Priešmokyklinio amžiaus vaikų sveikos gyvensenos ugdymas
Žmonių požiūris į sveikatą formuojasi vaikystėje, todėl svarbu, kad sveikos gyvensenos įgūdžiai būtų diegiami nuo pat mažumės. Investicijos į vaikų sveikatos profilaktiką dabar − tai investicijos į ateities visuomenės sveikatą. Lietuvos sveikatos statistikos duomenys rodo, kad vaikų skaičius ir toliau mažėja, o jų sveikatos būklė vis dar nepatenkinama.
Priešmokyklinis vaikų amžius yra ypatingas metas, kai formuojasi vaikų gebėjimai bendrauti su šeimos nariais, draugais ir pedagogais, ugdomi sveikos gyvensenos įgūdžiai. Tai svarbus pasirengimas sėkmingam mokymuisi mokykloje. Šiuo laikotarpiu ypatingą reikšmę vaiko raidai turi judesių raida, rūpinimasis sveikata, asmens higienos laikymasis, bendravimas ir bendradarbiavimas, domėjimasis savo kūnu.
Sveikos gyvensenos ugdymo svarba ir iššūkiai
Sveikos gyvensenos ugdymas yra itin svarbus, nes vaikai turi gyventi sveikoje, saugioje ir laimingoje aplinkoje. Vaikų gyvenimas daugiausia priklauso nuo suaugusiųjų veiksmų ir tik vėliau - nuo ugdymo įstaigų. Deja, sveikatos rodikliai tarp vaikų kasmet prastėja: plinta dantų kariesas, bloga laikysena, regėjimo sutrikimai ir net psichikos ligos. Todėl kyla svarbus klausimas: kokie yra tinkamiausi būdai apsaugoti ir stiprinti vaikų fizinę bei psichikos sveikatą? Kokie veiksniai daro didžiausią įtaką sveikos gyvensenos ugdymui edukaciniame procese?
Nuo 2001 iki 2013 metų 0-17 metų amžiaus vaikų Lietuvoje sumažėjo 36 procentais. LR Seimas, Sveikatos reikalų komiteto nariams inicijavus, 2014-uosius paskelbė Vaikų sveikatos metais, o LR Vyriausybė sudarė ir patvirtino šių metų priemonių planą. Sveikatos apsaugos ministerija (toliau - SAM), vadovaudamasi principu „Sveikata visose politikose“ pakvietė prie vaikų sveikatos politikos priemonių įgyvendinimo prisijungti nevyriausybines organizacijas, savivaldybes bei visuomenės sveikatos įstaigas.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras (toliau - Centras), atliekantis vaikų bei jaunimo sveikatos stiprinimo funkciją, buvo įgaliotas vykdyti 14 Vyriausybės patvirtintų „Vaikų sveikatos metų“ strateginių priemonių. Viena iš šių priemonių buvo Vaikų sveikatos metų renginių kalendoriaus administravimas. Įvairios Lietuvos organizacijos pasiūlė apie 4000 priemonių, kurias Centras atrinko ir suvedė į Vaikų sveikatos metų renginių kalendorių. Šis kalendorius buvo pildomas siekiant informuoti Lietuvos visuomenę apie vaikų sveikatinimo renginius, vykusius visoje Lietuvoje.
Vaikų traumų ir nelaimingų atsitikimų prevencija
Lietuvoje kasmet užregistruojama apie 63 tūkst. traumų, apsinuodijimų ir kitų nelaimingų atsitikimų, kurie nutinka vaikams iki 17 metų amžiaus. Tai reiškia, kad per metus iš 1000 vaikų daugiau nei 100 patiria sužalojimus, kurių dauguma įvyksta namuose. Todėl Centras Vaikų sveikatos metais kaip vieną svarbiausių darbo krypčių įvardijo vaikų traumų ir nelaimingų atsitikimų prevenciją.
Mūsų įstaigos darbuotojai išvertė į lietuvių kalbą Europos vaikų saugos aljanso ekspertų atnaujintą leidinį „Saugių produktų vaikams vadovas - potencialiai pavojingi produktai“. Šis leidinys, skirtas šviesti tėvus ir taip padėti jiems išvengti vaikų susižalojimų naudojantis buitiniais gaminiais. 2015 metais Centro darbuotojai kartu su miestų ir rajonų visuomenės sveikatos biurų specialistais leidinį pristatys tėvams.
Vaikų sveikatos metais nepamiršta ir vaikų skendimų prevencijos sritis, kadangi 2013 metais nuskendo 163 žmonės, iš jų 9 nepilnamečiai iki 18 metų amžiaus. Lietuvos vaikai daugiausia skendo natūraliuose vandens telkiniuose. Vaikų sveikatos metais savivaldybių administracijų direktorius, savivaldybių visuomenės sveikatos priežiūros specialistus mūsų įtaiga pakvietė į seminarą Vilniuje ir supažindino su skendimų prevencijos principais. Renginio dalyviai buvo supažindinti su higienos normos HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reikalavimais, pirmine skendimų prevencija, akcentuota, kad labai svarbu vaikus išmokyti gerai plaukti bei užtikrinti, kad baseinai ir kiti vandens telkiniai būtų saugiai aptverti. Vykdant antrinę vaikų skendimų prevenciją būtina parengti pakankamą skaičių kvalifikuotų gelbėtojų, aprūpinti juos pagalbos priemonėmis, užtikrinti gelbėtojų pasiekiamumą. Vaikų skendimai dažniausiai įvyksta dėl suaugusiųjų priežiūros stokos. Turint mažų vaikų būtina aptverti ar uždengti atvirus baseinus ir tvenkinius bei kitus vandens rezervuarus, esančius prie namų ir namuose, net ir nedidelius bei negilius. Tai pat būtina vaikus išmokyti plaukti ir teisingai elgtis prie vandens telkinių.
Šiuo metu mūsų įstaigos specialistai kartu su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos institutu įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtinto Vaikų sveikatos metų sveikatos stiprinimo priemonių plano priemonę „Atlikti ikimokyklinio amžiaus vaikų sužalojimų namuose paplitimo ir priežasčių tyrimą Lietuvoje“. Tyrimas atliekamas siekiant įvertinti ikimokyklinio amžiaus vaikų (0-6 metų imtinai) sužalojimų namuose paplitimą Lietuvoje. Tikslius tyrimo rezultatus turėsime 2015 metais - jie leis mums numatyti naujas vaikų traumatizmo prevencijos veiklos sritis.
Vaikų sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo skatinimas
Viena iš svarbiausių veiklų Vaikų sveikatos metais buvo sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo propagavimas tarp vaikų. Įprastai vaikai apie sveiką mitybą ir fizinį aktyvumą turėtų sužinoti iš savo tėvų ir mokytojų. Praeitais metais Centras kartu su labdaros ir paramos fondu „Maisto bankas“ atliko bendrojo lavinimo mokyklų 6−7 klasių mokinių mitybos ir fizinio aktyvumo įgūdžių tyrimą. Jo rezultatai parodė, kad šią informaciją iš tėvų bei mokytojų sužino tik kas antras mokinys.
Tyrimo duomenimis, tik 64 proc. mokinių kiekvieną dieną valgo pusryčius ir tik mažiau nei pusė mokinių valgo mokykloje karštus pietus. Tik apie 69 proc. mokinių atsakė, kad kasdien ir kelis kartus per dieną valgo daržovių ir apie 77 proc. − vaisių. Tik du trečdaliai 6−7 klasių mokinių mano, kad reikia kasdien valgyti daržovių, kas antras - vaisių bei mėsos ir tik kiek daugiau kaip kas trečias - pieną ir pieno produktus, o apie būtinybę kasdien valgyti grūdinių produktų žino per 62 proc. mokinių. Išanalizavę mokinių atsakymus apie fizinį aktyvumą mokykloje ir laisvalaikį sužinojome, kad trečdalis apklaustųjų fiziniam aktyvumui skiria daugiau nei 1 valandą per dieną. Su fiziniu aktyvumu susijusius užsiėmimus lanko daugiau mieste negu kaime gyvenančių mokinių.
Centras kartu su kitomis įstaigomis organizavo arba dalyvavo tokiuose sveiką ir aktyvų gyvenimo būdą propaguojančiuose masiniuose renginiuose kaip 2013-2014 m. Tarptautinis vaikų, mokinių, pedagogų ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistų konkursas „Sveikuolių sveikuoliai“, mokinių konferencija−paroda „Kelionė į sveikos mitybos šalį“, mokomieji renginiai mokyklose „Išskirtinės kokybės vaisiai ir daržovės iš ūkininko daržo ant mokinių pietų stalo“, „Ekologiškų produktų vartojimo svarba mokinių mityboje“ ir pan.
Įrodyta, kad daugelį įpročių žmogus įgyja būtent vaikystėje, todėl tikėtina, kad tie, kurie vaikystėje suvoks sveikos mitybos bei fizinio aktyvumo svarbą, išmoks tinkamai maitintis bei būti fiziškai aktyvūs, ir suaugę išliks sveikos gyvensenos šalininkais. Efektyviausia ir geriausia sveikos mitybos bei fizinio aktyvumo mokymo priemonė galėtų būti paskaitos su vaizdine medžiaga, sveiko maisto gamybos pamokos, sporto užsiėmimai bei būreliai ir kita užklasinė veikla, todėl mokyklose reikėtų organizuoti daugiau renginių, kuriuose būtų mokoma ne tik teorinių žinių, bet rodomi sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo skatinimo gerosios patirties pavyzdžiai ir pan.
Centro darbuotojai kartu su kitomis įstaigomis organizavo arba dalyvavo tokiuose sveiką ir aktyvų gyvenimo būdą propaguojančiuose masiniuose renginiuose kaip 2013-2014 m. Tarptautinis vaikų, mokinių, pedagogų ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistų konkursas „Sveikuolių sveikuoliai“, mokinių konferencija−paroda „Kelionė į sveikos mitybos šalį“, mokomieji renginiai mokyklose „Išskirtinės kokybės vaisiai ir daržovės iš ūkininko daržo ant mokinių pietų stalo“, „Ekologiškų produktų vartojimo svarba mokinių mityboje“ ir pan.
Sveikatą stiprinanti mokykla - puikus modelis
Vaikų sveikatos metais ypač buvo akcentuota, kad daug dėmesio reikia skirti vaikų sveikatos stiprinimui. Šeimos ir vaikų gydytojai, dirbdami kartu su savivaldybių visuomenės sveikatos biurų specialistais, galėtų daugiau nuveikti vaikų sveikatos stiprinimo srityje, ypač mokydami tėvus sveikai bei saugioje aplinkoje auklėti vaikus, aiškindami tėvams vaikų ligų profilaktikos programų naudą. Žinoma, vaikų sveiką gyvenseną gali formuoti ir mokykla. Puikus vaikų sveikatos stiprinimo modelis yra sveikatą stiprinanti mokykla.
Šios mokyklos, pradedant ikimokyklinio ugdymo įstaigomis ir baigiant universitetais, siūlo bendruomenėms kurti sąlygas, kuriomis atsiskleistų sveikatos ir gerovės skatinimo iniciatyvos. Sveikatą stiprinančios mokyklos ieško galimybių, kaip sveikesnio gyvenimo pasirinkimą padaryti lengvesniu pasirinkimu; stiprina mokinių ir mokytojų sveikatą, kuria sveiką darbo ir mokymosi aplinką; keičia požiūrį į sveikatą kaip į fizinę, psichologinę, emocinę, socialinę ir dvasinę gerovę; skatina mokyklos vaidmenį bendruomenių raidoje; siekia geresnių mokinių savijautos ir mokymosi pasiekimų; plečia galimybes gilinti sveikatos žinias, įgūdžius ir gebėjimus; įtraukia tėvus ir visą bendruomenę į bendrą veiklą; keičia mokyklos bendruomenės bendradarbiavimą su mokyklos vaikų sveikatos priežiūros specialistu.
Dalijimasis sveikatą stiprinančių mokyklų gerąja patirtimi tarpusavyje ir su kitų mokyklų bendruomenėmis yra vienas esminių šių mokyklų bruožų. Lietuvos sveikatą stiprinančių mokyklų idėja dabar yra „užsikrėtusios“ 378 vaikų ir jaunimo ugdymo įstaigos, o jų reikia dar daugiau, nes kiekvienas vaikas turi teisę mokytis sveikatą stiprinančioje mokykloje.
Tarpinstitucinis bendradarbiavimas
Tarpinstitucinis bendradarbiavimas yra labai svarbus visose srityse, bet ypač stiprinant vaikų sveikatą. Vykdant vaikų sveikatos stiprinimo priemones Vaikų sveikatos metais buvo organizuoti keli bendri tarpinstituciniai renginiai, tokie kaip rugsėjo-spalio mėnesį vykusi Centro ir SAM inicijuota akcija „Sveikatingumo pertraukų savaitė“, prie kurios prisijungė per 500 mokyklų, pertraukas skyrusių vis kitai sveikatinimo temai. Prie kartu su Švietimo ir mokslo ministerija organizuotos Tarptautinei kovos su triukšmu dienai skirtos akcijos „Tylos stebuklinga versmė“ prisijungė 51 vaikų ugdymo įstaiga.
Buvo bendradarbiaujama ir kitoje svarbioje vaikų sveikatos stiprinimo srityje - vykdant netaisyklingos laikysenos prevenciją ankstyvoje vaikystėje. Pradines laikysenos klaidas nesudėtinga koreguoti - svarbu laiku jas pastebėti. Centras kartu su savivaldybių visuomenės sveikatos biurais jau trečius metus iš eilės vykdė mokinių kuprinių svėrimo akciją, kurios tikslas - atkreipti mokinių ir jų tėvų dėmesį į mokyklinių kuprinių svorį ir turinį bei galimą sunkios kuprinės poveikį vaiko sveikatai.
Labai svarbu koreguoti pradinius laikysenos defektus, nes vaikui bręstant jie gali susiformuoti kaip nuolatiniai ir nulemti netaisyklingą laikyseną, o ateityje peraugti ir į rimtą kaulų raumenų sistemos patologiją.
Centras, turėdamas galimybę metodiškai pagelbėti visuomenės sveikatos biurams efektyviai vykdyti Vyriausybės paskirtas funkcijas, šiais metais parengė metodinį leidinį „Visuomenės sveikatos stiprinimo vadovas savivaldybėms“. Šis vadovas aiškiai sudėlioja sveikatos stiprinimo funkcijų prioritetus savivaldos lygiu.
Gerbiami tėveliai/globėjai, Esu Vilniaus kolegijos, Vaikystės pedagogikos IV kurso studentė, Renata Gibadulina-Jakubovskienė. Šiuo metu rašau baigiamąjį darbą ir atlieku tyrimą. Šios apklausos tikslas įvertinti tėvų/globėjų požiūrį į priešmokyklinio amžiaus vaikų sveikos gyvensenos įgūdžių formavimą ir ugdymą(si). Anketa yra anonime, visi gauti duomenys bus konfidencialūs ir naudojami tik baigiamajame darbe. Prašau atsakyti į anketoje pateiktus klausimus. Vykdyti daugiau projektinių veiklų, išvykų. Leisti daugiau laiko lauke. Reiktų vykdyti daugiau projektų, kurie skatintų sveiką gyvenseną, įtraukiant tėvus.
tags: #priesmokyklinio #amziaus #vaiku #sveikos #gyvensenos #ugdymas
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
