Maždaug pusė psichikos sveikatos sutrikimų pasireiškia iki 14-ųjų gyvenimo metų. Negydomi vaikų psichikos sutrikimai ir paauglių psichikos problemos gali turėti ilgalaikių pasekmių - vyresniame amžiuje gali kilti emociniai, elgesio sunkumai ar pasireikšti dar sunkesni psichikos sveikatos sutrikimai. Priešmokykliniame amžiuje neretai pasitaiko brandumo mokyklai problemos, elgesio ir emocijų, aktyvumo ir dėmesio sutrikimai.
Šiame straipsnyje toliau nagrinėjama ikimokyklinio amžiaus vaikų emocijų ir elgesio sunkumų vertinimo problema. Vaikų psichopatologijos tyrėjams, o ypač šioje srityje dirbantiems praktikams, dažnai tenka empiriniu stebėjimu pagrįstą įvertinimą susieti su specifiniais diagnostikos kriterijais. Tokią galimybę suteikia CBCL / 1½-5 ir C-TRF metodikų (Achenbach and Rescorla, 2000) taikymas. Šio klausimyno pakartotinis įvertinimas leidžia nustatyti pokyčius.

Straipsnyje analizuojama, kaip siejasi tarpusavyje įvairių vertintojų teikiama informacija apie ikimokyklinio amžiaus vaikų emocijų ir elgesio sunkumus, remiantis penkiomis diagnostiniais kriterijais pagrįstomis skalėmis:
Rezultatai rodo, kad diagnostiniais kriterijais pagrįstų skalių patikimumo ir atitikimo tarp vertintojų tendencijos panašios kaip CBCL / 1½-5 ir C-TRF sindromų skalių, sudarytų faktorinės analizės būdu. Tačiau apskritai diagnostiniais kriterijais pagrįstų skalių vidinis suderinamumas kiek geresnis nei faktorinės analizės būdu sudarytų sindromų skalių. CBCL / 1½-5 ir C-TRF diagnostiniais kriterijais pagrįstos skalės gali palengvinti pradinį ikimokyklinio amžiaus vaiko psichologinį įvertinimą.
Tyrimo rezultatai parodė, kad daugiau nei pusei tirtų vaikų būdingi emocijų ir elgesio sunkumai: išreikštas hiperaktyvumas, elgesio sunkumai, problemos su bendraamžiais.
Plačiame tyrime, kuriame buvo pristatomi ir analizuojami ikimokyklinio amžiaus vaikų emociniai bei elgesio sunkumai, dalyvavo 503 vaikai iš visų Lietuvos apskričių. Šiame tyrime vertinta, kaip sunkumai susiję su vaiko amžiumi, lytimi, fizine sveikata bei artimiausios vaiko aplinkos socialinėmis charakteristikomis, tai yra tėvų išsilavinimu, šeimos pajamomis, gyvenamąja vieta, tėvo buvimu ar nebuvimu šeimoje. Vaikų tėvai ir lopšelių-darželių auklėtojai užpildė atitinkamas CBCL/1½-5 ir C-TRF (Achenbacho vaikų elgesio ir emocijų problemų sąrašas) formas.
Tyrimo rezultatai rodo, jog elgesio sunkumų raiška, tėvų vertinimu, priklausomai nuo vaiko amžiaus nesiskiria. Vis dėlto, auklėtojų manymu, dvejų metų vaikai turi daugiausiai internalių (arba emocinių) sunkumų, o ketverių metų - mažiausiai. Kadangi visi tyrime dalyvavę vaikai lanko vaikų lopšelius-darželius, iš dalies tai gali būti susiję su tuo, kad mažiausi vaikai patiria daugiau prisitaikymo naujoje aplinkoje sunkumų, reaguodami į atskyrimą nuo tėvų prislėgtumu, nerimastingumu ar užsisklendimu.
Vertinant lyties įtaką, ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvai mergaites ir berniukus vertina kaip turinčius panašų emocinių ir elgesio sunkumų lygį. Tačiau auklėtojų vertinimu, ikimokyklinio amžiaus berniukams eksternalūs sunkumai būdingesni nei mergaitėms.
Apibendrinant vertintojų pastebėjimus apie skirtumus tarp lyčių, galima pateikti šią lentelę:
| Sunkumo tipas | Vertintojas | Berniukams | Mergaitėms |
|---|---|---|---|
| Dėmesio trūkumas / Hiperaktyvumas | Mamos ir Auklėtojos | Būdingesnis | Mažiau būdingas |
| Prieštaraujantis neklusnumas | Auklėtojos | Didesni įverčiai | Mažesni įverčiai |
| Bendras emocijų/elgesio lygis | Tėvai | Panašus | Panašus |
Šio tyrimo rezultatai iš dalies patvirtina ir kitose šalyse atliktų tyrimų rezultatus, jog aukštas motinų išsilavinimas ir pakankamos šeimos pajamos siejasi su mažesniais vaikų emocinių ir elgesio sunkumų įverčiais. Įdomu, kad šiame tyrime dalyvavusių auklėtojų vertinimu, aukštesniojo išsilavinimo tėčių vaikai turi daugiau elgesio sunkumų nei aukštojo išsilavinimo tėčių. Gyvenamoji vaiko ir jo šeimos vieta nesusijusi su skirtinga emocinių ir elgesio sunkumų raiška.
