami nemokamai. Jie organizuojami įgyvendinant 2011 m. liepos 7 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymą. Jei norite, kad šachtinio šulinio vanduo būtų ištirtas, informuokite apie tai savo šeimos ar nėštumą prižiūrintį gydytoją. Jis pateiks pranešimą Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui, organizuojančiam šią paslaugą. Kiti namų ūkiai, kuriems aktuali šulinių vandens kokybė, gali savarankiškai kreiptis į vandens tyrimus atliekančias laboratorijas. Vandenį tirti rekomenduojama bent kartą per metus, pavasarį, kai sniegui tirpstant į gruntinį vandenį gali prasiskverbti ir daugiau teršalų.

Šulinių vandens kokybė yra itin svarbi, nes nitratai į organizmą patenka su vandeniu ir maistu. Ilgainiui jie virsta nitritais ir sukelia vidinį deguonies trūkumą. Jis pavojingas nėščiosioms ir kūdikiams iki 6 mėn. Kenksmingi chemikalai iš vandens nepašalinami nei virinant, nei filtruojant paprastais buitiniais vandens filtrais (nitratus ir nitritus pašalina tik kokybiški filtrai). Pagrindinis šulinių „maitintojas“ - gruntinis vanduo, o į jį nesunkiai patenka teršalai. Vandens kokybė pakinta dėl netinkamo tręšimo, vandens nutekėjimų iš sąvartynų, fermų ir kt.

Būtini tyrimai nėštumo metu

Tyrimų programas nėščiosioms sudaro pagrindiniai laboratoriniai tyrimai, kurie yra įprastinė prenatalinės diagnostikos dalis. Šių tyrimų svarba yra neatsiejama nuo sveiko naujagimio gimimo.

Kraujo tyrimai ne tik nustato kraujo grupę ir rezus faktorių dėl grupių nesuderinamumo, bet ir geležies kiekį kraujyje, kuris nėštumo metu yra itin svarbus. Tyrimų programas taip pat sudaro ir mikroelementų bei elektrolitų (įskaitant natrį), kepenų, skydliaukės veiklos, rizikingų infekcijų serologinė bei lytiškai plintančių ligų molekulinės diagnostikos PGR metodu tyrimai. Programa sudaryta atsižvelgiant į simptomatiką ir visuomenėje dažniausiai pasitaikančias ligas.

Vaistų vartojimas nėštumo metu: Gopten pavyzdys

Vaistų vartojimas nėštumo metu reikalauja ypatingo atsargumo ir gydytojo priežiūros. Pavyzdžiui, vaistas Gopten priklauso angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitorių (kartais vadinamų AKF inhibitoriais) grupei. AKF inhibitoriai atpalaiduoja kraujagysles, dėl to širdžiai lengviau pumpuoti kraują po organizmą. Gopten vartojamas hipertenzijai (aukštam kraujospūdžiui) gydyti.

Gopten ir nėštumas

Yra svarbių kontraindikacijų, susijusių su Gopten vartojimu nėštumo metu. Šis vaistas nerekomenduojamas ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu, o jei esate daugiau nei 3 mėnesius nėščia, jo vartoti negalima. Vartojamas po trečio nėštumo mėnesio, šis vaistas gali padaryti didžiulės žalos Jūsų kūdikiui. Jeigu manote, kad esate (arba galite tapti) nėščia, būtina apie tai pranešti gydytojui.

Jūsų gydytojas lieps Jums nebevartoti vaisto prieš planuojant pastojimą arba iš karto sužinojus apie nėštumą ir paskirs kitą vaistą vietoje Gopten. Gydytojas taip pat gali reguliariai ištirti Jūsų inkstų funkciją, kraujospūdį ir elektrolitų kiekį (pvz., kalio) kraujyje. Gopten nerekomenduojamas krūtimi maitinančioms motinoms, todėl pasakykite savo gydytojui, jei maitinate krūtimi ar ruošiatės pradėti tai daryti.

Bendrosios Gopten vartojimo rekomendacijos

Šis vaistas skirtas tik Jums, todėl kitiems žmonėms jo duoti negalima, nes vaistas gali jiems pakenkti. Jei Jums bus atliekama operacija, būtinai informuokite chirurgą, anesteziologą ar odontologą apie Gopten vartojimą.

Nepastebėta jokio rimtesnio poveikio gebėjimui vairuoti ar mechanizmų valdymui. Tačiau kai kurie žmonės, vartojantys Gopten, gali jausti galvos svaigimą ar silpnumą, ypač vaisto vartojimo pradžioje. Alkoholio vartojimas, net ir mažais kiekiais, gali dar labiau pabloginti būklę. Nevairuokite, nevaldykite mechanizmų ir neužsiimkite niekuo, kas reikalauja dėmesio koncentracijos, kelias valandas po to, kai išgėrėte pirmąją Gopten dozę ar ją padidinote. Jeigu gydytojas Jums yra sakęs, kad netoleruojate kokių nors angliavandenių, kreipkitės į jį prieš pradėdami vartoti šį vaistą.

Visada vartokite šį vaistą tiksliai, kaip nurodė gydytojas. Nurykite kapsules jų nekramtę. Vartojamų kapsulių kiekis priklauso nuo gydomos ligos. Jei vartojate diuretikų, prieš pradedant gydymą Gopten kapsulėmis, Jūsų gydytojas gali liepti sumažinti diuretikų dozę ar net nutraukti jų vartojimą. Įprasta pradinė dozė yra 0,5 mg* kapsulė kartą per parą. Jūsų gydytojas turėtų padidinti šią dozę iki 1 mg, 2 mg ar 4 mg kapsulės kartą per parą. Gydymas paprastai pradedamas tuoj pat po širdies infarkto, paprastai skiriama 0,5 mg* dozė per parą. * Vaisto Gopten mažesnės kaip 2 mg dozės vartoti neįmanoma.

Jeigu Jūs ar kitas asmuo netyčia suvartotų žymiai didesnę dozę nei paskirta (perdozavimas), nedelsdami kreipkitės į gydytoją ar vykite į artimiausios ligoninės greitosios pagalbos skyrių. Jei pamiršote išgerti dozę, išgerkite ją tuoj pat, kai tik prisiminsite, nebent jau beveik atėjo laikas kitai dozei. Tokiu atveju praleistosios dozės iš viso nebegerkite. Svarbu, kad gertumėte šias kapsules tol, kol gydytojas lieps nustoti jas vartoti. Nenutraukite jų vartojimo vien dėl to, kad pasijutote geriau. Jeigu pasireiškė šalutinis poveikis (net jeigu jis šiame lapelyje nenurodytas), kreipkitės į gydytoją arba vaistininką. Kai kurie žmonės gali būti alergiški Gopten. Jei atsirado išbėrimas ar niežulys, nedelsiant kreipkitės į gydytoją ar vaistininką.

Ant dėžutės ir lizdinės plokštelės po „EXP“ nurodytam tinkamumo laikui pasibaigus, šio vaisto vartoti negalima. Vaistų negalima išmesti į kanalizaciją arba su buitinėmis atliekomis. Kaip išmesti nereikalingus vaistus, klauskite vaistininko.

Veiklioji medžiaga yra trandolaprilis. Kiekvienoje kietojoje kapsulėje yra 2 mg arba 4 mg trandolaprilio. Gopten 2 mg kietosios kapsulės sudarytos iš raudono korpuso ir raudono dangtelio, kapsulės viduje yra baltos arba balkšvos granulės. Gopten 4 mg kietosios kapsulės sudarytos iš raudono korpuso ir kaštonų spalvos dangtelio, kapsulės viduje yra baltos arba balkšvos granulės. Kapsulės yra PVC/PVDC/Al lizdinėse plokštelėse.

Kiti vaistai, su kuriais Gopten gali sąveikauti, apima NEP inhibitorius, tokius kaip sakubitrilis (yra fiksuotos dozės derinys su valsartanu) ir racekadotrilis, taip pat sirolimuzas, everolimuzas ir kiti vaistai iš mTOR inhibitorių klasės.

tags: #natrio #laurilsulfatas #nestumo #metu

• Dekretinės atostogos
• Osteopatija ir kūdikio gimdymas
• Svarbiausia informacija apie Dovainonių ikimokyklinio ugdymo skyrių
• Naujausi genetiniai tyrimai IVF
• Gyvenimo kelias ir palikimas