Išsamus Pagalbinio Apvaisinimo Įstatymo Projekto Svarstymas Seime
Seimui pristatytas naujos redakcijos Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas, žymintis svarbų etapą Lietuvos reprodukcinės medicinos srityje. Šis naujas teisės aktas siekia modernizuoti pagalbinio apvaisinimo paslaugų teikimą ir išspręsti egzistuojančias problemas.
Seimas svarstys naujos redakcijos Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektą (Pranešimas žiniasklaidai, 2026 m. balandžio 9 d.).
Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektui Nr. XVP-1315 po pateikimo pritarė 76, prieš balsavo 8, susilaikė 12 Seimo narių.
| Seimo narių balsavimas | Skaičius |
|---|---|
| Už | 76 |
| Prieš | 8 |
| Susilaikė | 12 |
Pagrindiniu svarstyti šį klausimą paskirtas Sveikatos reikalų komitetas.
Projekto tikslai ir numatomas liberalizavimas
Teikiamu teisės aktu siūloma liberalizuoti pagalbinio apvaisinimo paslaugų teikimą, užtikrinant vienodas galimybes susilaukti vaikų vienišoms moterims ir nesusituokusioms poroms.
Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė, pristatydama projektą, pabrėžė: „Nevaisingumo gydymo paslaugos tampa prieinamos nesusituokusioms poroms ir poroje nesančioms moterims, nevaisingumas tampa grynai medicinine problema, nuodugniai ištirta ir sėkmingai gydoma. Nesusituokusios poros ir poroje nesančios moterys yra svarbios Lietuvos išlikimui.“ Ji taip pat pridūrė: „Įstatyme atsiranda nuostata dėl vyro ir moters, bendrai gyvenančių ne mažiau kaip vienerius metus ir turinčių tikslą sukurti šeiminius santykius“.
Šiuo projektu siekiama praplėsti valstybės finansavimą vaisingumo išsaugojimo paslaugoms ir embrionų saugojimui, bei supaprastinti lytinių ląstelių ir embrionų importo bei tranzito tvarką, siekiant padidinti gimstamumą ir užtikrinti konstitucinius asmenų lygiateisiškumo principus. M. Jakubauskienės teigimu, „nevaisingumo gydymo galimybės pirmą kartą yra atveriamos visoms heteroseksualioms poroms.“
Naujos nuostatos ir etiniai aspektai
Pasak ministrės, įstatyme siūloma įtvirtinti naują normą - galimybę embrioną palaidoti ar kremuoti: „Tai yra pagarba žmogaus orumui ir asmeniniams įsitikinimams. Tikimės, kad tai paskatins nevaisingumo gydymu pasinaudoti poras, kurias anksčiau atgrasė etiniai ar kiti įsitikinimai“.
M. Jakubauskienės teigimu, teikiamame įstatymo projekte nėra jokių prieštaringai vertinamų siūlymų. Ji akcentavo: „Naujame Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projekte tikrai nėra surogatinės motinystės skatinimo. Priešingai, įstatymas surogaciją kategoriškai draudžia, nėra čia ir laisvos prekybos lytinėmis ląstelėmis.“
Priešingai, lytinių ląstelių importas ir eksportas yra viena griežčiausiai ribojamų ir kontroliuojamų sričių. Įstatyme taip pat nėra jokių paskatų ar landų tos pačios lyties poroms. Šios, apie dešimtadalį mūsų tautos sudarančios grupės galimybės lieka suvaržytos, konkrečiai šiuo ir pluoštu kitų įstatymų.
Žmogaus teisių komiteto rekomendacijos ir iššūkiai
Nepaisant pristatomų liberalizavimo pastangų, Seimo Žmogaus teisių komitetas siūlo tobulinti projektą atsisakant diskriminacinių nuostatų, kuriomis suteikiama galimybė spręsti nevaisingumo problemą išimtinai susituokusioms ar registravusioms partnerystę poroms, užtikrinant galimybę taikyti šį gydymo metodą ir kitiems asmenims, ne tik tiems, kurie yra sudarę santuoką arba įregistravę partnerystę.
Komitetas taip pat atkreipė dėmesį į medicininius ir etinius aspektus. Projekte numatomas daugiau negu 3 embrionų perkėlimas į moters gimdą, dėl ko kyla daugiavaisio nėštumo rizika. Taip pat numatomas besąlygiškas redukcijos draudimas, nepaisant galimų moters gyvybei pavojingų būklių ar pavojaus vaisiaus vystymuisi. Embrionų redukcija - dalies embrionų sunaikinimas gimdos ertmėje daugiavaisio nėštumo atveju.
Žmogaus teisių komitetas siūlo tobulinti projektą, teikiant prioritetą moters sveikatai, nevaisingų porų interesui bei po pagalbinio apvaisinimo procedūros gimsiančio vaiko sėkmingam vystymuisi.
Be to, atsižvelgdamas į medikų rekomendacijas, komitetas siūlo didinti moters amžių iki kurio gali būti atliekamas dirbtinis apvaisinimas. Siūloma, kad šią procedūrą būtų galima atlikti iš esmės iki jos vaisingo laikotarpio pabaigos - iki 50 metų amžiaus.
tags: #dirbtinio #apvaisinimo #istatymas #lrs
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
