Kūdikio pasiruošimas žindyti: natūralūs instinktai ir iššūkiai

Po ilgų savaičių ir mėnesių laukimo pagaliau susitinkate su savo mažyliu. Rodos, kad visi iki tol patirti vargai ir iššūkiai pasibaigė ir nuo dabar jau prasidės namų idilės metas. Tačiau kartais nutinka, kad dar būnant ligoninėje, vaikelis neima krūties arba yra atskirtas nuo mamos, ir rodos, apie žindymą nėra nė kalbos. Nors kūnas žino, kaip išnešioti ir kada bei kaip pagimdyti kūdikį, lygiai taip pat žino, ką reikia daryti, kad kūnas, užauginęs kūdikį, turėtų maisto jam išmaitinti, visgi, žindymas, taisyklingas kūdikio maitinimas krūtimi - tai yra tie dalykai, kuriuos mes turime išmokti.

Kūdikio pasiruošimas žindyti ir natūralūs instinktai

Naujagimio pieno poreikis ir jo mamos gebėjimas pagaminti pieno būtent tiek, kiek reikia, yra puikus paklausos ir pasiūlos dėsnis iš gamtos. Žindymas turi būti pradėtas kuo ankščiau, padėtas mamai ant krūtinės naujagimis pats pradeda spenelio paiešką. Mamai, kuri pradeda žindyti nepraėjus daugiau nei valandai po kūdikio gimimo ir žindo dažnai, nenustatydama griežtų pertraukų tarp maitinimų, yra paprasta užtikrinti pakankamą pieno gamybą.

Maitinimas krūtimi bus lengvesnis, jeigu reaguosite į kūdikio alkio požymius. Nelaukite reikalavimų ar verksmo, krūtį galima pasiūlyti kada tik norite, o taip pat pažadinkite naujagimį ir pamaitinkite, jeigu pajutote, kad krūtys prisipildė pieno. Taip užtikrinsite ir savo mažylio sotumą ir pieno gamybos procesą. Naujagimiai dažniausiai žinda kas vieną dvi valandas arba ne mažiau kaip 10-12 kartų per parą. Žinoma, žiūrėkite ne į laikrodį, o į kūdikį.

Skaičiuokite sauskelnes ir žinosite, ar kūdikis valgo pakankamai. Jeigu kūdikis prišlapina 6-8 sauskelnes ir pasituština 2-5 kartus per parą (pradedant skaičiuoti nuo trečios paros po gimimo), galite būti tikra, kad maisto jam pakanka. Atsiminkite, kad naujagimiai žinda dėl įvairių priežasčių, ne vien dėl alkio. Jeigu kūdikis tarp maitinimų miega ilgiau nei tris valandas, pažadinkite jį kas dvi valandas, kol visiškai susireguliuos pieno gamyba.

Dažnos priežastys, kodėl kūdikis gali nežįsti krūties

Kartais nutinka, kad vaikelis neima krūties arba yra atskirtas nuo mamos, ir rodos, apie žindymą nėra nė kalbos. Priežastys gali būti individualios ir būdingos tik vienai ar kitai šeimai arba susijusios su fiziniais bei anatominiais iššūkiais.

• Cezario operacija. Vaikelio gimimas šiuo būdu pirmosiomis paromis gali turėti neigiamos įtakos mamos galimybei žindyti, o vaikeliui žįsti. Neigiamos įtakos gali turėti: naujagimio atskyrimas nuo mamos pooperaciniu laikotarpiu; pieno gamybos pagausėjimo vėlavimas; galimai mažesnis vaikelio burnytės vakuumo susidarymas, dėl kurio mažyliui sunku suimti krūtį pirmosiomis valandomis; naujagimio patirta gimdymo trauma ar kitos gimimo metu patirtos komplikacijos. Šios ar kitos būklės gali neigiamai veikti vaikelio fizines galimybes žįsti, taip pat tam tikrose padėtyse jam gali kelti skausmą ar diskomfortą, taip apsunkinant galimybę efektyviai žindyti.
• Hiperbilirubinemija arba fiziologinė naujagimių gelta. Įprastai ši būklė tiesioginės įtakos žindymui nesukelia, tačiau jei prižiūrintys gydytojai ir neonatologai paskirs gydymą fototerapija (kai naujagimis tam tikrą laiko tarpą turi gulėti po specialiomis mėlynomis UV spindulių lempomis), laikinai naujagimį atskirs nuo mamos - po to būdingas vaikelio vangumas ir mieguistumas gali lemti nepakankamą ar neefektyvų žindymą.
• Mamos ir naujagimio atskyrimas. Tikėtina, kad tokios situacijos nėra dažnos. Atskyrimo faktas rodo, jog aplinkybės buvo kritinės ir galbūt buvo iškilęs pavojus mamai bei jos vaikeliui. Dėl savaime suprantamų priežasčių tiesioginis žindymas tuo metu nevyks.
• Priešlaikinis gimdymas arba mažas naujagimio gestacinis amžius, kai dėl fizinės ar nervų sistemos nebrandos vaikeliui gali būti sunku kontroliuoti kvėpavimą, kūno temperatūrą ar aktyvuoti pirminius refleksus, reikalingus žindymo metu. Taip pat mažas gimimo svoris - dėl to vaikelis gali būti kiek silpnesnis ir greitai pavargti.
• Įdubę/plokšti ar traumuoti speneliai, kuomet dėl ne itin gilaus priglaudimo arba vaikelio burnos anatomijos ypatybių tiesioginis žindymas mamai kelia stiprų skausmą ir diskomfortą arba mažyliui sunku paimti krūtį ir efektyviai žįsti.
• Trumpas liežuvio pasaitėlis. Pasaitėlis - liežuvį su burnos dugnu jungianti plėvelė. Jeigu pasaitėlis trumpas, „prisegtas“ prie burnos dugno, kūdikiui sunku tinkamai žįsti, jis nepasisotina, nuolat reikalauja krūties. Asti Praborini sako, kad iš 58 kūdikių, su kuriais ji dirbo, 46 turėjo trumpą liežuvio pasaitėlį!
• Netaisyklingas žindymas. Kūdikiui nepakankamai apžiojant krūtį (kuomet apžiojamas tik spenelis, o ne didesnis plotas, apimantis krūties aureolę) pienas bėga lėtai, netolygiai. Vaikui sunku žįsti, jis springsta, prisiryja oro, nepasisotina.
• Mažai pieno. Pieno gamybą „užsako“ kūdikis, t.y. kuo daugiau jis žinda, tuo daugiau pieno gaminasi. Pieno dažnai trūksta augimo šuolių metu, tačiau nuolat prie krūties būnantis kūdikis jo gamybą paspartina. Pieno sumažėjimą gali lemti ir neteisingas ir/ar retas žindymas, hormoniniai sutrikimai, vaistų, homeopatinių preparatų naudojimas, stresas.
• Kūdikio ligos, pilvo pūtimas, dantukų dygimas ir pan. Suprastėjus savijautai kūdikiui sunkiau žįsti, jis irzlus, blaškosi, verkia ir niekaip negali pasisotinti.
• Stresas. Nemanykite, kad kūdikiai yra per maži tam, kad patirtų stresą. Kūdikiai jautriai reaguoja į namuose tvyrančią įtampą, pykčius, pakeltą balsą, jiems reikia laiko prisitaikyti prie pasikeitusios aplinkos, naujų žmonių.
• Individualūs kūdikio poreikiai. Tiek kūdikių apetitas, tiek ir emociniai poreikiai yra labai skirtingi. Vieni mažyliai greitai išmoksta teisingai žįsti, sparčiai pasisotina ir mielai leidžia laiką lopšyje, iš jo stebi aplinką.
• Augimo šuoliai. 2-3 (kartais 5-7) dienų laikotarpiai, kuomet kūdikio ūgis, svoris, galvos apimtis padidėja labai sparčiai.

Spenelio ir žinduko supainiojimas: buteliuko įtaka žindymui

Kūdikis rėkia prie krūties, ją daužo rankelėmis ir galva, sukasi nuo spenelio ir nurimsta tik tada, kai krūties nebejaučia šalia. Kai gauna buteliuką, nurimsta ir ramiai pavalgo. Kodėl taip nutinka? Krūtį su buteliuku supainioję, ar teisingiau pasakius, buteliuką vietoje krūties pasirinkę kūdikiai tipiškai prie krūties elgiasi vienodai.

Daugelis specialistų, dirbančių su mamomis ir kūdikiais, netiki tokiu dalyku, kaip spenelių supainiojimas. Tačiau yra tyrimų, kurie rodo, kad žindant iš krūties daug stipriau dirba kūdikio kramtomieji raumenys, o žindant iš buteliuko, jie dirba mažiau. Tuo tarpu valgant iš puodelio darbo reikia įdėti daugiau, nei valgant iš buteliuko ir mažiau nei valgant iš krūties. Dėl šios priežasties valgymas iš buteliuko gali sukelti nenorą žįsti krūtį, o valgymas iš puodelio gali palengvinti grįžimą prie krūties.

Maitinimas iš buteliuko gali reikšti žindymo pabaigą. Iš buteliuko čiulpti nėra patogiau. Įvairūs neišnešiotų ar sunkiomis širdies ligomis sergančių kūdikių tyrimai rodo, kad jų širdies ir kvėpavimo dažnis bei deguonies lygis daug pastovesnis, kai maitinami ne iš buteliuko, o žindomi. Taigi viskas ne dėl paprastumo ar sudėtingumo, o dėl to, kad tai - skirtingi dalykai.

Išskyrus kelis pirmus lašus, kurie išteka patys, iš krūties pieną reikia išžįsti: ritmiškai stumdyti liežuvį. Pienas iš buteliuko teka pats, kūdikis turi jį stabdyti, kad galėtų nuryti burnoje susikaupusį pieną, tad liežuvis ritmiškais judesiais juda į priekį ir buteliuką išstumia. Kad taip nenutiktų, žindukų ir čiulptukų galiukas yra tarsi kamuoliukas, neleidžiantis buteliukui išslysti. Toliau žindukas siauras ir leidžia kūdikiui čiulpti beveik neprasižiojant.

Kiek vyresni kūdikiai kartais čiulpia ir krūtį, ir iš buteliuko (ar čiulpia čiulptuką), pritaikydami lūpų ir liežuvio judesius. Tačiau pirmas kelias savaites daugelis susipainioja ir, žįsdami iš krūties, nemoka čiulpti iš buteliuko bei atvirkščiai. Krūties atsisakymą, kai kūdikis pripranta prie buteliuko, vadinamu spenelio ir žinduko painiava. Siekiant to išvengti, motinoms patariama nemaitinti iš buteliuko ir neduoti čiulptuko bent pirmą mėnesį.

Daugelis gydytojų teigia: nėra tokio dalyko kaip spenelio ir žinduko painiava ir kad jei mama pamaitina vieną ar kelis kartus iš buteliuko, naujagimiams neturi jokios įtakos žindymui. Tiesa, ši teorija nepatvirtinta jokiais tyrimų duomenimis, nes, norėdami sužinoti, kas vyksta, reikėtų tyčia iš buteliuko maitinti kūdikių grupę. Tačiau, atsiminkite, kad čiulptukas nėra geras draugas žindomam kūdikiui. Jis apgauna kūdikį, suteikia nusiraminimą, bet nenumalšina alkio ir nesuteikia žmogiško prisilietimo ir neskatina mamai pieno gamybos.

Ką daryti, kai kūdikis nežinda ar atsisako krūties: trys pagrindiniai principai

Nurodytos ir aprašytos situacijos nėra nei itin retos, nei negirdėtos. Ligoninėje mama ir vaikeliu besirūpinančios akušerės bei kiti specialistai tikriausiai informuos, jog šiuo atveju svarbiausi yra trys pagrindiniai dalykai, kuriais ir vertėtų vadovautis, susidūrus su žindymo iššūkiais:

1. Pamaitinti vaikelį;
2. Skatinti ir palaikyti mamos pieno gamybą;
3. Išlaikyti dažną glaudimą prie krūties bei oda-oda kontaktą.

Vadovaujantis šiomis trimis taisyklėmis, dažniausiai galima įveikti tą sudėtingą ir daug nerimo keliantį laikotarpį, kai vaikelis nežinda ar neima krūties.

1. Pamaitinti vaikelį

Atrodo savaime aišku, kad vaikelis turi būti pavalgęs. Tačiau kartais, net ir sąmoningai to nesiekiant, šis bazinis poreikis lieka antrame plane, ypač jei dar vyrauja ir kitos nepalankios aplinkybės, pvz.: vaikelio mieguistumas, aktyvumo stoka, nemokėjimas atpažinti vaiko siunčiamų alkio ženklų ir pan. Todėl itin svarbu sekti mažylio pasisotinimo rodiklius, tokius kaip - svorio priaugimą (per 2 savaites turėtų atgauti gimimo svorį), tuštinimosi ir šlapinimosi dažnį, taip pat mamos priešpienio/pieno gamybos pokyčius.

Jei vaikelis visai nežinda ar kyla pagrįstas įtarimas, kad naujagimiui reikia pagalbos iš šalies, idealiausiu atveju ypač pirmomis valandomis bei dienomis visas maitinimo poreikis turėtų būti patenkinamas tiesiogiai iš krūties arba primaitinant nusitrauktu mamos pienu. Jei tokių galimybių nėra - Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja kaip alternatyvą pasirinkti donorinį pieną. Jei ir šių sąlygų nėra, tik tuomet - dirbtinį pieno mišinį.

Pirmomis dienomis itin svarbu netrikdyti naujagimio kitais dirbtiniais speniais ar žindukais ir, kiek tik galimybės leidžia, visą reikiamą priešpienio normą sumaitinti žindymui draugiškomis priemonėmis, tokiomis kaip taurelė, vamzdelis/zondukas, pipetė, šaukštelis ar be adatos naudojamas švirkštas. Taip galima užtikrinti, kad kūdikis gaus reikiamą maistą, o žindymas būtų skatinamas ir palaikomas, kad vėliau kūdikis galėtų sėkmingiau grįžti prie krūties.

Buteliukas taip pat gali būti geras pasirinkimas (ypač didėjant išgeriamo pieno kiekiui), tik vertėtų atkreipti dėmesį į 2 svarbius dalykus: žinduko formą bei maitinimo techniką. Rekomenduojama pasirinkti buteliuką, kurio žindukas būtų panašesnis į piramidės formą (ne toks staigus praplatėjimas) arba kurio pagrindas būtų nedidelio pločio (maždaug dviejų pirštų apimties) - taip skatinant platų išsižiojimą, kuris labai svarbus žindant. O siekiant vaikeliui palengvinti ir sumažinti srovės stiprumą, maitinant buteliuku patariama naudoti Vaikelio kontroliuojamą primaitinimo būdą (ang. Paced bottle feeding technique). Šios technikos išskirtinumas tas, kad buteliukas nėra užverčiamas vertikaliai virš burnytės, bet laikomas horizontalioje padėtyje, kas ir leidžia pieno srovei tekėti perpus lėčiau.

2. Skatinti ir palaikyti mamos pieno gamybą

Pagimdžius pirmųjų valandų priešpienio ištraukimas gali turėti tiesioginės įtakos tolesnei pieno gamybai, todėl didelis dėmesys turėtų būti skiriamas šiam laikotarpiui. Jei mažylis nežinda, stimuliuojant krūtis reikia nusitraukti pieną taip dažnai, kaip žinda vaikelis (ne mažiau kaip 8 kartus per parą). Priešpienio lašus įprastai 2-5-ąją parą keičia gausesnė pieno gamyba, kurią svarbu skatinti dažnais nusitraukimais rankomis, o paskui efektyviu stimuliavimu su pientraukiu. Švelnus masažas ir neskausmingi kompresijos paspaudimai rankomis taip pat gali turėti įtakos nutraukiamo pieno kiekiui, todėl juos patariama atlikti kas kartą stimuliuojant pieno gamybą. Galima pradėti nuo švelnių sukamųjų krūties judesių, paskui tvirtai, bet nesukeliant diskomforto ir skausmo, suėmus krūtį ranka, vis paspausti, taip sustiprinant pieno srovę bei spartesnį ir efektyvesnį pieno ištraukimą.

Naudojant pientraukį taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tinkamą gaubtelio dydį bei paties pientraukio specifikacijas. Tyrimai rodo, jog vienu metu stimuliuojant abi krūtis, nusitraukto pieno kiekis bus didesnis, nei naudojant vieną pientraukį. Jeigu reikia skatinti mamos pieno gamybą, kai maitinama vien nutrauktu pienu, dvigubas elektrinis pientraukis gali būti itin efektyvi priemonė.

Gaubtelio dydis, t.y. tas tunelis ar vamzdelis, į kurį įtraukiamas spenelis, turėtų būti parenkamas individualiai. Paprasta liniuote ar specialia matuokle galima pamatuoti spenelio skersmenį (plotį) ties susijungimu su ruduoju laukeliu. Prie šio skaičiaus pridėjus 2-3 mm (kad būtų erdvės judėti audiniams), gauname gaubtelio dydį, t.y., jei spenelio plotis yra 15 mm, prie šio skaičiaus pridedame 2-3 mm - jums tinkamas gaubtelis bus 15-18 mm dydžio. Įprastai su nauju pientraukiu gamintojas prideda 24 mm dydžio standartinius gaubtelius, kurie dažniausiai būna ženkliai per dideli. Dėl to į gaubto tunelį yra įtraukiamas rudasis laukelis, tikėtina, po juo užspaudžiami latakai ir gali būti traumuojamas spenelis. Jeigu traukimo metu jaučiate diskomfortą ar skausmą, jeigu pieno negausėja, patartina susisiekti su žindymo konsultantu, kuris parinktų tinkamą gaubtelio dydį individualiai.

Nusitraukto pieno laikymo sąlygos (siūloma vadovautis keturių taisykle):

• Šviežiai nutrauktas pienas, laikomas 16-29°C kambario temperatūroje, tinkamas maitinti 4 valandas.
• Šaldytuve laikomas pienas tinkamas naudoti iki 4 dienų.
• Šaldiklyje užšaldytas pienas saugus vartoti iki 4 mėnesių.

Nors pagrindinis šio etapo tikslas yra stimuliuoti pieno gamybą tiek, kad būtų galima visą mažylio maisto poreikį patenkinti vien mamos pienu, net ir vienas mamos meilės pieno lašas yra vertingas ir naudingas vaikeliui.

3. Išlaikyti dažną glaudimą prie krūties bei oda-oda kontaktą

Oda-oda kontaktas, kai nuogas arba tik su sauskelnėmis vaikelis glaudžiamas prie nuogos mamos krūtinės ar pilvo, yra itin svarbus faktorius šiame etape. Idealiomis sąlygomis vaikelis ir mama neturėtų būti atskirti vienas nuo kito; dažnas laikymas ant krūtinės bei glaudimas prie savęs, išlaikant oda-oda kontaktą, sąlyginai nėra sudėtinga. Kitomis aplinkybėmis, jei mama nėra pasiekiama (pavyzdžiui, įvykus gimdymo komplikacijai ar pooperaciniu laikotarpiu po Cezario operacijos), prie savęs glausti ir laikyti vaikelį gali tėtis ar kitas patikimas artimas žmogus.

Glaudimas prie savęs ne tik suteikia naujagimiui priėjimą prie krūties, aktyvina jo ieškojimo, ropojimo krūties link bei kitus pirminius refleksus, taip pat padeda mažyliui jaustis saugiai, stabilizuoja kūno temperatūrą bei širdies ritmą. Tomis aplinkybėmis, kai vaikelis nežinda ar neima krūties, alternatyvūs sumaitinimo būdai taip pat gali būti naudojami taikant oda-oda kontaktą. Toks veiksmas tarsi subtili užuomina, jog krūtis ir žindymas yra būdas pasisotinti.

Net jei kūdikis nenori imti krūties ar susiduria su sunkumais, yra svarbu kantriai bandyti vėl ir vėl. Galbūt prireiks laiko, kol mažylis sustiprės, tačiau suteikiant jam visą prieigą ir galimybes paimti krūtį, tai įvyks greičiau. Taip pat galite naudoti nešiokles ir žindymo pagalves, nes nuolatinis kūdikio laikymas prie krūties kartais būna neišvengiamas, tačiau kartu ir labai varginantis. Įpraskite kūdikį žindyti nešioklėje, tuomet turėsite daugiau laisvės ir galėsite po truputį judėti, apsitvarkyti ar puodelį arbatos išsivirti.

Žindymo streikas: laikinas krūties atsisakymas

Net ir sėkmingai žindant pasitaiko įvairių krizių. Viena iš jų - kūdikis laikinai gali atsisakyti krūties. Tai vadinamasis krūties streikas arba žindymo streikas. Norint ir toliau sėkmingai maitinti kūdikį, reikia nemažai kantrybės bei žinių. Krūties streikas dažniausiai pasireiškia tarp 3-iojo ir 8-ojo gyvenimo mėnesio (žinoma, žįsti kartais atsisako ir naujagimiai bei greitai pirmojo gimtadienio sulauksiantys kūdikiai). Kartais mamos šį ankstyvą „nusijunkymą“ priima natūraliai ir nededa pastangų kūdikį sugrąžinti prie krūties. Tačiau tikimybė, kad jaunesnis nei 12 mėn. kūdikis pats atsisako motinos pieno - minimali. Krūties streikas įprastai trunka nuo 2 iki 4 dienų, todėl mamoms rekomenduojama apsišarvuoti kantrybe ir pasistengti, kad pieno kiekis nesumažėtų.

Kuo jaunesnis kūdikis intervencijos metu, tuo lengviau yra grąžinti mažylį prie krūties. Su kelių dienų mažyliais tipiškai užtenka 1 paros, su kelių mėnesių kūdikiais gali reikėti ir kelių dienų. Pradžioje kūdikį pamaitinti gali reikėti net nelaikant prie krūties, radikaliais atvejais, netgi paguldžius į lovelę ar kūdikio kėdutę, o pasisotinusį laikyti odos kontakte su mama vertikaliai tarp krūtų, nebandant priglausti prie krūties.

Specialūs atvejai: Neišnešioti naujagimiai

Mamos vaidmuo slaugant ir prižiūrint neišnešiotą naujagimį - ypač svarbus. Pirmiausia reikėtų taisyklingai plautis rankas ir naudoti specialų rankų dezinfekavimo skystį arba gelį. Reikėtų kasdien keisti drabužius švariais, lauko drabužius ir avalynę palikti ligoninės rūbinėje arba specialiose spintelėse. Norint apsaugoti naujagimį nuo infekcijų patariama nemūvėti žiedų, nesegėti kitų papuošalų, trumpai kirpti nagus ir būtinai pašalinti nagų laką: nagai turi būti natūralūs.

Stebint naujagimį išmokstama atpažinti mažylio kūno kalbą: kaip jis bendrauja, ką pasako vienais ar kitais judesiais ar verksmu, kas mažyliui patinka, o kas - ne, kada jis patenkintas ir kada jaučia diskomfortą, yra pavargęs ir t.t. Naujagimius, ypač anksti gimusius, sergančius, būtina nuraminti. Mažyliui galima pasiūlyti pirštą - jis tvirtai į jį įsikibs, delne palaikyti jo pėdutę. Taip pat galima švelniai uždėti ranką ant galvytės, kojyčių. Glostymas, ypač per greitas ir per intensyvus, patinka ne visiems naujagimiams.

Neišnešioti naujagimiai būna itin smulkūs, trapūs, todėl pirmosiomis dienomis ne visi tėvai ryžtasi juos paimti ir panešioti. Kita vertus, dažnai momentas, kai tėvai naujagimį gali paimti iš inkubatoriaus ir pasūpuoti ant rankų, gali užtrukti net kelias savaites, mažyliui pakankamai sustiprėjus. Sėkmingam žindymui ir emocinio ryšio stiprinimui pirmosiomis dienomis ir savaitėmis labai svarbus ir kontaktas „oda prie odos“ (kitaip dar vadinamas „kengūros metodu“), kai nuogas ar bent iš dalies nurengtas naujagimis guldomas mamai (po cezario pjūvio operacijos - ir tėčiui) ant krūtinės. Odos kontaktas ne tik gerina laktaciją, bet ir padeda kūdikiui nurimti, užmigti. Prie krūtinės priglaustą naujagimį reikėtų laikyti kuo ilgiau - bent valandą.

Naujagimiui sustiprėjus, tapus budresniam, pats metas pradėti su juo intensyviau bendrauti. Tėvai turėtų stebėti požymius, kada mažylis nori ir yra pasiruošęs komunikuoti: tai gali būti į tėvų pusę pasukta galvutė ar atmerktos akys. Tiesa, naujagimiai greitai pavargsta, tad analogiškai reikia stebėti, kada jie nebenori turėti artimesnio kontakto. Nenorint, kad kūdikis sudirgtų, reikėtų pasistengti sukurti jaukią, ramią aplinką, prigesinti šviesą. Jei aplinka - triukšminga, kūdikiui gali būti sunku atskirti tėvų balsus.

Tol, kol neišnešiotas naujagimis dar per mažas maudynėms, galite prausti jį lovytėje, t. y. švelniai nuplauti veidą ir kūną, išvalyti raukšles aplink kaklą, pažastis, užpakaliuką ir kt. Šios procedūros vadinamos naujagimio (rytiniu) tualetu. Prausimo metu naudojamas drungnas vanduo, skiautė marlės arba vatos gabalėlis. Jei mažyliui prausimas nepatinka, luktelėkite, kol jis nurims, trumpam užklokite.

Neišnešiotų naujagimių mamos dažnai baiminasi, kad nemokės pakeisti sauskelnių, ir ši procedūra tampa nemažu iššūkiu. Taigi atidžiai stebėkite, kaip sauskelnes keičia slaugytoja. Kai jau būsite pasirengusi pati, išlankstykite sauskelnes, po to nuraminkite mažylį. Patogiausia, jei jis gulės ant šono, o ne kaip įprastai keičiant sauskelnes - ant nugarytės. Pirmą kartą neišnešioti naujagimiai gali būti maudomi intensyviosios terapijos skyriuje net ir tais atvejais, kai jiems reikalingas deguonis. Aparatai trumpam atjungiami, neišnešiotas naujagimis greitai išmaudomas vonelėje. Vanduo vonelėje turi būti kūno temperatūros (naudokite termometrą), jo turi būti pakankamai, kad naujagimis nesušaltų. Mažylį prieš maudynes galima įvynioti į medvilninį vystyklą. Pirmosios maudynės turėtų trukti vos kelias minutes, tad nepersistenkite.

Motinos pienas - gyvybiškai svarbus visiems naujagimiams ir kūdikiams, o neišnešiotiems - ypač. Specialistai pataria jau per pirmąsias 6 val. po gimdymo nusitraukti priešpienio: tai paskatins pieno gamybą ir padidins sėkmingo žindymui galimybes. Raskite būdų, kurie palengvintų pieno nutraukimo procesą. Pavyzdžiui, gal bus lengviau, jei naujagimis bus šalia, o gal atvirkščiai - tai daryti patogiau vienumoje. Beje, kartais žindyti gali būti pradedama anksčiau, nei maitinti iš buteliuko - tam reikia daugiau koordinacijos. Jei maitinsite iš buteliuko, suvyniokite naujagimį į antklodę, palikdama rankas laisvas, kad mažylis galėtų įsikibti į buteliuką arba jums į pirštą. Maitinti iš buteliuko bus lengviau, jei naujagimį paguldysite ant pagalvės šonu, kad galvytė būtų kiek aukščiau, o kojos - žemiau.

Daliai ankstukų tenka kovoti su sunkiomis ligomis, kurios gali kartotis augant. Sužinoję mažylio diagnozę, pirmiausia išsiaiškinkite viską apie jo būklę ir gydymą. Nebijokite klausti personalo tiek kartų, kiek jums reikia. Labai anksti gimusių vaikų, mažiau 32 savaičių, visos organizmo sistemos yra nebrandžios. Dažniausiai tai būna plaučių nebrandumo požymiai, jie neturi surfaktanto - medžiaga, kuri palaiko plaučius išsiplėtusius. Jų kraujagyslės yra trapios, todėl dažnai prikraujauja į galvos smegenis - gali susiformuoti įvairaus laipsnio kraujosruvos. Tokie vaikai nereguliuoja temperatūros, todėl jiems reikalinga speciali įranga - arba inkubatorius, arba šildoma lovelė. Jie dažnai turi atvirą arterinį lataką, kur kraujas teka ne taip, kaip reikia. Tai jiems trukdo kvėpuoti.

Pagalba ir palaikymas žindymo kelionėje

Jeigu Jums nepavyko iki 7-os paros, ieškokite specialistų pagalbos. Taip pat šiame procese svarbu kreiptis ir ieškoti pagalbos, nes emocinis artimųjų palaikymas iš šalies, laiku ir vietoje specialisto duoti patarimai gali greičiau padėti pasiekti šeimos tikslų - sėkmingai žindyti savo vaikelį. Sugrįžus namo padėti “susidraugauti” su žindymu Jums gali vaiko gydytojas, akušerė ar sertifikuoti žindymo specialistai (IBLC). Taip pat, nepamirškite susirasti žindymo “fanių” ar mamų savitarpio pagalbos grupę, nes palaikymas svarbus kiekvienai maitinančiai mamai.

tags: #pozymiai #rodantys #jog #kudikis #yra #pasiruoses

• Vadovas naujagimio tėvams ir lankytojams
• Kaip sukurti nepamirštamą šventę vaikui
• Išsami darželio "Jurginėlis" apžvalga
• Sužinokite apie „Grindos“ gyvūnų globos veiklą
• Sužinokite tiesą apie dvynukų „programavimą“