Tinkama kūdikio mityba yra labai svarbi, norint užtikrinti jo gerą sveikatą ateityje. Nors mamos pienas, kaip pagrindinis maistas, kūdikiams yra iki 1 metų, sulaukus 14 mėnesių, mažylis jau sparčiai pereina prie įvairesnės šeimos mitybos. Mamos pienas yra unikalus ir suderintas kiekvienam vaikui, o besikeičianti pieno sudėtis lemia tai, kad vaikas gauna visas augimui būtinas medžiagas. Tačiau po vienerių metų mamos pienas ar adaptuoti mišiniai tampa papildomu skysčio ir maisto šaltiniu, o pagrindinis dėmesys skiriamas kietam maistui.
Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja kūdikį iki 6 mėnesių tik žindyti, o pagal Europos vaikų gastroenterologijos, hepatologijos ir mitybos draugijos (ESPGHAN) rekomendacijas kūdikį primaitinti reikia pradėti 17-26 savaitę. Kai primaitinti pradedama anksčiau arba vėliau, tai gali neigiamai veikti vaiko sveikatos būklę. Nėra griežtų rekomendacijų, nuo kokio maisto geriausia pradėti papildomą maitinimą. Svarbiausia, kad kūdikis gautų visų jam tuo metu reikalingų maisto medžiagų (ypač geležies), kurių nebepatenkina mamos pienas. Nors ir labai domisi kitais vaikais, visuomet tai daro per atstumą. Dešimties mėnesių kūdikio mityba yra svarbus etapas, žymintis perėjimą nuo išskirtinio maitinimo krūtimi arba mišiniais prie įvairesnio maisto raciono. Šiame amžiuje kūdikiai paprastai jau yra susipažinę su įvairiais skoniais ir tekstūromis, tačiau svarbu toliau plėsti jų mitybos spektrą, užtikrinant, kad jie gautų visas reikiamas maistines medžiagas augimui ir vystymuisi.
Kai sueina vieneri metai, mažylį galima pradėti maitinti prie bendro stalo, žinoma, jeigu šeimoje laikomasi sveikos mitybos principų ir gaminami mažyliui tinkami patiekalai. Sveikatai palankaus maisto technologė Raminta Bogušienė pataria, kaip sudaryti vaiko meniu. Pagrindinė taisyklė - šilto maisto duokite ne rečiau kaip kas 3,5 val., tada vaikas bus energingas ir neprašys menkaverčių gardumynų. Patiekalams atrinkite naudingus produktus, kad užtektų energijos iki kito valgymo. Vaikai valgo mėgaudamiesi: kiekvieną kąsnį sukramto, neskuba, o pasijutę sotūs pastumia lėkštę tolyn. Svarbu pasiūlyti kūdikiui įvairių maisto produktų, kad jis gautų platų spektrą vitaminų, mineralų ir kitų maistinių medžiagų.

Maitinimo būdas priklauso nuo kūdikio individualių įgūdžių ir pomėgių. Įsitikinkite, kad kūdikis saugiai sėdi maitinimo kėdutėje arba ant kelių. Visada stebėkite kūdikį valgymo metu, kad išvengtumėte užspringimo. Kurkite malonią ir ramią atmosferą valgymo metu. Atsižvelkite į kūdikio ženklus, rodančius alkį ar sotumą. Neverskite valgyti, jei jis nenori. Leiskite kūdikiui pačiam reguliuoti savo apetitą. Maitinimas gali užtrukti. Būkite kantrūs ir supratingi, ypač kai kūdikis mokosi valgyti pats. Kūdikiai mokosi stebėdami. Jei patys valgote sveiką maistą, kūdikis bus labiau linkęs jį valgyti.
Daržovės yra puikus vitaminų, mineralų ir skaidulų šaltinis. Pirmoji produktų grupė, kurie rekomenduojami pradedant primaitinti sveikus kūdikius tuo atveju, jeigu vystymasis vyksta ir svoris didėja optimaliai, yra daržovės: moliūgai, brokoliai, žiediniai kopūstai, bulvės. Tinkami pirmieji produktai yra bulvės ir morkos, nes jos saldžios ir bus mieliau priimtos. Tinka šparaginės pupelės, saldžiosios bulvės (batatai), agurkai, cukinijos, špinatai, žirneliai. Vaisius rekomenduojama įvesti po daržovių ir labai ribotais kiekiais, nes kitaip vaiką bus sunku įkalbėti valgyti daržoves. Pradėti reiktų nuo švelnaus skonio vaisių, turinčių palyginti nedaug cukraus. Paskiausiai reiktų įvesti daug rūgšties turinčias ir linkusias alergizuoti uogas ir vaisius. Tinka obuoliai, kriaušės, bananai, avokadai, persikai, slyvos, mėlynės, braškės, melionai.

Grūdai suteikia energijos ir skaidulų. Puikus kiekvieno ryto patiekalas - košė, o itin naudingos kruopos - grikiai. Retkarčiais juos galima valgyti net vietoj mėsos, nes šiose kruopose yra visos nepakeičiamosios amino rūgštys, didelis B grupės vitaminų kiekis. Taip pat - daug folio rūgšties, cinko, mangano, vario. Kūdikio racioną papildyti galima avižomis, ryžiais (geriausia rinktis ruduosius ryžius), kukurūzų kruopomis, miežiais. Gliuteno turinčias grūdines kultūras ir iš jų gaminamas kruopas bei makaronus, galima įvesti bet kada nuo 4 iki 12 mėn. Po mėnesio galima pasiūlyti rugių, kviečių ir miežių. Nerekomenduojama per anksti (iki 4 mėnesių) arba per vėlai (po 7 mėnesių) įtraukti gliuteno turinčių produktų (kviečių, rugių, ryžių). Pilno grūdo duona ir makaronai (maži gabaliukai, gerai išvirti) taip pat tinka.
Mėsa - puikus baltymų ir geležies šaltinis, todėl ji būtina kūdikiui nuo 4 - 6 mėnesių. Net ir tuomet, kai kūdikiui užtenka mamos pieno, o svoris auga gerai, nuo 6 mėnesių vertėtų įvesti mėsą. Pirmus kartus primaitinant mėsa, labiausiai tiktų veršiena, triušiena ar kalakutiena. Taip pat tinka neriebi kiauliena, jautiena ir aviena. Jei kūdikis nėra alergiškas vištienai, šis produktas puikiai tinka mitybos racionui paįvairinti. Pirma kūdikio mėsytė galėtų būti triušiena ar veršiena (dėl puikiai pasisavinamos geležies). Puikus geležies šaltinis yra kepenys, kurias galima įtraukti į kūdikio racioną nuo 9 mėnesių. Gerai duoti kūdikiui kepenų kartu su daržovių tyre, po 1 - 2 šaukštus 1 - 2 kartus per mėnesį. Norint išvengti geležies trūkumo sukeltos anemijos, pakanka nedidelio mėsos kiekio per dieną. Užtenka vaiko delniuko dydžio mėsos gabaliuko (apie 50 g). Kokia vaikams turi būti siūloma mėsa ir kaip ją geriausia paruošti priklauso nuo jų amžiaus. Kuo jaunesnio gyvūno mėsa, kuo mėsa liesesnė - tuo ji lengviau pasisavinama. Mažyliams iki 8-9 mėnesių rekomenduojamą mėsą ne tik sumalti, bet ir sutrinti, nes neišsivysčiusi virškinimo sistema. Venkite keptos mėsos, ji sunkiai pasisavinama. Ypatingai venkite griliuje skrudintos mėsos. Idealu patiekti mėsą tik su daržovėmis. Jei vaikas visai mažytis - mėsą pateikite su daržovių tyrelėmis. Vėliau - įveskite į racioną ir šviežių vandeningų daržovių.
Žuvis - tai reikalingas produktas, puikus baltymų, nepakeičiamų riebalų rūgščių ir mineralinių medžiagų šaltinis. Jos galima duoti 1 - 2 kartus per savaitę, pakankamas kiekis - vaiko delniuko dydžio gabaliukas. Pradėti galima nuo liesos gėlavandenės žuvies, vėliau įtraukti kitas rūšis, pavyzdžiui, menkės, cheko, ešerio, upėtakio, lašišos. Dėl žuvies nuomonių ir teorijų yra įvairių, tačiau šalių, kuriose žuvies vartojama gausiai, praktika rodo, kad žuvis yra tinkamas maistas kūdikiams.
Kiaušinio baltymas kūdikiui labai naudingas, bet gali sukelti ir alergiją. Kiaušinio trynio sudėtyje yra naudingų riebalų rūgščių, būtinų smegenų vystymuisi ir regėjimui. Pagal naujas rekomendacijas, kūdikiui gerai išvirto kiaušinio galima duoti ragauti 5 - 6 mėnesį. Kūdikiai, kuriems kiaušinis įvestas vėliau, dažniau susiduria su alergija kiaušiniui. Nėra jokių duomenų, kad reikėtų atidėti kiaušinių įvedimą į kūdikio mitybą (išskyrus atvejus, kai pasireiškia alergija kiaušiniui), tiesiog reiktų pasirinkti tinkamą kiaušinio konsistenciją: 6 mėn.

Pieno produktai, kaip papildomas maistas, tinka, kai kūdikis jau valgo mėsą ir žuvį, maždaug 9 mėnesį. Geriau pasisavinami ir virškinami rauginti ir fermentuoti pieno produktai, pavyzdžiui, jogurtas, kefyras, rūgpienis, grietinė. Varškės pasiūlyti patartina pripratinus prie jogurto. Varškės sudėtyje yra labai daug baltymų, nederėtų jos duoti per daug - užtenka 20 - 50 gramų per parą. Gryną karvės pieną galima mėginti duoti nuo vienerių metų amžiaus, tačiau kaip pagrindinis gėrimas karvės pienas netinka iki 1 metų. Karvės piene yra per daug baltymų, riebalų, o geležies - per mažai. Per didelis baltymų kiekis kūdikio racione turi įtakos nutukimui ateityje. Vaikai, į kurių racioną karvės pienas buvo įtrauktas per anksti, linkę į anemiją, atsirandančią dėl geležies trūkumo.
Riebalai yra būtini vaiko vystymuisi (ypač smegenų), jie suteikia sotumo jausmą ir padeda įsisavinti svarbius vitaminus. Be to, iš tiesų pagardina maistą! Iki 2 metų riebalai vaikams neribojami, kadangi pagrindinę energiją jie gauna būtent iš jų. Sveiki riebalai yra svarbūs smegenų vystymuisi. Galite įtraukti avokadus, augalinius aliejus (nedidelis kiekis, pvz., alyvuogių aliejus) į košes ar daržovių tyres.

Kol mažylis tik žindomas, mamos pienas yra ne tik jo maistas, bet ir gėrimas. Žindimo pradžioje piene yra daugiau vandens, ir tai užtikrina reikalingą skysčių kiekį. Esant karštoms dienoms, arba jeigu kūdikis nori, jam galima duoti atsigerti šiek tiek švaraus virinto vandens. Įvedus papildomą maistą, po truputį reikėtų pratinti ir prie vandens gėrimo. Atsigerti duokite po valgio. Vyresniems kūdikiams vandens virinti nereikia. Prieš duodant gerti vandens iš čiaupo, rekomenduojama patikrinti vandens sudėtį ir kokybę. Tinkamiausias kūdikiams ir vaikams gėrimas yra švarus vanduo! Moksliškai neįrodyta, kad vanduo sveikam vaikui gali sutrikdyti virškinimą.
Sultys ir kiti saldinti gėrimai nerekomenduojami vaikams iki dvejų metų, o vyresniems yra ribojami. Jeigu jau duodamos sultys, tai ne daugiau nei stiklinė (240 ml) per savaitę. Vertėtų palaukti, kol vaikas išmoks gerti iš puodelio. Nei iš buteliukų, nei iš mokomųjų (su snapeliu ir kitokių) puodelių sulčių ir kitų saldintų gėrimų gerti nerekomenduojama. Jeigu nusprendėte sulčių duoti, jos turėtų būti spaustos namuose, o jeigu pagamintos pramoniniu būdu, tuomet turi būti skirtos tik kūdikiams. Taip pat rekomenduojama sultis (ir šviežiai spaustas) skiesti vandeniu - bent per pusę. Nevertėtų sulčių duoti prieš maitinimą, nes sultys mažina apetitą. Per didelis kiekis sulčių: Sultys neturi tiek pat skaidulų kaip vaisiai ir gali prisidėti prie dantų problemų bei viršsvorio.
Jeigu norite duoti mažyliui arbatos, ji turėtų būti skirta jūsų mažylio amžiui. Labai svarbu atkreipti dėmesį į arbatos sudėtį, kad nepakenktumėte vaiko sveikatai. Nerekomenduojama sudėtinė dalis - pankolis! Estragolis, pagrindinis pankolio elementas, buvo identifikuotas kaip estrogenas ir galimas kancerogenas esant hormonų sutrikimui. Šis mišinys, jei vartojamas dideliais kiekiais, gali būti nesaugus ir suaugusiesiems, ir kūdikiams.

Kūdikio maistas turi būti be papildomai pridedamo cukraus ir druskos, taip mažylis jaus tikrą maisto skonį. Jei vengsite druskos ir cukraus, vaikas ateityje bus sveikesnis. Ryžių pienas netinka kūdikiams ir vaikams dėl jame galimai esančio arseno, kuris priskiriamas kancerogenams bei yra pavojingas sveikatai ir gyvybei. Kūdikiui netinka įvairios dietos, liesi maisto produktai. Medus gali sukelti botulizmą kūdikiams iki 1 metų amžiaus. Saldainiai, šokoladas, gazuoti gėrimai neturi maistinės vertės ir gali pakenkti dantims. Sūdytas, keptas ir perdirbtas maistas turi daug natrio, transriebalų ir kitų kenksmingų medžiagų. Visas riešutai ir vynuogės kelia uždusimo pavojų. Dešrelės ir kumpis yra perdirbti mėsos produktai, kuriuose yra daug natrio ir nitratų.

Iš pradžių produktai duodami skystos tyrelės pavidalu. Daržoves reikia nulupti, supjaustyti mažais gabaliukais ir išvirti nedideliame vandens kiekyje. Išvirtos arba garuose pagamintos daržovės nukošiamos ir sutrinamos trintuvu arba sumaigomos šaukštu per sietą. Svarbu palaipsniui pereiti prie smulkesnių gabaliukų, kad kūdikis išmoktų kramtyti. Pradėjus virti mėsą po 5 minučių nuovirą nupilti, mėsą dar kartą nuplauti ir tada antrą kartą virti jau ilgesnį laiką. Venkite keptos mėsos, ji sunkiai pasisavinama.
Geriausia būtų, jeigu maistas būtų paruošiamas maitinimui kiekvieną kartą atskirai. Likutį galima įdėti į šaldiklį. Atšildyti maistą reikėtų lėtai, šaldytuve. Antra kartą maisto užšaldyti negalima. Norėdami pašildyti maistą, įstatykite indą su maistu į dubenį ar puodą su šiltu vandeniu ir leiskite maistui sušilti. Norimą kiekį košės švariu šaukštu įdėkite į kūdikio lėkštę. Likusią stiklainyje košę sandariai uždarykite dangteliu ir dėkite į šaldytuvą, laikykite iki 2 jų parų. Maitinant tiesiai iš stiklainio, maisto likutį reikia išmesti, kadangi į jį pateko mažylio seilių.
Alergiją gali sukelti bet koks maisto produktas. Dažniausiai kūdikiams ir mažiems vaikams alergiją sukelia karvės pienas, kiaušiniai, soja, žuvis, žemės riešutai, riešutai, kviečiai. Tyrimai rodo, kad vėlyvas galimai alergiją sukeliančių produktų įvedimas į racioną alergijos rizikos nesumažina. Jei alergijos maistui požymiai pasireiškia maitinant krūtimi, šiuo atveju alergiją gali sukelti alergenai, kurių vaikas gauna su motinos pienu. Tokiu atveju mamai reikia vengti produktų, sukeliančių kūdikiui alergiją. Jeigu kūdikis yra alergiškas ar yra žinoma alergija šeimoje, alergeniškus produktus į racioną reikia įtraukti pasitarus su vaikų alergologu.
Jeigu pasirinkta vegetarinė, o ypač veganinė, mityba, kūdikiui ir mamai reikalinga akyla ir nuolatinė gydytojo priežiūra, kad netrūktų jokių būtinų maisto medžiagų. Vitamino B12 trūkumas neleidžia normaliai augti kūdikiui, trukdo vystytis smegenims ir gali baigtis mirtimi. Veganinės dietos nėra rekomenduojamos vaikams, ypač įvedant papildomą, naują maistą. Veganė nėščioji ir žindyvė privalo vartoti maisto papildų ir nuolatos stebėti vitaminų B12, B2, A ir D kiekius.

10 mėnesių kūdikiai gali būti linkę į geležies trūkumą. Įsitikinkite, kad jų racione yra geležies turtingų maisto produktų (pvz., mėsa, lęšiai, špinatai). Vitaminas D užtikrina tinkamą vaiko augimą, taisyklingą laikyseną, sveikus dantis. Jeigu mažylis žindomas (ir nėštumo, ir žindymo metu mama turi vartoti vitaminą D) vitamino D lašiukai 500 - 1000 TV/d skiriami nuo 3 savaičių iki 1,5 metų. Dėl tikslios vitamino D dozės būtina pasitarti su gydytoju. Jeigu kūdikis maitinamas dirbtinai, mišinyje esančio vitamino D turėtų pakakti, bet svarbiausiai stebėti, ar neatsiranda rachito simptomų. Dėl papildomo vitamino D skyrimo reikėtų pasitarti su gydytoju. Pertrauka daroma tik per saulėtus vasaros mėnesius, kai daug laiko praleidžiama lauke, arba per keliones į saulėtus kraštus.

Pieno skonis kūdikiui yra malonus ir pažįstamas, todėl naujovių vengiantis mažylis gali nenorėti nieko kito. Tėveliai turi būti atkaklūs - jei kūdikis pirmą kartą atsisakys ragauti naujo maisto, reikia vis tiek siūlyti jam paragauti, jei prireiks, net dešimt ar daugiau kartų. Nėra būtina laikytis griežtos vieno produkto taisyklės. Galite įvesti kelis naujus produktus per savaitę, stebint reakcijas. Svarbu atsižvelgti į jo apetitą ir nepersistenkite.
| Rekomenduojami produktai (14 mėn.) | Vengtini produktai (14 mėn.) |
|---|---|
| Daržovės (moliūgai, morkos, brokoliai, bulvės, špinatai) | Medus (iki 1 metų) |
| Vaisiai (obuoliai, kriaušės, bananai, persikai, uogos) | Saldainiai, šokoladas, gazuoti gėrimai |
| Grūdai (avižos, ryžiai, grikiai, kukurūzai, pilno grūdo duona, makaronai) | Sūdytas, keptas, perdirbtas maistas |
| Mėsa (triušiena, veršiena, kalakutiena, liesa kiauliena, jautiena, vištiena) | Sultys (geriau vanduo, jei duodamos - skiestos) |
| Žuvis (menkė, lašiša, ešerys, upėtakis) | Visas riešutai, vynuogės (užspringimo pavojus) |
| Kiaušiniai (gerai išvirti) | Dešrelės, kumpis |
| Pieno produktai (natūralus jogurtas, kefyras, varškė, sūris) | Karvės pienas kaip pagrindinis gėrimas (iki 1 metų) |
| Augaliniai aliejai (alyvuogių), avokadai, sviestas | Ryžių pienas (galimas arsenas) |
| Vanduo | Arbata su pankoliu |